- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-744-366-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00445-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00445-2011-3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. M., V. U. ir A. B. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Šiuo nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiojo A. J. naudai priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. M., V. U. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2011 m. spalio mėn. 06 d., apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje, o D. M. ir V. U. dar ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) km., nukentėjusiajam A. J. priklausančios sodybos kieme, tyčia rankomis ir kojomis bei ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau penkiolikos smūgių nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštines žaizdas dešiniajame momenyje, kaktoje ir kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairėje blauzdoje, krūtinėje, kairiame žaste, nugaroje, dešiniame žaste ir kairėje šlaunyje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendį – pilnai patenkinti civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes. Nurodo, kad nuteistieji teisminio bylos nagrinėjimo metu neteisingai nurodė konflikto aplinkybes, melavo, nebuvo nuoširdūs, iki šiol neatsiprašė. Be to, nuteistasis V. U. toliau daro moralinį spaudimą ir reikalauja atsiimti pareiškimą, bei grasina susidoroti ne tik su juo, bet ir su šeimos nariais. Teigia, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes jaučia iki šiol (kankina nemiga, dažnai svaigsta ir skauda galva, ties sumušimo vieta galvoje išlikęs didžiulis randas, kuris suteikia diskomforto jausmą), be to, šeimos nariai taip pat negali pamiršti šio įvykio, jaučiasi nesaugiai. Pažymi, kad šis nusikaltimas padarė itin didelę emocinę ir dvasinę traumą ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, kurie matė šį įvykį. Šių aplinkybių pagrindu prašo bylą grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui.
Teismo posėdyje nukentėjęs prašė skundą tenkinti. Prokurorė ir nuteistųjų gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavęs nuteistųjų D. M., V. U. ir A. B. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., motyvuotai paskyrė jiems bausmes BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.).
Skirdamas bausmę kiekvienam nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas tyčinis nusikaltimas), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (iš savanaudiškų paskatų, tačiau baudžiamojoje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad iš dalies kaltinamųjų nusikalstamai veikai įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo A. J. veiksmai), tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes (nėra teisti, D. M. ir A. B. charakterizuojami patenkinamai, V. U. teigiamai). Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į BK 55 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, apylinkės teismas pagrįstai nuteistiesiems parinko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę.
Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių. Ši bausmė pakankamai efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems nesunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Apylinkės teismas nustatęs nuteistųjų atsakomybę lengvinančių (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančių (BK 60 str. 1 d. 1 p.) aplinkybių buvimą, nepažeisdamas BK 61 str. nuostatų, motyvuotai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima BK 48 str. numatytam bausmės termino vidurkiui. Pažymėtina, kad D. M. ir V. U. paskirta bausmė dydžiu yra griežtesnė nei A. B., kadangi jų atžvilgiu atsakomybę sunkina dar ir tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems paskirta bausmė individualizuota tinkamai, turėtų daryti teigiamą įtaką jų elgesiui, taip įgyvendinant BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvus teiginiai, jog nuteistieji melavo, neteisingai nurodė konflikto aplinkybes, nebuvo nuoširdūs, nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių. Pažymėtina, kad byloje nustatytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymu visuma, neginčytinai patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir to pasekoje kilusių padarinių, todėl tikslus suduotų smūgių skaičius ir galimai naudoto įrankio suduodant smūgius įvardijimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinę žalą įvertina ir jos dydį nustato teismas. Apylinkės teismas, priteisdamas tik dalį A. J. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. Sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pagrindė tuo, kad neturtinė žala nukentėjusiajam A. J. pasireiškė fiziniu skausmu, patirtais emociniais išgyvenimais, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos kilimą iš dalies sąlygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai), į sveikatos sutrikdymo mastą (buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal medicininius duomenis sveikatos būklė po įvykio stabili, (t. I, b.l.16)), žalos pasekmes (nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų medicinos įstaigoje gydėsi trumpai, nusikalstama veika sukeltos neigiamos pasekmes darbinei veiklai įtakos neturėjo, kadangi nukentėjusysis tuo metu buvo bedarbis (t. I, b.l. 6)), į žalą padariusių asmenų turtinę padėtį (D. M. ir A. B. yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje, V. U. dirbantis), į tai, kad nebuvo padaryta turtinė žala, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir patenkino dalį nukentėjusiojo reikalavimo, jo pareikštą 10 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažindamas iki 2000 Lt. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad apeliantas A. J. dėl patirto sužalojimo patyrė kokių nors nepatogumų, kurie jam bendraujant su šeima keltų bejėgiškumo, nevilties jausmą, be to, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, rūpintis savimi. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, taip pat į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, kolegijos nuomone, priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir pagrįsta, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos didinti iki nukentėjusiojo nurodytos 10 000 Lt sumos nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė yra nesudaryti sąlygas nukentėjusiajam asmeniui pasipelnyti, o siekti, kad kiek įmanoma būtų atlyginta patirtoji neturtinė žala.
Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. II, b.l.61-67), nukentėjusysis A. J. dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, palaikė pareikštą civilinį ieškinį, nukentėjusiojo atstovė taip pat išreiškė poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio, nurodė, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvykį matė sugyventinė, mažametės dukros. Vadinasi A. J. turėjo visas galimybes įgyvendinti BPK 238 str., 293 str., numatytas teises, siekiant apginti savo interesus, todėl jo teisės teisminio bylos nagrinėjimo metu pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su nusikalstama veika sutrikdytos sveikatos būkle šiuo metu (miego sutrikimai, galvos svaigimas ir skausmas), nėra patvirtinti jokiais objektyviais medicininiais duomenimis, be to nukentėjusiojo patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, nurodyti 2012-01-19 civiliniame ieškinyje dėl nusikalstamu padarytos neturtinės žalos priteisimo (t. II, b.l.36-37), apylinkės teisme sprendžiant civilinio ieškinio tenkinimo klausimą buvo žinomi, į juos teismas atsižvelgė ir įvertino. Tokiu būdu apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą neįvertino visų aplinkybių, todėl būtina bylą gražinti pakartotiniam nagrinėjimui, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad skundo teiginiai, dėl V. U. grasinimų šiuo atveju nėra skundo dalykas, todėl tais klausimais nepasisakytina, juos paliekant nenagrinėtus.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistiesiems paskirtos bausmės individualizuotos tinkamai, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.