- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- A-143-1351-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus
- Advokatai
- Algaudas Kirša
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. ir atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo bei sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 4, 67) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 28-547; 2) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2S-2567; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kalėjimų departamento, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. liepos 19 d. atliko bausmę kamerų tipo patalpose. Apie 16 val. prižiūrėtojai atnešė laikraštį „Lietuvos rytas“. Apie 16 val. 20 min. ėjo į dušą maudytis. Iš maudymosi grįžo 16 val. 55 min. Apie 17 val. buvo atvežta vakarienė. Apie 17 val. 10 min. prižiūrėtojas pareikalavo, kad jis grąžintų laikraštį. Pastarajam paaiškino, jog maudėsi, vakarieniavo, todėl neužteko laiko paskaityti laikraštį. Prižiūrėtojas jam atsakė, kad laikraštis išduodamas vienai valandai ir kad jis rašys tarnybinį pranešimą. Paprašė pakviesti pamainos viršininką. Apie 18 val. atėjus pamainos viršininkui paaiškino, kad neužteko laiko perskaityti laikraštį. Šis pareigūnas jam leido skaityti. Jau buvo perskaitęs laikraštį, todėl jį grąžino. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus 2 – uosiuose pataisos namuose nėra galiojančio teisės akto, kuris reglamentuotų laikraščio skaitymo laiką, todėl jis jokių teisės aktų nepažeidė. Dėl neteisingų Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos veiksmų patyrė nervinę įtampą, stresą, išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, depresiją, didelį sielvartą. Negalėjo rašyti laiškų savo artimiesiems bei skambinti jiems telefonu. Be to, skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas yra formalus, biurokratiškas, neteisingas ir neobjektyvus. Dėl tokio Kalėjimų departamento sprendimo patyrė nervinę įtampą, pažeminimą, sutriko miegas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 12 – 13) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus 2 – ieji pataisos namai nurodė, kad 2008 m. liepos 19 d. buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų A. Z. ir A. V. (A. V.) tarnybinis pranešimas Nr. 43-868 „Dėl drausmės pažeidimo“, kuriame nurodyta, jog 2008 m. liepos 19 d. apie 17 val. 30 min. pakartotinai priėjo prie nuteistojo pareiškėjo kameros, pareikalavo grąžinti įstaigos administracijos išduotą laikraštį, bet pastarasis nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, atsisakė vykdyti jų nurodymus, laikraščio negrąžino, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Pažymėjo, jog nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose ir uždarytiems į baudos izoliatorių, kiekvieną dieną eilės tvarka vienai valandai išduodami nauji laikraščiai, kurių atidavimo į kamerą ir paėmimo iš kameros faktas fiksuojamas žurnale. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas privalėjo paklusti pareigūnų reikalavimams grąžinti laikraštį, bet to nepadarė. Dėl to jam ir buvo paskirta nuobauda. Teigė, kad administracijos teisėti nurodymai nuteistiesiems yra privalomi. Jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę. Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros, prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai. Pažymėjo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas 5 paroms į baudos izoliatorių – negalėjo sukelti nervinės įtampos, streso, emocinio sukrėtimo, depresijos, nes pareiškėjas bausmės atlikimo metu už įvairius pažeidimus iš viso buvo nubaustas 29 kartus, iš jų 5 kartus patalpintas į kamerų tipo patalpas ir 13 kartų patalpintas į baudos izoliatorių. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 33 – 35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo teisėtumo principas, pagal kurį nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas ir draudimus. Nuteistųjų pareigos ir draudimai užtikrina tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu ir sukuria būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje nustatyta bendra nuteistųjų pareiga laikytis bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymų ir įsakymų. Nuteistasis, suabejojęs pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo tą reikalavimą vykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 19 d. apie 17 val. 10 min., atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpose, pareiškėjas atsisakė pareigūnui grąžinti laikraštį, kuris į kamerų tipo patalpų trečią kamerą buvo perduotas apie 15 val. 45 min. Apie 17 val. 30 min. pakartotinai paprašius grąžinti laikraštį, pareiškėjas vėl atsisakė tai padaryti, nors jam buvo išaiškinta, kad laikraštis į kamerą išduodamas vienai valandai, kuriai praėjus pareigūnas perduoda laikraštį į kitą kamerą ten esantiems nuteistiesiems. Praėjus nustatytam laikui, pareiškėjas, atsisakydamas grąžinti laikraštį pareigūnui, sąmoningai pažeidė nusistovėjusią tvarką ir nevykdė pareigūno nurodymų, apribojo kitų nuteistųjų teisę laiku gauti informaciją. Pareiškėjo atsisakymas vykdyti pareigūno nurodymus yra aiškus pažeidimas, į kurį reikia tinkamai reaguoti. Teigė, kad atsakymas į pareiškėjo skundą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Be to, nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus 2 – ieji pataisos namai pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala jam nebuvo padaryta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b. l. 76 – 80) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 28-547 bei Kalėjimų departamento 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2S-2567 ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, 50 Lt neturtinei žalai atlyginti bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 50 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad administracinėje byloje ginčas kilęs dėl nuteistajam pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti iškelti reikalavimai iš esmės yra išvestiniai iš paminėto reikalavimo. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais. Pažymėjo, jog šios teisės normos yra blanketinės, t. y. atsakomybė už jų pažeidimą galima, kai kartu padaryta ir nuoroda į kitą teisės aktą, jo dalį, punktą, detalizuojantį paminėtų taisyklių pažeidimą. Kaltinimo konkretumas neatsiejamas nuo atsakomybės teisėtumo bei pagrįstumo patvirtinimo arba paneigimo, o taip pat ir poveikio priemonių pritaikymo už teisės aktų leidėjų apibrėžtų nuostatų nesilaikymą arba jų panaikinimą. Nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą pareiškėjui, nebuvo nurodyta jokių papildomų teisės aktų, kurių reikalavimus jis pažeidė (tokių teisės aktų atsakovai nenurodė ir pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą bei jų atstovai teisminio nagrinėjimo metu). Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. V. ir A. Z. patvirtino, kad duotas tik žodinis pataisos namų direktoriaus nurodymas, jog kameroje laikraštis gali būti skaitomas tik vieną valandą. Žodinio nurodymo nesilaikymas, teismo nuomone, negali užtraukti atitinkamos atsakomybės nuteistajam. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju bausti pareiškėją už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų normų nesilaikymą nebuvo teisinio pagrindo. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamus nutarimą ir sprendimą teismas panaikino kaip nepagrįstus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK. Teismas atsižvelgė į CK 6.246 straipsnį, 6.263 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnį. Nurodė, jog pripažinus, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, šis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, jog pareiškėjui nuo 2004 m. daugybę kartų buvo paskirtos nuobaudos už įvairius drausmės pažeidimus (tarp jų ir uždarymai į baudos izoliatorių 5, 10 ar 15 parų), todėl dar kartą gauta nuobauda negalėjo sukelti žymių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų ar kitaip itin neigiamai turėti įtakos jo būsenai. Be to, pareiškėjui paskirta nuobauda pagal savo pobūdį ir trukmę nėra priskirtina prie griežčiausių nuobaudų rūšių (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 1 d.). Įvertinęs nagrinėjamą situaciją, skundo argumentus dėl patirtų išgyvenimų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, priteisiama 100 Lt (50 Lt + 50 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, o kita skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Pažymėjo, kad analogišką praktiką tokios kategorijos bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 - 1672/2008).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 84 – 86) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dalies atlyginimo priteisimo ir priteisti visą neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo dalimi, kadangi dėl Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų pareigūnų veiksmų patyrė ne tik pažeminimą, emocinį sukrėtimą, nervinę įtampą, stresą, išgyvenimus, didžiulį sielvartą. Būdamas 5 paras baudos izoliatoriuje, negalėjo paskambinti savo artimiesiems, rašyti laiškų, valgyti savo maisto, atsigerti arbatos, kavos. Dėl pareigūnų veiksmų negavo visos informacijos, nes nedavė jam priklausančio laikraščio ,,Lietuvos rytas“ priedo ,,Gyvenimo būdas“. Pažymi, jog neneigia, kad yra ne kartą baustas už nusižengimus, bet 5 paros baudos izoliatoriuje prilygo 30 parų, nes ne tik negalėjo normaliai miegoti, tačiau ir nuolat galvodavo apie pareigūnų elgesį. Teigia, jog gavęs Kalėjimų departamento atsakymą iš naujo patyrė visus išgyvenimus.
Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 91 – 94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros, prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracija neprivalo aprūpinti nuteistųjų spauda, o geranoriškai skiriant laikraštį į kamerą tikimasi, jog bus laikomasi pataisos namuose nusistovėjusios laikraščių skaitymo tvarkos. Pareiškėjas, atsisakydamas grąžinti laikraštį, sąmoningai pažeidė nusistovėjusią tvarką ir nevykdė pareigūno nurodymų bei apribojo kitų nuteistųjų teisę laiku gauti informaciją.
2. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje apibrėžtos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Nuteistieji privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ar įsakymus. Nuteistieji gali pažeisti režimo reikalavimus tiek pažeidę atitinkamas taisykles, tiek įstaigos administracijos ar pareigūno nurodymus ar įsakymus. Bausmės vykdymo institucijos pareigūnų teisėti nurodymai nuteistiesiems yra privalomi ir jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę, o kad tokie nurodymai būtų įvardinti kaip teisėti iš esmės pakanka nustatyti, jog nurodymus davęs pareigūnas nepažeidė nuteistojo teisių ir kartu neviršijo savo įgaliojimų.
3. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 5, 12 straipsniais, nuteistasis, suabejojęs pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo tą reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, patiria tam tikrus suvaržymus, todėl nuteistiesiems imperatyviai privalomi pareigūnų teisėti nurodymai. Nuteistasis, atsisakydamas paklusti reikalavimams, padaro pažeidimą, kaip ir buvo nagrinėjamo ginčo atveju.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra suformavęs ir kiek kitokią praktiką dėl Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio atitinkamų punktų taikymo skiriant nuobaudą nuteistajam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-929/2007 ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1405/2008).
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 98 – 100) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo atsisakymas vykdyti pareigūno nurodymus yra aiškus pažeidimas, į kurį reikia tinkamai, vadovaujantis įstatymais, reaguoti. Pataisos įstaigoje yra 21 baudos izoliatorius ir kamerų tipo patalpa. Šiose patalpose bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriami trys laikraščiai, po vieną egzempliorių. Įstaigos administracija, norėdama užtikrinti visų kamerose esančių nuteistųjų teisę gauti informaciją, veda žurnalą, kuriame žymimas laikraščių judėjimas per kameras. Visi nuteistieji ir pareigūnai žino, kad laikraštis į kamerą paduodamas valandai, kuriai praėjus pareigūnas perduoda jį į kitą kamerą ten esantiems nuteistiesiems. Praėjus nustatytam laikui, pareiškėjas atsisakė grąžinti laikraštį pareigūnui ir tokiu savo elgesiu sąmoningai pažeidė nusistovėjusią tvarką ir nevykdė pareigūno nurodymų bei apribojo kitų nuteistųjų teisę laiku gauti informaciją. Toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai pažeidžia galiojančius bausmių vykdymo įstatymus. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
2. Teismas nenustatė visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje savaime sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Neturtinė žala nustatoma tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 112 – 113) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Kalėjimų departamentas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pareiškėjo apeliaciniu skundu, o savo poziciją išdėstė apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Iš pareiškėjo skundžiamo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 28-547 matyti, kad skundžiama nuobauda (uždarymas į baudos izoliatorių 5 paroms) pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimą, todėl pirmiausia būtina pasisakyti dėl nurodytų materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio (kuriame yra nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos) 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kolegija pažymi, kad nurodytos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos yra grindžiamos teisėtumo principu bei yra sietinos su bendrosiomis nuteistųjų pareigomis, todėl jas aiškinant yra būtina vadovautis šį principą atskleidžiančiomis Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio nuostatomis bei Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsniu, kuriame nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos.
Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį, nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Aiškindama (nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu) Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį, kolegija pažymi, kad joje suformuluota nuostata negali būti suprantama kaip niekuo neribojamas absoliutas. Ji yra siejama su nuteistųjų pareigomis laikytis teisės aktų jiems nustatytų reikalavimų bei jiems nustatytų atitinkamų elgesio taisyklių, taip pat su bausmės vykdymo institucijos Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Drausminės atsakomybės taikymo požiūriu tai reiškia, kad paminėti reikalavimai bei elgesio taisyklės turi būti nuteistiesiems žinomi arba (įstatymo laikimosi prasme) turi būti preziumuojama, kad jie yra jiems žinomi. Tokį aiškinimą, kolegijos manymu, atitinka Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis, kuri, nuteistųjų teisinės padėties tikrumo bei aiškumo požiūriu, reikalauja, kad nuteistųjų elgesio suvaržymai turi būti jiems žinomi ir suprantami.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo laikymasis (drausminė atsakomybė už šio reikalavimo nevykdymą) suponuoja situacija, kai atitinkamo elgesio taisyklės (tvarka) nuteistiesiems yra pakankamai žinomos ir suprantamos. Savo ruožtu, dėl aukščiau pažymėto ryšio tarp Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nurodyta situacija (drausminės atsakomybės taikymo aspektu) suponuoja ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą.
Iš byloje esančio Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų pareigūnų A. S. ir A. V. 2008 m. liepos 19 d. tarnybinio pranešimo (pagal kurį buvo pradėta ginčijamos nuobaudos pareiškėjui skyrimo procedūra) matyti, kad apie nustatytą laikraščio turėjimo 1 valandos limitą pareiškėjui buvo aiškinama jau po to, kai jis, motyvuodamas, jog dėl tam tikrų priežasčių dar neperskaitė laikraščio, ir, jau praėjus 1 valandai po šio laikraščio gavimo, šio laikraščio negrąžino (b. l. 28). Tai, kad Vilniaus 2 – uosiuose pataisos namuose nebuvo rašytine forma nustatytų laikraščių bei kitų spaudos leidinių suteikimo nuteistiesiems taisyklių, teismo posėdžio metu patvirtino paminėtą tarnybinį pranešimą surašę pareigūnai liudytojai A. S. ir A. V. (pagal jų parodymus, laikraščiai buvo išduodami nuteistiesiems žodinio pataisos namų direktoriaus pagrindu). Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių tokios (žodinės) tvarkos taisykles, bei duomenų, kokiu būdu nuteistieji buvo arba turėjo būti supažindinti su šia tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų aiškinimo argumentus, galima daryti išvadą, kad paminėtas incidentas dėl laikraščio negrąžinimo atsirado ne tiek dėl pareiškėjo, kiek dėl pačios pataisos namų administracijos netinkamo elgesio. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo skundžiamų sprendimų neteisėtumo kolegijos pripažintina pagrįsta.
Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardintų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Spręsdama klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydžio, kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat pažymi, kad paminėtas incidentas atsirado iš dalies ir dėl paties pareiškėjo pakankamai neadekvataus elgesio. Tai matyti iš paminėto tarnybinio pranešimo bei liudytojų A. S., A. V. ir V. O. parodymų (b. l. 67-71). Be to, pažymėtina, kad (pagal bylos duomenis) nurodyto incidento metu pareiškėjas atlikinėjo prieš tai jam paskirtą drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpoje. Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais. Todėl ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis kolegijos pripažintina pagrįsta.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą. Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.