- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 1-202-636/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00346-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. B.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. B., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs , Mažeikių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Mažeikių r. Viekšnių sen. P. k. S. g. , pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, 2013-04-30 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2013 m. balandžio 5 d., apie 23.20 val., name, esančiame Mažeikių r. Viekšnių sen. Palnosų k., S. g. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, žmoną R. B. suėmęs iš plaukų ištempė iš lovos vaiko kambaryje, nusivedė temdamas už plaukų į miegamąjį, kur parvertęs ant lovos, sudavė kumščiu tris smūgius į kairės rankos žastą, tris smūgius į kairės kojos šlaunį, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė R. B. fizinį skausmą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).
Be to, V. B. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2013 m. spalio 24 d. apie 18 val., Mažeikių rajone, Palnosų kaime, S. gatvėje prie namo Nr. , grasino nukentėjusiajam E. R., įremdamas į smilkinį ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą ginklą ir sakydamas: „dar bus toks kartas, tau pasibaigs bloguoju“, tokiu būdu panaudojo psichinę prievartą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Šių veikų ir jų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats V. B. apklaustas kaip įtariamasis, iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad prisipažįsta smurtavęs prieš savo žmoną R. B. ir labai gailisi taip padaręs. Buvo girtas ir trūko kantrybė, kad paslėpė cigaretes. 2013balandžio 5 d. apie 23 val. parėjo namo girtas. Iš pradžių jos vaiko kambaryje prašė gražiuoju atiduoti cigaretes, ji nedavė ir susinervinęs pradėjo smurtauti, ištempė į kitą kambarį tam, kad nematytu Rasos nepilnametė neįgali dukra, ir kitame kambaryje ją parvertęs ant lovos kumščiu sudavė smūgius į ranką, į koją, vis prašydamas atiduoti cigaretes (94 b. l.).
Taip pat V. B. parodė, kad dėl grasinimo nužudyti jis kaltu neprisipažįsta. Praėjusių metų spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, vakare, tiksliai laiko nebepamena, bet jau buvo sutemę, jam būnant sūnaus D. mamos I. S. namuose, į namus parėjo sūnus D., kuris verkdamas pasakė, kad jį primušė piemenys. Kas tie piemenys sūnus nepasakė, tik pasakė, kad parodys. Tuomet savo automobiliu „F. M.“, kartu su D. išvažiavo į Palnosų kaimą ieškoti sūnaus minėtų vaikinų. V. S. gatve, prie namo Nr. , pamatė gatve einančius būrį vaikinų. Kiek tiksliai jų buvo nežino, bet galėjo būti 7 ar 8. Sustojo ir su D. išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio tų vaikinų klausė, kada jie baigs lįsti prie D.. Jie jam sakė, kad tai ne jo reikalas ką jie daro. Iš tų asmenų atpažino tik brolius R., kurių vienas yra neįgalus ir stambesnio kūno sudėjimo, o kitas smulkesnis, taip pat kitus pažinojo iš matymo, tik jų vardų nežino. Jam pasirodė, kad tie asmenys yra agresyviai nusiteikę, todėl atsitraukė iki automobilio ir nuvažiavo juo į šalia esantį savo kiemą. Prieš išvažiuodamas tiems vaikinams liepė laukti, sakė „ palaukit, aš tuoj jums parodysiu“. Grįžęs į kiemą pastatė automobilį ir apėjęs aplink namą nuėjo prie tų vaikinų. Priėjęs prie vieno iš brolių R.ir atkišęs vienos rankos rodomąjį pirštą pasakė „turiu pistoletą, dar lįsit prie mano vaiko, bus blogai“. Jis ne grasino, o tik įspėjo. Tai darė tik pirštu, jokio ginklo neturėjo. Jokios lazdos ar panašaus į ją daikto, taip pat neturėjo. Kai tuos vaikinus įspėjo, visi apsiramino ir išėjo į namus. Pirštu įspėjo vieną iš R. brolių iš artimo atstumo, tačiau pirštu jo smilkinio prilietęs nebuvo. Kai visi vaikinai išsiskirstė išėjo į kaimą girtauti (94 b. l.).
N. R. B. parodė, kad 2013 m. balandžio 5 d. su vyru V. B. buvo svečiuose pas jos draugę, ten vartojo alkoholio. Iš draugės vyras vienas išvažiavo aplankyti savo vaikų, ji su juo kartu nevažiavo, su dukra grįžo apie 23 val. į namus, V. namuose nebuvo. V. apie tris metus yra bedarbis, ji jį išlaiko iš vaiko neįgalumo pašalpos. Ji atsigulė pas dukrą kambaryje, kad V. grįžęs nesikabinėtų prie jos ir nekonfliktuotų, bet prieš eidama miegoti iš keršto paslėpė V. cigaretes, tam kad jis ją su neįgaliu vaiku paliko pas draugę. Maždaug apie 23.20 val. į namus grįžo V. B.. Ji dar nemiegojo. Jis įėjo į namus, ir netrukus įėjęs į kambarį pareikalavo atiduoti cigaretes. Ji pasakė, kad neduos, taip kilo konfliktas. V. nuo fotelio paėmęs metė jai į veidą pagalvę – tai fizinio skausmo nesukėlė. Tada gulinčiai lovoje, suėmė už plaukų, ranka ištempė iš lovos, ir taip temdamas už plaukų nusivedė į miegamąjį. Kai rovė plaukus, skaudėjo, todėl negalėjo pasipriešinti, ėjo jo vedama į miegamąjį. V. į kitą kambarį išsivedė, tam, kad dukra nematytų, nes ji dar nemiegojo. Miegamajame vėl prašė cigarečių, bet ji pasakė, kad neduos. Miegamajame ją nuvertė ant lovos. Ji nuvirto ant dešinio šono, o kai pasakė, kad neduos cigarečių, pradėjo ją mušti kumščiu, tai yra sudavė tris smūgius į kairės rankos žastą, po to į tris kartus į kairės kojos šlaunį. Nuo smūgių atsirado mėlynės, smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą taip pat nesikreipė (24 b. l.).
Nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2013 m. spalio 24 d. apie 16.30 val. vaikščiojo su broliu ir draugais po kaimą, kai pro šalį dviračiu pravažiuodamas to paties kaimo gyventojas D. B. pradėjo juos pravardžiuoti, tačiau nesustojo ir nuvažiavo. Tą patį vakarą, po maždaug pusantros valandos, tame pačiame kaime, jie vėl sutiko D., kurį sugriebė už rūbų pakarpos ir paprašė daugiau nebepravardžiuoti. Jis jį paleido ir D. nuvažiavo. Nuvažiuodamas dar pasakė jiems negražių žodžių. Netrukus jam su broliu ir draugais einant Santeklių gatve, netoli V. gyvenamojo namo, prie jų privažiavo V. su D.. V. liepė jiems palaukti, o pats nuėjo į namus. N. V. sugrįžo ir atsinešė su savimi pistoletą panašų į revolverį bei lazdą. Netrukus jis tą ginklą, priėjęs iš šon,o įrėmė jam vamzdžio galu į smilkinį ir pasakė „dar bus toks kartas, tau pasibaigs bloguoju“. Pagrasinęs, jis su D., išvažiavo iš tos vietos. Apie tai iškarto pranešė pagalbos telefonu pareigūnams. D. V. grasinimo jis labai išsigando ir manė, jog tikrai šis gali įvykdyti savo ketinimą (40, 41 b. l.).
L. V. R. parodė, kad 2013 m. balandžio 24 d. apie 18 val. jai telefonu paskambino sūnus E. ir pasakė, kad atvažiuos policija, nes V. B. grasino jam šaunamuoju ginklu. E. kalbėjo drebančiu balsu, atrodė išsigandęs. Prieš tai E. su broliu ir draugais buvo išėjęs pasivaikščioti į kaimą. V. E. jai papasakojo, jog jis prašė D. B. nebekalbėti daugiau negražiai apie jį ir pasakė, kad jei dar taip darys, tai gaus kitą kartą. Sūnus jai sakė manąs, kad matomai dėl to D. pasiskundė savo tėvui V. B., su kuriuo kartu atvažiavo prie jo ir draugų einančių kaime S.gatve. Privažiavęs prie jų V. liepė palaukti, o pats nuėjo į šalia esantį savo gyvenamąjį namą, iš kur netrukus grįžo nešinas ginklu ir lazda. Sūnus jai pasakė, kad V. įrėmė jam į smilkinį ginklą ir pasakė, kad kitą kartą jį nušaus, jei jis dar lįs prie jo sūnaus D.. Tą patį jai patvirtino ir su E.kartu buvęs kitas sūnus E., kuris jai sakė, kad buvo labai išsigandęs ir kad, jei V. būtų iššovęs į jo brolį, tai jis būtų jį puolęs. Dėl šio grasinimo jos sūnus E. patyrė stresą, išgąstį, jam teko duoti net raminamųjų vaistų (38 b. l.).
L. Š. N. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, apie 18 val. su draugais E., E., E. bei R. vaikščiodamas Palnosų kaime sutiko to paties kaimo gyventoją D. B., kuris kažką kalbėjo su E., bet ką nežino. Vėliau jis išvažiavo į namus, o iš ten į parduotuvę. Minėtus draugus jis pasivijo S. gatvėje, kur prie jų netrukus privažiavo to paties kaimo gyventojas V. B. bei jo sūnus D.. V. jiems liepė palaukti, nepabėgti, o pats nuėjo į šalia esantį savo namą. N. V. iš savo namo grįžo nešinas vienoje rankoje ginklą, panašų į revolverį, o kitoje lazdą, panašią į policijos pareigūnų guminę lazdą. Priėjęs prie E., V. pridėjo ginklą E. prie galvos ir pasakė „dar kartą lįsi prie mano sūnaus, tau blogai baigsis“ ar „bus blogai“ tiksliai pažodžiui teksto nebepamena. V. iš ginklo neiššovė, pagrasinęs išvažiavo su D.. E. po grasinimo atrodė labai pasimetęs ir išsigandęs, dėl ko apie įvykį pranešė policijai. Jo teigimu D. dažnai prisimeluodavo tėvui apie vienokius ar kitokius įvykius, o jo tėvas nuolat eidavo aiškintis į kaimą ir taip daryti tvarkos. J. V. nieko blogo nepadarė, tačiau toks V. elgesys, kai įremia ginklą nepilnamečiui į galvą, grasina ir tai daro kitų nepilnamečių akivaizdoje, jam sukėlė pasipiktinimą (49 b. l.).
Nepilnametis liudytojas D. B. parodė, kad 2013 spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nebepamena, pažįstamas E. R. kaime su draugais, sugriebęs už rankovės nutempė jį nuo dviračio, sudavė smūgius jam į pilvą ir spyrė į sėdmenis. Po to jis išvažiavo į namus ir apie tai pasakė savo tėvui V. B., su kuriuo E. bei jo draugus surado tame pačiame kaime S. gatvėje prie tėvo namų. Tėtis priėjęs prie E. nukreipė į jį vienos rankos pirštą ir liepė daugiau nelįsti prie jo. E. pasakė „gerai, gerai“ ir jie visi išsiskirstė. Tėvas jokio ginklo ar lazdos neturėjo (50, 51 b. l.).
Nepilnametis liudytojas R. S. parodė, kad 2013 m. spalio 24 d. jam su draugais E., Š., broliais E. ir E. vaikštant po kaimą, pravažiuojantis dviračiu D. B. negražiai pavadino E. tėvus. E. sugriebęs už rūbų jį sulaikė ir pasakė, kad jei kitą kartą pagaus, jis tikrai gaus į kailį ar jis nueis pas jo tėvus. Netrukus jiems visiems einant pro D. tėvų namą, V. su D. privažiavo prie jų ir liepė jiems ten pabūti, o pats nuėjo į namus. N. V. grįžo iš savo namo ir atsinešė vienoje rankoje pistoletą, panašų į revolverį, o kitoje lazdą. Priėjęs prie E. V. įrėmė tą ginklą šiam į galvą, jį užtaisė ir pasakė „ko tu lendi prie mano vaiko, ar nori, kad tave nušaučiau“. P. V. atitraukė pistoletą, atlenkė atgal gaiduką ir abu su D. kažkur išėjo. E. pranešė apie įvykį policijai. Po įvykio E. jam pasakojo, jog dėl patirto išgąsčio negalėjo visą naktį po įvykio užmigti, buvo labai išsigandęs (53 b. l.).
Liudytojai E. R. ir E. Z. davė parodymus analogiškus liudytojo R. S. parodymams (54–56 b. l.).
Iš 2013-04-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad R. B. kvietusi policijos pareigūnus jiems paaiškino, jog su vyru V. B. susipyko dėl to, kad ji jam paslėpė cigaretes. V. B. jai sudavė smūgius į kairę ranką ir kairę koją, tampė už plaukų. Smurtą rodantys požymiai: kairio peties patinimas, paraudimas, kairės kojos patinimas ir paraudimas (21–22 b. l.).
Iš 2013-04-06 V. B. blaivumo testo rezultato matyti, kad V. B. nustatytas 3.19 promilės girtumas (30 b. l.).
Iš 2013-10-24 V. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2013 m. spalio 24 d. apie 18 val. jos sūnui E. R. ginklu grasino V. B., dėl ko jos sūnus labai išsigando (4 b. l.).
Iš 2013-10-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Mažeikių rajone, S. gatvėje, ties namu Nr. . Šalia namo yra asfaltuota važiuojamoji kelio dalis. Įvykio vietos teritorija neaptverta, nesaugoma, pravažiuojama (31–35 b. l.).
Iš 2014-02-12 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje mete (43–46 b. l.).
BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino.
BK 145 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, žmoną R. B. suėmęs iš plaukų ištempė iš lovos vaiko kambaryje, nusivedė temdamas už plaukų į miegamąjį, kur parvertęs ant lovos, sudavė kumščiu tris smūgius į kairės rankos žastą, tris smūgius į kairės kojos šlaunį, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė R. B. fizinį skausmą. Taip pat V. B. grasino nukentėjusiajam E. R., įremdamas į smilkinį ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą ginklą ir sakydamas: „dar bus toks kartas, tau pasibaigs bloguoju“, tokiu būdu panaudojo psichinę prievartą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
K. V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
K. V. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi, tik prašo skirti mažesnę bausmę.
Atsižvelgiant į LR BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę (teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, bedarbis), V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, t. y. 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant jos dydį mažesnį už įstatyme numatytos bausmės vidurkį t. y. 5 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B. tik iš dalies pripažįsta kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė nemažintina.
Kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti kaltinamajam mažesnę bausmę nei prokuroro siūloma, kaltinamojo prašymas dėl mažesnės bausmės paskyrimo netenkintinas. Skirtina bausmė nelaikytina per griežta bausme ir atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 6 d. 00.30 val., iki 2013 m. balandžio 7 d. 10.40 val. (95, 96 b. l.), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, kad V. B. yra atlikęs dvylika valandų viešųjų darbų bausmės.
2014 m. vasario 12 d. nutarimu kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (99, 100 b. l.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis kaltinamajam V. B. skiriamą bausmę nemažinti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 6 d. 00.30 val., iki 2013 m. balandžio 7 d. 10.40 val. (95, 96 b. l.), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad V. B. yra atlikęs dvylika valandų viešųjų darbų bausmės.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
I. V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.