Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-28 · Byla Nr. N1-1061-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
N1-1061-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01924-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Civilinis atsakovas
I. K., A. Š.
Nukentėjusysis
D. A.
Kaltinamasis
A. S., B. Š., A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1061-891/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01924-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1., 1.1.11.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,kaltinamųjų gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą ir civilinėms atsakovėms I. K. ir A. Š.,nukentėjusiajai D. A.,Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas 1 kartą 2012-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2013-05-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėta bausmė pakeista į 6 parų areštą,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas 1 kartą 2014-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos, mokytis, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su B. Š. ir A. K., laikotarpiu nuo 2012-05-20 21 val. iki 2012-05-21 13.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, užėjo į sodo kiemą, kuris nėra aptvertas tvora, ir pagrobė metalą, gulėjusį prie krūmų, priklausantį nukentėjusiajai D. A., o būtent: metalinius kanalizacijos vamzdžius – 5 vnt. po tris metrus (vieno vieneto kaina 50 Lt), kurių bendra vertė 250 Lt, 35 Lt vertės metalinę statinę, 50 Lt vertės kanalizacijos rentinį, 3 vnt. lakštų skardos (vieno lakšto skardos vertė 55 Lt), kurių bendra vertė 165 Lt, ir 100 Lt vertės dviračio dalį, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. A. priklausantį 600 Lt vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis B. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir A. K., laikotarpiu nuo 2012-05-20 21 val. iki 2012-05-21 13.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, užėjo į sodo kiemą, kuris nėra aptvertas tvora, ir pagrobė metalą, gulėjusį prie krūmų, priklausantį nukentėjusiajai D. A., o būtent: metalinius kanalizacijos vamzdžius – 5 vnt. po tris metrus (vieno vieneto kaina 50 Lt), kurių bendra vertė 250 Lt, 35 Lt vertės metalinę statinę, 50 Lt vertės kanalizacijos rentinį, 3 vnt. lakštų skardos (vieno lakšto skardos vertė 55 Lt), kurių bendra vertė 165 Lt, ir 100 Lt vertės dviračio dalį, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. A. priklausantį 600 Lt vertės turtą. Šiais savo veiksmais B. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su B. Š. ir A. S., laikotarpiu nuo 2012-05-20 21 val. iki 2012-05-21 13.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, užėjo į sodo kiemą, kuris nėra aptvertas tvora, ir pagrobė metalą, gulėjusį prie krūmų, priklausantį nukentėjusiajai D. A., o būtent: metalinius kanalizacijos vamzdžius – 5 vnt. po tris metrus (vieno vieneto kaina 50 Lt), kurių bendra vertė 250 Lt, 35 Lt vertės metalinę statinę, 50 Lt vertės kanalizacijos rentinį, 3 vnt. lakštų skardos (vieno lakšto skardos vertė 55 Lt), kurių bendra vertė 165 Lt, ir 100 Lt vertės dviračio dalį, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. A. priklausantį 600 Lt vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, jog nelabai prisimena, bet patvirtina, kad vaikščiojo su draugais (A. K. ir B. Š.) po sodus, ieškojo apleistų namų, kur galėtų būti nereikalingų daiktų. Pamatė, kad vieno namo langai užkalti, viskas apaugę žole, tvoros nėra, pamanė, kad namas nenaudojamas ir daiktai niekam nereikalingi, todėl ir paėmė ten gulėjusius kaltinamajame akte išvardintus metalinius daiktus. Tik nepamena tiksliai, jam atrodo, kad dviračio ir jo dalių ten nebuvo. Paimtą metalą pridavė ir gavo iš viso apie 600 Lt, pasidalino po 200 Lt. Jis sutinka, kad padarė 600 Lt žalą, supranta, kad pavogė metalą, nes savininko neatsiklausė. Klausė kaimynų, ar čia kam priklauso, bet jie abejojo. Šiuo metu jis dirba nelegaliai.

Kaltinamasis B. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, jog vaikščiojo po sodus su draugais, visur landžiojo ir turėjo tikslą parinkti metalo bei jį priduoti. Pamatė, kad apleistas namas, praktiškai be tvoros, apžėlęs ir nusprendė paimti ten buvusį metalą. To namo kaimynai taip pat nepasakė konkrečiai, kad yra savininkai to namo. Jis sutinka, kad paėmė visus kaltinamajame akte nurodytus daiktus, tačiau dėl dviračio dalių taip pat abejoja, bet gal ir galėjo kas nors būti. Jis supranta, kad pasielgė neteisėtai, dėl to gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, jei sakė, kad buvo dviračio priekinė dalis, tai reiškia buvo. Daiktus išvežė su mašina, kurią surado pagal skelbimus. Mašiną jie pasitiko Jeruzalės mikrorajone. Vairuotojas nežinojo kieno daiktus veža ir krauti jiems nepadėjo. Daiktus pridavė metalo supirkimo punkte.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, jog jo draugai viską pasakė teisingai. Anot kaltinamojo, tuose soduose gyvena jo klasiokas ir jis žinojo, kad ten galima rasti metalo. Jis supranta, kad padarė blogai. Sutinka pilnai atlyginti žalą. Jie pardavę metalą gavo ne pilnus 600 Lt. Ten taip pat buvo dviračio dalis – priekinės šakės, bet labai senos, ir svėrė nedaug, todėl mažai tikėtina, kad jų vertė 100 Lt. Nepaisant to jis sutinka, kad buvo pagrobta daiktų už 600 Lt ir sutinka atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusioji D. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji atvyko į sodą vidurį dienos, jai atrodo, kad tai buvo sekmadienis. Jos sodas aptvertas iš dalies aukšta tvora, apie 2 m. (dvi kraštinės). Jai kaimynai pasakė, kad iš jos sodo kažkas vežė daiktus. Kaimynai nufotografavo mašiną ir numerius, taip buvo nustatyta, kas vežė. Prie jos tvoros buvo ištrypta žolė. Buvo pagrobti ketaus metaliniai vamzdžiai, bačka, skardos lapai, kanalizacijos šulnio dangtis, kažkokios dviračio dalys, kaip metalo laužas, turbūt nesiekė jų vertė 100 Lt. Ji negali tiksliai pasakyti kiek tų daiktų buvo, bet jai iš viso buvo padaryta 600 Lt žala. Šiuo metu jai dar neatlyginta 130 Lt žala.

Įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamieji A. S., B. Š., A. K. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje: atskirai kiekvienas jų parodė vietą, kur įvykdė vagystę, t. y. namą ir kiemą , esantį Verkių sodų 5-oji g. 80, Vilniuje, kieme nurodė vietą prie krūmų, iš kur pavogė metalą (b. l. 65-67, 51-53, 39-41).

Apžiūros protokole užfiksuota sodo sklypo, esančio Verkių sodų 5-oji g. 80 Vilniuje apžiūra. Iš jo matyti, jog sklype stovi nebaigtas statyti namas, prie keliuko pasodinti krūmai, prie jų guli metalinė statinė, kanalizacijos rentinys. Pakrūmėje matyti žymės, kad gulėjo kažkokie daiktai. Sodas apleistas (b. l. 5-7).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis A. S. pateikė metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį, serijos Nr. 3634 (b. l. 17, 18).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems A. S., B. Š. ir A. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas, nes jie pagrobė svetimus 600 Lt vertės daiktus. Sklypas, iš kurio buvo pagrobti daiktai, nebuvo pilnai aptvertas tvora, buvo apleistas, todėl jis teisingai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinamas kaip saugoma teritorija. Kita vertus, kaltinamųjų paaiškinimai, jog jų vertinimu daiktai buvo niekieno, yra nepagrįstas. Metaliniai daiktai gulėjo prie konkretaus nebaigtos statybos namo esančio sodų masyve, iš esmės tai buvo statybinės medžiagos (vamzdžiai, skardos), kaip matyti iš pateiktos metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties, pagrobto metalo vertė neatskaičius mokesčių 672 Lt, t. y. buvo vertingi, todėl kaltinamieji privalėjo suprasti ir suprato, jog paėmė svetimą vertingą turtą. Kalinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, kadangi visi trys kaltinamieji kartu ieškojo metalo, iš sklypo kartu paėmė daiktus, juos išvežė, pagrobto turto vertė viršija 3 MGL. Pagal nustatytas aplinkybes, kaltinamieji suprato, kad turtas kažkam priklauso, t. y. svetimas, nes netgi bandė paklausti kieno jis, ar reikalingas, tačiau leidimo paimti jį negavo. Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip baigta, kadangi kaltinamieji pagrobtu turtu pilnai disponavo, jį pridavė į metalo supirktuvę, po lygiai pasidalino pinigus.

Dėl galimybės taikyti BK 93 straipsnio nuostatas B. Š. ir A. K.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos tiek B. Š., tiek ir A. K. nuo 2012-05-20 21 val. iki 2012-05-21 13.30 val. pirmą kartą nusikalto, padarė nesunkų nusikaltimą, yra nepilnamečiai, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino pilnai, gailisi iš dalies atlygino žalą. Tačiau BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 93 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, jog B. Š. 2014-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už 2013-10-27 padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Ši aplinkybė, kad B. Š. būdamas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios dar vyko ikiteisminis tyrimas, buvo rašomas kaltinamasis aktas, vėl padarė naują nusikaltimą ir eilę kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos sąlygos jį atleisti nuo bausmės.

Taip pat, Iš LITEKO duomenų matyti, jog A. K. atžvilgiu 2014-01-28 buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui, kur A. K. yra kaltinamas 2013-08-23 padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Ši aplinkybė, kad A. K. būdamas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios dar vyko ikiteisminis tyrimas, buvo rašomas kaltinamasis aktas, vėl padarė naują nusikaltimą nuosavybei, rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio taip pat nėra padaręs, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos sąlygos jį atleisti nuo bausmės.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, žalą iš dalies atlygino), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikaltimą padarė pirmą kartą, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nurodė, jog dirba nelegaliai). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti laisvės apribojimo bausmės minimumui.

Kaltinamasis A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-05-23 15.40 val. iki 2012-05-24 16.40 val. (b. l. 18), todėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Kaltinamojo B. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam B. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, žalą iš dalies atlygino), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, 2013 m. tris kartus baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus, mokosi, nusikalstamą veiką padarė būdamas 15 metų, šiuo metu taip pat dar yra nepilnametis, gyvena su motina). Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas – pirmą kartą, šiuo metu jau yra nuteistas ir nubaustas laisvės apribojimo bausme, realios laisvės atėmimo bausmės atlikti neteko. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino žalą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti laisvės apribojimo bausmės minimumui.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, žalą iš dalies atlygino), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, mokosi, nusikalstamą veiką padarė būdamas 15 metų, šiuo metu taip pat dar yra nepilnametis, gyvena su motina). Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas – pirmą kartą, šiuo metu jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kur jis vėl yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino žalą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti laisvės apribojimo bausmės minimumui.

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. A. pareiškė 600 Lt civilinį ieškinį (b. l. 11). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nurodė, jog dalis jos patirtos turtinės žalos – 400 Lt, atlyginta ir likusią dalį sudaro 200 Lt (b. l. 13). Teisminio nagrinėjimo metu D. A. nurodė, jog šiuo metui jai likusi neatlygintos žalos dalis – 130 Lt, prašo šią sumą jai priteisti.

Civilinė atsakovė A. Š. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu, ji jau senai atlygino savo sūnaus nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį – 200 Lt.

Civilinė atsakovė I. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu, ji atlygino tik dalį žalos – 70 Lt, o artimiausiu metu ji planuoja sumokėti likusius 130 Lt.

Iš teismui pateiktos metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog pagrobti daiktai buvo įvertinti 672 Lt kaip metalo laužas. Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys šios sumos neviršija, todėl nėra pagrindo teigti, jog jai buvo padaryta mažesnė žala nei jos nurodyti 600 Lt, netgi vertinant tą aplinkybę, jog pagrobta dviračio dalis nebuvo verta 100 Lt. Be to, tiek kaltinamieji, tiek ir civiliai atsakovai neginčija nusikaltimu padarytos žalos dydžio. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (dėl neatlygintos civilinio ieškinio dalies – 130 Lt) , t. y. priteistina atlyginti 130 Lt turtinė žala iš kaltinamųjų A. S., B. Š. ir A. K. solidariai, o B. Š. ir A. K. neturint lėšų, subsidiariai iš nepilnamečių kaltinamųjų B. Š. ir A. K. tėvų – A. Š. ir I. K. (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamąjį A. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-05-23 15.40 val. iki 2012-05-24 16.40 val. (dvi paras).

A. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

B. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie pastarosios pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti B. Š. galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamąjį B. Š. būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į B. Š. paskirtą bausmės laiką įskaityti pagal 2014-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą ir atliktą bausmės dalį.

B. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamąjį A. K. būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios D. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai 130 Lt turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų A. S., B. Š. ir A. K. solidariai, o B. Š. ir A. K. neturint lėšų, subsidiariai iš nepilnamečių kaltinamųjų B. Š. ir A. K. tėvų – A. Š. ir I. K..

Išaiškinti nuteistiesiems, kad jie privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistiesiems vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jiems gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys