- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2277-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01205-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 185 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 80 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. liepos 7 d., apie 12.16 val., Palangos miesto Šventosios gyvenvietėje, Baltijos jūros paplūdimyje prie posto „Molas“, nepaisydamas gelbėjimo stoties darbuotojų ir ignoruodamas jų raginimus nesimaudyti jūroje esant iškeltai raudonai vėliavai, toliau maudėsi, tuo pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklių įrengimo ir eksploatavimo bei saugaus elgesio vandenyje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34.30 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą arba jį pakeisti, paskiriant įspėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog byloje esantis Šventosios gelbėjimo stoties vyr. gelbėtojo K. K. tarnybinis pranešimas sutampa su jo parodymais, kad A. K. jūroje tik braidė, o administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos tiesiogiai įvykio nemačiusio pareigūno aplinkybės prieštarauja rašytiniams įrodymams ir atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams. Mano, kad braidymas jūroje negali būti laikomas maudymusi. Tuo tarpu Taisyklės draudžia maudytis. Bylą nagrinėjęs teismas neargumentavo, kodėl braidymas jūroje turėjo maudymosi požymių, nepasisakė dėl tarnybinio pranešimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatyta, kad maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, nustatytų saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių nesilaikymas, informacinių ženklų ties vandens telkiniais arba ties perėjomis ledu sugadinimas arba sunaikinimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 100 litų. Taisyklių 34.30 punkte numatyta, kad paplūdimiuose ir maudyklose draudžiama maudytis, kai to neleidžia atitinkama informacija (perspėjančios vėliavos kabinamos prie gelbėjimo postų ir jūros tilto). Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog protokole nurodytu metu prie gelbėjimo posto kabėjo raudona vėliava, draudžianti maudytis.
Apeliantas teigia, jog jis jūroje tik braidė, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn už maudymąsi. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, su tokia A. K. pozicija nesutinka.
Pirminiame paaiškinime (b. l. 16) pats atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jis jūroje maudėsi. Skunde pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog vandenyje buvo iki juosmens (b. l. 1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens buvimas vandenyje iki juosmens aiškiai peržengia braidymo sąvokos ribas. Braidymas gali būti suprantamas kaip asmens buvimas sekliame vandens telkinyje, kai vandens lygis nesiekia aukščiau kelių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareigūno K. K. pranešime nurodyta, jog žmogus į jūrą buvo nuėjęs toli (b. l. 15). Tuo tarpu pranešime pavartotas žodis „dabristi“ niekaip nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, kadangi akivaizdu, jog gelbėtojams neteko plaukti, o panaudoto žodžio prasmė reiškia ne ką kitą, kaip „nuėjimą vandeniu“ iki pareiškėjo. Pažymėtina, kad pareiškėjo teikiama sąvokos aiškinimo versija nėra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui, ji laikytina tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimu, pasirinkta gynybos strategija, kuria asmuo siekia išvengti atsakomybės.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. (A. K.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.