- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- A2.-1691-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00608-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- J. T.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja, turinčiai pagrindinį išsilavinimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. T. 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val., Vilniuje(duomenys neskelbtini), penktame aukšte, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia uždarė sandėliuko duris, t. y. nuleido išorinį spynos užraktą į tokią padėtį, kad nepilnametis M. G., kuris tuo metu buvo sandėliuke, esančiame bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, negalėtų atidaryti durų ir taip neleido jam išeiti iš sandėliuko, į jo prašymą atidaryti duris nereagavo, taip ji nepilnamečiui M. G. sukėlė stresą, įtampą ir jį išgąsdino. Šiais savo veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. T. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kai ji atsikraustė gyventi į tą bendrabutį, nuo pat pirmos dienos prasidėjo nesąmonės su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose. Pripažįsta, kad kai būna išgėrusi, eina į virtuvę. Anksčiau M. G. visada su ja sveikindavosi, o kai prasidėjo susirinkimai dėl bendro naudojimo patalpų neteisėto naudojimo, jis nustojo sveikintis. Tą vakarą ji buvo išgėrusi, bet nebuvo girta, to berniuko ji nematė. S. P. sako, kad ji matė berniuką porą kartų, bet ji su E. gamino valgyti. Ji (t. y. J. T.) ir E. vis nueidavo į savo kambarius. Po to, kai S. P. pagamino valgyti, nuėjo plauti indų. Ji nuėjo pas S. P. Tuo metu atbėgo V. G., pradėjo ant jos (t. y. J. T.) rėkti, ji nesuprato už ką. S. P. norėjo ją užstoti. Po to V. G. jai trenkė. Iš karto po to ji nuėjo į kambarį ir iškvietė policiją. Sandėliuko ji neužrakino. Tas sandėliukas rakinamas su spyna ir raktu. Nežino, kodėl M. G. ją apšneka, apkalbos eina nuo tėvų. Ji nėra susipykusi su M. G., su juo ji niekada nebendravo, jis sveikindavosi. Tą vakarą M. G. ji nematė.
Nukentėjusysis M. G. apklausiamas teisme parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Įvykio dieną jis iš tualeto nuėjo į sandėliuką. Viskas vyko sandėliuke, virtuvėje. Į sandėliuką jis nuėjo nusiplauti rankų. Sandėliukas yra virtuvėje. Tuo metu ten buvo kaimynė S. ir J.. Virtuvė nėra didelė. Įėjęs į sandėliuką jis užsidarė duris. Moterys, buvusios virtuvėje, matė, kad jis ten užėjo, jis su jomis nekalbėjo. Paskui kaimynė atidarė sandėliuko duris ir į jį žiūrėjo. Jam uždarius duris, kaimynė uždarė spynos užraktą iš kitos pusės. Tuo metu ji jam nieko nesakė. Jis paprašė jos atidaryti duris. Kaimynė rusiškai kalbėjo su kita kaimyne, jis gerai nesuprato, ką jos kalbėjo. Kai durys neatsidarė, jis išlaužė užraktą ir išėjo. Kai jis prašė atidaryti duris, ji nekreipė dėmesio. Durys nėra sandarios, kaimynė tai turėjo girdėti. Nebuvo sunku išlaužti duris. Kai jį ten uždarė, jis šiek tiek pasimetė. Išėjęs jis paklausė kaimynės, kodėl ji taip daro, ji rusiškai taip pasakė, kad jis paraudonavo, parėjo namo ir viską pasakė tėvui. Mama tuo metu buvo darbe. Tada tėvas nuėjo į virtuvę aiškintis. Kai atvyko pareigūnai, jis jiems viską paaiškino, kaip viskas buvo. Žino, kad J. T. užrakino duris, nes kai ji atidarė duris ir piktai į jį žiūrėjo ir kai jis uždarė duris, ši iš karto užrakino duris. Kita moteris tuo metu buvo prie viryklės.
Liudytojas R. J. apklausiamas teisme parodė, kad J. T. jis pažįsta, ji gyvena tame pačiame bendrabutyje, toje pačioje laiptinėje. Žino, jog yra kviečiamas liudyti dėl to, kad sandėliuke buvo uždarytas nepilnametis vaikas. Neatsimena, kada buvo šis įvykis, tačiau tai galėjo būti 2017 m. sausio 25 d., apie 18 val., jam grįžus po darbo. Grįžęs namo jis išgirdo trenksmus, šaukimus, daužymą. Suprato, kad visa tai gali vykti dėl J. T. girtavimo. Kadangi tai neretas atvejis, iš pradžių jis į tai nekreipė dėmesio, tačiau praėjus apie 10 min. po pirmojo trenksmo, jis išgirdo kaimyno V. balsą. Jis pamanė, kad J. T. tikriausiai eilinį kartą daužosi į kaimyno duris, kad ją įleistų į sandėliuką. Išėjęs pamatė J. T., stovinčią priešais sandėliuko duris, ir V., jie tarpusavyje keikėsi. V. mostu patraukė J. T. ir įėjo į sandėliuką. Tuomet J. T. pasakė rusiškai „jūs prisižaidėt“ ir nubėgo koridoriumi. Virtuvėje dar buvo S. P., kuri plovė indus. S. P. nieko nekalbėjo, jis taip pat nieko nesakė. Viskas vyko bendroje patalpoje. Sandėliukas yra priešais kriauklę, atstumas tarp jų yra apie 1,5 metro. Jis pastebėjo, kad buvo nulenktas spynos užraktas, kaip įprastai nebūna. Kai jis išėjo iš savo buto, iš pradžių galvojo, kad J. T. neįleido V. į sandėliuką, bet po to, kai jie išsibėgiojo, lyg ir išbėgo žmona ir pasakė, kad J. T. buvo uždariusi V. vaiką į sandėliuką. Paties vaiko uždarymo fakto jis nematė, tačiau buvo nulenktas užraktas ir buvo akivaizdu, kad kažkaip kitaip. Jam atėjus, E. Š. virtuvėje nebuvo. Sandėliukas negalėjo užsirakinti. V. G. negalėjo ateiti ir šiaip trenkti. Jam atėjus, stovėjo J. T. ir kalbėjo su V. G. kažkokiais keiksmažodžiais. Negirdėjo, kad jie kalbėtų apie vaiko užrakinimą.
Liudytoja S. P. apklausiama teisme parodė, kad J. T. ir R. J. ji pažįsta, šie asmenys yra jos kaimynai. 2017 m. sausio 25 d., apie 17-18 val. ji buvo virtuvėje ir kepė žuvį. Virtuvėje buvo dar viena kaimynė – E. Š., jos kartu kepė žuvį. J. T. vis užeidavo į virtuvę ir išeidavo. Įvyko konfliktas. Įbėgo kaimynas V. G., pradėjo vadinti J. T. necenzūriniais žodžiais, mušti, nes jo sūnus nubėgo ir pasiskundė, kad neva J. T. užrakino jį sandėliuke. Kol ji darė valgyti, visą laiką buvo virtuvėje, apie vieną valandą laiko. J. T. buvo porą kartų užėjusi į virtuvę, jos bendravo. Virtuvės plotas gal dešimt kvadratų. Sandėliukas iš virtuvės yra matomas. Per tą laiką nepilnametis M. G. buvo pas save sandėliuke, kuris yra rakinamas. Jis pats ten įėjo ir užsidarė. Virtuvėje tuo metu buvo ji ir kita kaimynė. J. T. užėjo į virtuvę, jos pakalbėjo ir viskas. Ji tuo metu buvo nusisukusi nuo sandėliuko, plovė indus. J. T. nebendravo su M. G., negirdėjo, kad būtų daužomos sandėliuko durys. Tos durys ir šiai dienai nėra išlaužtos, jos rakinamos, užraktas sveikas. Kai atbėgo V. G., jis iš karto puolė prie J. T. ir trenkė jai per veidą, sakė necenzūrinius žodžius. V. G. atbėgo, nes čia seniai yra konfliktai. V. G. atbėgęs apie užrakintą vaiką nieko nesakė. Jis atlėkė į virtuvę, J. T. stovėjo šalia jos, prie stalo, nepilnametis buvo kambaryje. Nežino, kada nepilnametis išėjo iš sandėliuko. Nepilnametis visą laiką ten nebuvo, išėjo ir atbėgo V. G. V. G. taip elgėsi, nes jis su J. T. seniai tarpusavyje konfliktuoja. Ji nematė, kad sandėliuke būtų užrakintas vaikas.
Liudytojas V. G. apklausiamas teisme parodė, kad datos tiksliai neprisimena, galėjo būti 2017 m. sausio 25 d., jis grįžo po darbo, prigulė ir žiūrėjo televizorių. Gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus tuo metu buvo išėjęs iš kambario. Po kiek laiko sūnus grįžo visas drebantis, raudonas ir pasakė, kad jį buvo uždariusi kaimynė J. Jis nuėjo aiškintis situacijos. Atėjęs į virtuvę jis pamatė J. T. su kaimyne. S. P. buvo nusisukusi. Jis J. T. klausė, kodėl ji taip padarė, sakė jai, kad jai būtų gerai trinktelėti, kad nelįstų prie vaikų. Jis užsimojo ir netyčia pakėlė jai plaukus. J. T. tai palaikė tragedija. S. P. visą tai matė. Buvo iškviesta policija. Jis klausė J. T., kodėl ji užrakino jo vaiką, jai nerūpėjo, ji buvo išgėrusi, nepaaiškino, kodėl taip padarė, sakė „įrodyk, kad aš“. Tuo metu buvo J. T. ir S. P., vėliau susirinko daugiau žmonių. Jis rado išsilenkusį durų užraktą, ištiesino jį, užkabino ir išėjo namo. Užraktą jis patiesino rankomis, nepilnai, bet sandėliuką galima užrakinti. Kai atvažiavo policija, pasakė važiuoti į komisariatą ir rašyti pareiškimą. Sūnus po to „nerado vietos“, vaikščiojo pasimetęs, visą naktį nemiegojo.
J. T. savo 2017 m. sausio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. gamindama maistą bendro naudojimo virtuvėje su kaimyne S. P. ji sulaukė savo kaimyno, kuris užbėgęs į virtuvę pradėjo jai grasinti. Jos kaimynė norėjo ją užstoti, tada kaimynas V. G. pavadino ją prostitute. Po to V. G. trenkė jai per galvą su ranka. Kai ji iškvietė policiją, tik tada sužinojo, kad kaimynė E. Š. eidama į virtuvę girdėjo smūgį. Kaimynas ją kaltino, kad ji uždarė jo sūnų sandėliuke. Bet tai yra netiesa, ji kaimyno vaiko neuždarinėjo. Kaimynui ji turi pretenzijų dėl to, kad jai trenkė į galvą (b. l. 2).
J. T. savo 2017 m. vasario 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji sausio 25 d., 18.30 val. kvietė policiją dėl konflikto su kaimynu V. G. Minėtą dieną M. G. sandėliuke ji neuždarė, su vaiku nebendravo. Minėtą vakarą ji gamino valgyti virtuvėje su kaimyne S. P., buvo dar kartą grįžusios į virtuvę išplauti indų ir tuo metu pamatė virtuvėje esantį kaimyną V. G., kuris iš karto pradėjo ant jos rėkti klausdamas, ką ji padarė, tačiau ji nesuprato, kuo yra kaltinama. Kaimynas jai trenkė ranka į galvos sritį, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 11).
Šalies argumentai
V. G. savo 2017 m. sausio 25 d. pareiškime nurodė, kad jis 2017 m. sausio 25 d., 18.30 val. sukonfliktavo su kaimyne J. T. dėl to, kad kaimynė uždarė jo nepilnametį sūnų M. G. bendrose patalpose, iš kur vaikas turėjo išeiti tik išlaužus duris. Vaikas atėjęs namo pranešė, kad buvo uždarytas ir išvadintas visokiais keiksmažodžiais. Jis išėjo pasiaiškinti su kaimyne. Kaimynė po porą dienų iš eilės būna neblaivi ir elgiasi agresyviai kaimynų ir jo šeimos atžvilgiu. Aiškinantis situaciją kaimynė jį išvadino keiksmažodžiais ir užstojo jam kelią išeiti. Jis užsimodamas ranka palietė kaimynės plaukus, bet jis negalvojo naudoti fizinę jėgą. Visą įvykį matė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambario kaimynai. Įvykusi situacija iš kaimynės pusės buvo ilgą laiką provokuota (b. l. 3).
M. G. savo 2017 m. vasario 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 5 aukšte jis nuėjo į bendro naudojimo patalpą – virtuvę, į ten esantį sandėliuką nusiplauti rankų. Sandėliuko durys yra rakinamos su spyna ir raktu. Atsirakinęs duris jis įėjo į sandėliuką ir uždarė duris. Staiga pamatė, kad duris atidarė kaimynė J. T., kuri į jį piktai žiūrėjo. Jis paėmęs už durų jas uždarė, tačiau ji stovėdama kitoje durų pusėje tyčia jį uždarė nuleisdama spynoje užraktą taip, kad jis iš vidinės pusės neišeitų. Jis negalėjo išeiti iš sandėliuko apie minutę. Jis kaimynės prašė atidaryti duris, tačiau ji nereagavo, kalbėjo jam nesuprantama rusų kalba su kita kaimyne, buvusia virtuvėje, t. y. S. P. Ką jos šnekėjo tarpusavyje, jis nesupranta, taip pat negali pasakyti, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai jo atžvilgiu, jų negirdėjo. Pamatęs, kad J. T. neketina jam atidaryti sandėliuko durų, jis jas savarankiškai išspyrė, sugadindamas spynos užraktą. Išėjęs jis kaimynės paklausė, ką ji daro. Ji rusų kalba jo paklausė, kodėl jis paraudo. Tuomet jis išėjo namo ir apie įvykį papasakojo tėvui. Dėl kaimynės veiksmų jis patyrė stresą, įtampą, buvo išsigandęs. Nesuprato tokio kaimynės elgesio priežasčių, jam tai buvo netikėta (b. l. 6).
L. G. savo 2017 m. sausio 26 d. el. laiške nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val. jos nepilnametį sūnų M. G. bendrose patalpose užpuolė neblaivi kaimynė J. T. Užėjus į patalpas, kurias jų šeima naudoja kaip virtuvę, J. T. savavališkai atidariusi duris bandė žengti paskui sūnų, bet sūnus to neleido. Kaimynė uždarė jos sūnų iš bendros virtuvės pusės. Į prašymus nereagavo, agresyviai keikėsi. Sūnus išėjo iš patalpų tik išlaužęs duris. Atėjęs į kambarį vaikas pasakojo tėvui apie incidentą ir kad reikia sutvarkyti duris. Jos vyras nuėjo į konflikto vietą, kur buvo konflikto iniciatorė. Pareikalavus pasiaiškinti dėl savo elgesio, J. T. elgėsi labai agresyviai, išvadino keiksmažodžiais, naudojo fizinį smurtą visaip provokuodama. Jos vyras užsimojęs ranka užkabino kaimynės plaukus, po ko ji iškvietė pareigūnus. Po įvykio vaikai ir visa šeima patyrė stresą, nemiegojo visą naktį (b. l. 9).
S. P. savo 2017 m. vasario 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, virtuvėje ji plovė indus, kepė žuvį. Virtuvėje buvo tol, kol gamino valgyti. Kartu su ja buvo kaimynė E. Š. Nematė, kad sandėliuke buvo M. G. Kai ji plovė indus į virtuvę atėjo J. T., jos pakalbėjo. Staiga į virtuvę įbėgo V. G., kuris įžeidinėjo J. T. įvairiais žodžiais (prostitute ir pan.) ir su ranka vieną kartą trenkė jai į veido sritį. Ji nematė, kad J. T. būtų uždariusi M. G. sandėliuke. Visą laiką, kol bendravo su J. T., virtuvėje pastaroji stovėjo prie skalbimo mašinos, sandėliuko durų nelietė (b. l. 7).
R. J. savo 2017 m. vasario 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val. jis girdėjo triukšmą, riksmus ir daužymąsi. Išėjęs iš buto pamatė, kad virtuvėje vyksta konfliktas tarp J. T. ir V. G. J. T. stovėjo priešais virtuvėje esančio sandėliuko duris ir V. G. sakė: „jūs prisižaidėt, jums čia bus“. V. G. su ranka mostelėjo į J. T. pusę, kad galėtų įeiti į sandėliuką, tačiau jai netrenkė. Matė, kad buvo išlaužtas sandėliuko užraktas. J. T. iš karto išėjo iš virtuvės. Kaip J. T. uždarė M. G., jis nematė (b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulės R. A. 2017 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.38 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje kaimynas pranešėjai sudavė iš rankos į ausį. Atvykusius nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja J. T., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti), kuri paaiškino, kad bendro naudojimo virtuvėje kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo ją įžeidinėti ir sudavė ranka delnu ausį. Nuėjus pas kaimyną, kuris prisistatė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad J. T. bendro naudojimo patalpose esančiame sandėliuke užtrenkė jo sūnų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nenorėjo jo išleisti, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (kokiais atsisakė įvardinti), taip pat aiškino, kad J. T. netrenkė, o užsimodamas ranka kliudė plaukus. Konflikto metu bendro naudojimo virtuvėje buvo J. T. draugė S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri matė, kaip vyko konfliktas. Taip pat konfliktą matė R. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). Abi konflikto pusės pristatytos į Vilniaus miesto 2 PK tolimesniam aiškinimuisi. Pristatymo metu spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjos R. A. 2017 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant patikrinimą medžiagoje, registruotoje Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0117000043359, papildomai bendrauta su E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog 2017 m. sausio 25 d., apie 18.00 val., kartu su kaimyne S. P. iš (duomenys neskelbtini) buto, virtuvėje gamino maistą, tvarkėsi. Prie jų priėjo ir J. T. E. Š. teigė, kad jai matant, J. T. nebuvo uždariusi virtuvėje esančio sandėliuko durų, kuriame galėjo būti M. G., bei nurodė, kad baigusi gaminti maistą, nuėjo į savo kambarį, kai staiga išgirdo triukšmą, riksmus, sklindančius iš virtuvės. Išėjusi į koridorių girdėjo konfliktą tarp J. T. ir V. G., tačiau į virtuvę nėjo. Paskui išgirdo garsą, panašų į pliaukštelėjimą, ir vėliau sužinojo, kad V. G. trenkė su ranka J. T. į galvos sritį. E. Š. taip pat nurodė, kad nepastebėjo sugadinto sandėliuko užrakto, teigė, jog negirdėjo virtuvėje vykusio konflikto tarp M. G. ir J. T. (b. l. 10).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.34 val. BPC buvo gautas pranešėjos J. T. pranešimas apie tai, kad bendro naudojimo virtuvėje jai kaimynas V. G., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš (duomenys neskelbtini) buto, iš rankos sudavė į ausį, vyksta konfliktas, ji turi pretenzijų (b. l. 4).
Iš administracinio nusižengimo protokole esančių duomenų matyti, kad J. T. 2017 m. sausio 25 d. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 1).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2017 m. vasario 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog buvo nustatyta, kad J. T. veiksmuose įžiūrimi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnyje, požymiai (b. l. 18-20).
Analizuojant ANK 72 straipsnio 1 dalies turinį matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia tiek tarptautiniai teisės aktai (pvz. Jungtinių Tautų vaiko teisų konvencija, tarptautinės dvišalės sutartys ir kt.), tiek nacionaliniai (pvz. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). Pažymėtina, kad teisinį reglamentavimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Nagrinėjamojoje byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nurodant, kad buvo pažeistos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę. Šias teises bei laisves saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. To paties įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama J. T. viso proceso metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, ją neigė, teigė, jog nepilnamečio M. G. sandėliuke ji neuždarė, tačiau jos padarytą administracinį nusižengimą patvirtina nukentėjusiojo M. G., liudytojų parodymai bei administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog apklausiamas teismo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad į sandėliuką, esantį virtuvėje, jis nuėjo nusiplauti rankų. Tuo metu ten buvo kaimynė S. ir J. Įėjęs į sandėliuką jis užsidarė duris. Moterys, buvusios virtuvėje, matė, kad jis ten užėjo, jis su jomis nekalbėjo. Paskui kaimynė atidarė sandėliuko duris ir į jį žiūrėjo. Jam uždarius duris, kaimynė uždarė spynos užraktą iš kitos pusės. Tuo metu ji jam nieko nesakė. Jis paprašė jos atidaryti duris. Kaimynė rusiškai kalbėjo su kita kaimyne, jis gerai nesuprato, ką jos kalbėjo. Kai durys neatsidarė, jis išlaužė užraktą ir išėjo. Kai jis prašė atidaryti duris, ji nekreipė dėmesio. Durys nėra sandarios, kaimynė tai turėjo girdėti. Žino, kad J. T. užrakino duris, nes kai ji atidarė duris ir piktai į jį žiūrėjo ir kai jis uždarė duris, ši iš karto užrakino duris. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nepilnamečio parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklūs bei išsamūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas neturi pagrindo manyti, jog šie nepilnamečio parodymai yra išgalvoti ir duoti siekiant apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tokių aplinkybių nenurodė ir J. T., kuri beje paaiškino, kad iki įvykio su nepilnamečiu neturėjo jokių konfliktų. Pažymėtina, jog nepilnametis M. G. tiek duodamas parodymus policijos pareigūnui 2017 m. vasario 7 d., (b. l. 6), tiek duodamas parodymus teisme 2017 m. balandžio 13 d., nurodė iš esmės vienodas įvykio aplinkybes apie tai, kad kaimynė J. T. tyčia uždarė jį sandėliuke ir jo neišleido. Iš M. G. rašytinio paaiškinimo, be kita ko, matyti, jog dėl šio įvykio jis patyrė stresą, įtampą, buvo išsigandęs, nesuprato tokio kaimynės elgesio priežasčių, jam tai buvo netikėta (b. l. 6), teismo posėdžio metu M. G. taip pat nurodė, jog dėl šio įvykio jis pasimetė, paraudo. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas nepilnamečio tėvas V. G., kuris nors ir paaiškino, kad paties įvykio jis nematė, tačiau patvirtino, jog jam būnant bute ir žiūrint televizorių, grįžo sūnus, kuris visas drebėjo, buvo raudonas ir pasakė, kad jį sandėliuke buvo uždariusi J. T. Pasak liudytojo, jis iš karto nuėjo į virtuvę aiškintis su J. T., kuri buvo neblaivi. Jis jos klausė, kodėl ji taip padarė, o ši jam sakė „įrodyk, kad aš“. Liudytojo teigimu, iš karto po to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis užsimojęs netyčia palietė jos plaukus, dėl ko J. T. iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas V. G. patvirtino, jog jis rado išsilenkusį sandėliuko durų užraktą, jį nepilnai ištiesino. ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiojo M. G. ir liudytojo V. G. parodymų patikimumo, stiprina liudytojo R. J. parodymai. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. J. taip pat patvirtino, jog iš karto po įvykusio J. T. ir V. G. žodinio konflikto jis pastebėjo, kad buvo nulenktas spynos užraktas, kaip įprastai nebūna. 2017 m. vasario 7 d. rašytiniame R. J. paaiškinime taip pat nurodoma, kad jis matė, jog buvo išlaužtas sandėliuko užraktas (b. l. 8). Nurodomi duomenys apie sugadintą sandėliuko užraktą patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad negalėdamas išeiti iš sandėliuko, kurį užrakino J. T., jis išlaužė sandėliuko duris ir taip sugadino jų užraktą. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas V. G. netrukus atvykusiems policijos pareigūnams nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurios užfiksuotos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulės R. A. 2017 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime. Iš šio tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.38 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje kaimynas pranešėjai sudavė iš rankos į ausį. Atvykusius nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja J. T., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti), kuri paaiškino, kad bendro naudojimo virtuvėje kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo ją įžeidinėti ir sudavė ranka delnu ausį. Nuėjus pas kaimyną, kuris prisistatė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad J. T. bendro naudojimo patalpose esančiame sandėliuke užtrenkė jo sūnų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nenorėjo jo išleisti, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (kokiais atsisakė įvardinti), taip pat aiškino, kad J. T. netrenkė, o užsimodamas ranka kliudė plaukus (b. l. 5). Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas V. G. nurodė ir savo 2017 m. sausio 25 d. pareiškime. Atsižvelgiant į šio liudytojo parodymų nuoseklumą, į tai, kad jau netrukus po įvykusio konflikto atvykusiems policijos pareigūnams V. G. nurodė išsamias įvykio aplinkybes, teismas atmeta versiją, jog M. G. šią situaciją išgalvojo siekdamas pasiteisinti dėl J. T. teiginių apie tai, kad jis jai trenkė, ar davė tokius paaiškinimus siekdamas pakenkti J. T. ar ją apkalbėti dėl nuolat tarp jų vykstančių konfliktų. Atkreiptinas dėmesys, jog pati įvykio situacija, jos eiga rodo, jog konfliktas tarp šių asmenų kilo būtent dėl J. T. veiksmų nepilnamečio atžvilgiu, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išgalvota. Minėtų aplinkybių kontekste yra svarbūs ir jau minėto liudytojo R. J. parodymai apie tai, kad kai jis išgirdęs triukšmą išėjo iš savo buto, iš pradžių galvojo, kad J. T. neįleido V. į sandėliuką, bet po to, kai jie išsibėgiojo, lyg ir išbėgo žmona ir pasakė, kad J. T. buvo uždariusi V. vaiką į sandėliuką. Liudytojo teigimu, paties vaiko uždarymo fakto jis nematė, tačiau buvo nulenktas užraktas ir buvo akivaizdu, kad kažkaip kitaip. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų V. G. ir R. J. parodymais, kurie viso proceso metu nekito ir tarpusavyje sutapo. Tuo tarpu tyrimo bei teismo posėdžio metu duotais liudytojos S. P. parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį, kadangi šios liudytojos parodymai, teismo vertinimu, nėra nuoseklūs, o dėl kai kurių esminių aplinkybių jie prieštarauja tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu apklausta S. P., be kita ko, parodė, kad aktualiu laiku ji buvo virtuvėje, kepė žuvį ir plovė indus, per tą laiką nepilnametis M. G. buvo pas save sandėliuke, esančiame virtuvėje, kuris yra rakinamas, jis pats ten įėjo ir užsidarė. Tuo tarpu rašytiniame 2017 m. vasario 7 d. paaiškinime S. P. parodė, jog ji nematė, kad sandėliuke buvo M. G. Visgi vėlesni liudytojos S. P. parodymai patvirtina, jog protokole nurodytu laiku nepilnametis M. G. buvo sandėliuke, vėliau iš jo išėjo. Liudytojos S. P. nurodomos aplinkybės apie tai, kad ji nematė, jog J. T. būtų uždariusi sandėliuke M. G., negirdėjo, kad būtų daužomos sandėliuko durys, nepaneigia J. T. kaltės dėl nepilnamečio uždarymo sandėliuke bei jo neišleidimo, kadangi, kaip nurodė pati liudytoja S. P., ji buvo nusisukusi nuo sandėliuko durų, kepė žuvį, plovė indus, taigi pagal esamą situaciją nuo maisto gaminimo ar bėgančio vandens keliamo triukšmo, taip pat dėl to, kad ji buvo nusisukusi, ji to galėjo neišgirsti ir nepastebėti. Pagrindą manyti, jog šios liudytojos parodymai nėra visiškai atitinkantys objektyvias įvykio aplinkybes, sustiprina ir tai, kad anksčiau minėtų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog sandėliuko užraktas buvo sugadintas, tuo tarpu liudytoja S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog sandėliuko durys ir šiai dienai nėra išlaužtos, užraktas sveikas. Iš liudytojų parodymų matyti, jog paties įvykio metu virtuvėje buvo tik J. T. ir liudytoja S. P., tuo tarpu E. Š., su kuria pareigūnai bendravo tyrimo metu, jokių įvykiui reikšmingų aplinkybių nenurodė, kadangi pagal pateiktus paaiškinimus matyti, kad ji virtuvėje įvykio dieną buvo tik tam tikrais laikotarpiais, nepilnamečio uždarymo fakto bei vėliau kilusio konflikto ji nematė ir negirdėjo (b. l. 10). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodomas sandėliuko uždarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šie J. T. veiksmai buvo tyčiniai, kryptingai siekiant uždaryti nepilnametį sandėliuke.
Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad nepilnametis M. G. dėl J. T. veiksmų įvykio dieną patyrė išgąstį, stresą, nepilnamečiui minėtas įvykis sukėlė neigiamas emocijas, taip buvo pažeisti jo teisėti interesai, jo teisė į neliečiamybę ir laisvę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog J. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas vaiko teisių pažeidimas), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (teisės pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, dirbanti, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, tačiau už analogiško pobūdžio pažeidimus nebausta, neteista. Taip pat teismas atsižvelgia į J. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą ji padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos šio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog J. T. skirtina ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, kuri, teismo vertinimu, yra būtina ir pakankama siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, įtvirtintą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, 36 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.