- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-638-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00359-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- P. R.
- Ieškovas
- UAB „Agrokoncernas“
- Trečiasis asmuo
- S. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Agrokoncernas“ ieškinį atsakovui P. R., trečiasis asmuo S. G., dėl laiduotojo atsakomybės pagal laidavimo sutartį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo, kaip trečiojo asmens laiduotojo, priteisti solidariai su skolininku (trečiuoju asmeniu) 56 249,04 dydžio įsiskolinimą. Ieškinį grindė tarp S. G. ir P. R. pasirašyta laidavimo sutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai su skolininku sumokėti ieškovei 74 774,52 Lt skolą. Kadangi skolininko S. G. įsiskolinimo likutis sudaro 56 249,04 Lt, todėl teigė, jog laiduotojas privalo solidariai su skolininku padengti skolos likutį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-11 sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė atsakovo P. R., kaip laiduotojo, solidariąją atsakomybę su S. G. ir iš atsakovo P. R. priteisė UAB „Agrokoncernas“ naudai 56 249,04 Lt skolą, 2 243 Lt žyminio mokesčio bei 50 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad 2003-03-23 sutartį atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė laisva valia. Skirtingas šalių nurodytas sutarties sudarymo aplinkybes teismas vertino kaip nereikšmingas ir neturinčias įtakos sutarties teisėtumui. Be to, ir to, kad sutartis nepasirašyta kiekviename lape, teismas nelaikė esminiu trūkumu. Kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo byloje patvirtino, kad kreditoriaus atstovas buvo atvykęs į Kaliningrado sritį ir atsakovas rodė pasėlius kaip garantiją, teismas padarė išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis suprato, už ką laiduoja. Pažymėjo, jog būdamas atidus ir protingas, atsakovas turėjo visas galimybes išsiaiškinti, kokio pobūdžio įsipareigojimus prisiima. Atmetė atsakovo argumentą, jog negavo pranešimo apie vykdytiną prievolę, nes tai paneigia byloje esantis Lietuvos pašto registracijos kvitas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje nurodyta, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, sprendė, kad nėra pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą CK 6.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prašė atsakovas. Pažymėjo, kad tokia sutarties sąlyga neprieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, jog prašoma priteisti suma yra per didelė, nes nepagrįstai prie jos pridėti 2003-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu iš S. G. priteisti delspinigiai, žyminis mokestis bei antstolei už vykdymo veiksmus sumokėta suma. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir nurodė, kad atmesdamas argumentą dėl pranešimo negavimo, teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu 2004-03-25 kvitu, kuriame nenurodytas adresatas. Be to, siuntos išsiuntimo data neatitinka ieškovės atstovo baudžiamojoje byloje nurodytos datos – 2004-03-23. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino pačios laidavimo sutarties teksto, jos atsiradimo aplinkybių. Nesutinka su teismo išvada, kad sutartis pasirašyta nesant apgaulės. Nurodė, kad pasirašant sutartį S. G. pasakė, jog sumą įrašys, kai ją suderins su UAB „Vestargo“. Be to, kaip ir nurodyta laidavimo sutartyje, buvo žadėta, kad bus sudaryta skolos atidėjimo sutartis Nr. LN-10. S. G. suklaidino atsakovą ir nenurodė visų esminių aplinkybių bei įrašė visą preliminariu sprendimu priteistą sumą, kurios dalis nėra susijusi su atsakovu. Pažymėjo, jog ant trečiojo asmens S. G. teismui pateiktos laidavimo sutarties yra atlikti taisymai, kurie nebuvo derinami su ieškovu. Taip pat ir įrašyta N. G. pavardė, kuri sutarties negalėjo pasirašyti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, jog laidavimo santykius patvirtina tai, kad atsakovas ieškovės atstovui atvykus į Kaliningrado sritį rodė pasėlius kaip garantiją. Teigia, kad buvo įsitikinęs, kad UAB „Agrokoncernas“ domisi tik Kaliningrado bendrovei „Vestargo“ perduota produkcija, kurios pasėliai ir buvo rodomi, ir sprendžiamas klausimas dėl skolos mokėjimo ieškovei atidėjimo. Teigia, jog pasėlių apžiūros aktas yra nepasirašytas jį surašiusio asmens, todėl nuoroda, jog atsakovas aprodė pasėlius kaip laiduotojas vertintina kritiškai, juolab kad tai prieštarauja paties atsakovo paaiškinimams. Taip pat apeliantas teigia, kad bendrovė „Vestargo“, už kurios prisiimtus įsipareigojimus yra laidavęs, yra visiškai atsiskaičiusi, todėl reikšti reikalavimą laiduotojui nėra faktinio pagrindo. Be to, nurodė, kad trečiasis asmuo pripažino, jog yra skolingas ieškovei ir skolą padengs, kai jam bus panaikinti areštai.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, ir nurodė, kad pagal S. G. 2002 metais prisiimtą prievolę ieškovei yra suėjęs senaties terminas. Taip pat nurodė, kad laidavimo sutartis neatitinka materialinių teisės normų – sutartis tarp laiduotojo ir kreditoriaus nebuvo sudaryta, kreditorius net nebuvo šios sutarties šalis. Laidavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai iš S. G. buvo priteista skola įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovas, pasirašydamas tokią laidavimo sutartį, ne laiduoja už S. G., o iš esmės prisiima visą skolą, o tai neatitiko atsakovo valios. Nurodė, kad teismas, nurodydamas, kad net ir nebūdamas sutarties šalimi turi reikalavimo teisę, nes sutartį gali sudaryti trečiojo asmens naudai, neteisingai aiškino CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios, remiantis teismų praktika, laidavimo santykiams netaikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Teigia, jog teismas teisingai taikė CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisingai įvertino laidavimo pabaigos terminą. Pažymėjo, kad atsakovas laidavimo sutartimi laidavo ne už Rusijos firmą „Vestargo“, bet už S. G. prievoles UAB „Agrokoncernas“. Teigia, jog iš sutarties aiškiai matyti šalių valia ir ketinimai – solidariai atsakyti ieškovei 74 774 ,52 Lt suma, iki kreditoriui prievolė bus įvykdyta. Apelianto argumentai dėl skolos „Vestargo“ bylos esmės visiškai nekeičia, todėl teismas jais pagrįstai nesivadovavo.
Trečiasis asmuo S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti skundžiamą sprendimą. Nesutinka su apelianto motyvu, kad nepagrįstai į skolos dydį yra įtrauktos palūkanos bei žyminis mokestis, ir nurodo, kad laidavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad į skolą gali įeiti skolininko nesumokėtos palūkanos, nuostolių atlyginimas, netesybos. Teigia, jog nepagrįsti apelianto teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, ir pažymėjo, jog sutartis sudaryta seniau nei prieš 10 metų, todėl visas aplinkybes nustatyti tiksliai neįmanoma, o paaiškinime nurodyta netiksli pranešimo apie įsiskolinimo padengimą įteikimo data traktuotina kaip klaida, nes byloje yra aiškūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įteikimą. Taip pat nurodė, kad atsakovas aiškiai suvokė, kokią sutartį sudaro. Pažymėjo, kad atsakovas yra tiesiogiai susijęs su „Vestargo“ ūkiu ir jo vykdoma veikla, gavo iš jos pajamų, tad buvo ir yra susijęs su trečiojo asmens neįvykdytomis prievolėmis ieškovei. Nesutinka, kad turi būti taikoma ieškinio senatis, nes laidavimo sutartis buvo sudaryta ne pagrindinių prievolių sudarymo momentu, bet po 2003-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo. Nei nuo minėto sprendimo, nei nuo atsakovo prievolių pagal laidavimo sutartį atsiradimo dienos ieškinio senatis nebuvo suėjusi. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog laidavimo santykiams negali būti taikoma CK 6.191 straipsnio nuostata. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad niekada su „Vestargo“ nepasirašė 2004-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, mano, kad šis dokumentas yra suklastotas, be to, nėra patvirtintas atsakovui atstovaujančio asmens.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantas teigia, kad laidavimo sutartyje nurodyta neteisinga suma. Argumentus grindžia tuo, jog nepagrįstai įtrauktos 2003-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu priteistos palūkanos bei kitos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad laidavimo sutartis pasirašyta 2003-03-23 (b. l. 7), t. y. po Kauno miesto apylinkės teismo 2003-03-12 preliminaraus sprendimo. Laidavimo sutarties 3 punkte yra nustatyta, kad laiduotojas atsako kreditoriui už skolininko nesumokėtas palūkanas, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą, bet ne daugiau nei sutartyje nurodyta suma. Nagrinėjamu atveju palūkanos sudaro 16 378,91 Lt, žyminis mokestis – 1 367,30 Lt. Ši suma neviršija laidavimo sutartyje nurodytos sumos – 74 774,52 Lt. Atsižvelgus į tai, ieškovė, nurodydama sumos dydį, pagrįstai atsižvelgė ne tik į pagrindinės skolos dydį, bet ir į priteistas palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė įrodymą reglamentuojančias teisės normas ir išimtinai vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus. Atmestini atsakovo argumentai, kad teismas nevertino laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių, neanalizavo byloje pateiktų laidavimo sutarties tekstų, kurie skiriasi, bei neatsižvelgė į pranešimo apie prievolės įvykdymą išsiuntimo datos neatitikimus ieškovės atstovo paaiškinimuose ir pateiktame kvite. Kolegija konstatuoja, jog byloje esant rašytiniam įrodymui dėl pranešimo išsiuntimo atsakovui, teismas pagrįstai nustatė, kad pranešimas atsakovui buvo išsiųstas (b. l. 112). Pažymėtina, kad ši aplinkybė teismo sprendimo teisėtumui ar teisingumui neturi esminės reikšmės. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skirtingų šalių pateiktuose tos pačios laidavimo sutarties egzemplioriuose nustatyti netikslumai nėra esminiai. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog sutartį pasirašė būdamas suklaidintas trečiojo asmens. Pačios sutarties pasirašymo atsakovas neginčija. Sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo išsiaiškinti, kokio masto prisiima įsipareigojimus. Atsakovo nurodytas faktas, jog pasirašant laidavimo sutartyje nebuvo įrašyta suma, nesudaro pagrindo šia sutartimi nesivadovauti, be to, šios aplinkybės nėra patvirtintos rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).
Argumentas, jog už „Vestargo“ pasirašydamas laidavimo sutartį atsakovas tikėjosi, kad ji pasirašoma tik dėl to, kad siekiama atidėti skolos mokėjimą UAB „Agrokoncernas“, atmestinas. Liudytojo A. M. parodymai apie atsakovo tiesioginę sąsają su „Vestargo“, paties atsakovo paaiškinimai dėl artimo bendravimo su šios įmonės vadovu bei atsakovo veiksmai apžiūrint pasėlius suponuoja išvadą, kad atsakovas yra tiesiogiai susijęs su „Vestargo“ veikla, todėl gerai žinojo situaciją dėl trečiojo asmens skolų su „Vestarago“ bei ieškove. Šios aplinkybės patvirtina, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta tik kaip bendras atsakovo ir trečiojo asmens susitarimas laiduoti ieškovei pagal trečiojo asmens ir atsakovo prievoles ieškovei. Atsakovų teiginius apie „Vestargo“ visišką atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu patvirtinantys dokumentai pateikti tik apeliacinės instancijos teismui. Kadangi tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra tinkamai nepatvirtintas, be to, iš pateiktos kopijos negalima nustatyti, ar trečiasis asmuo jį patvirtino savo antspaudu, ir, trečiajam asmeniui ginčijant šio akto pasirašymą, jis nevertintinas. Vien tai, kad trečiasis asmuo pripažino skolą ir žadėjo su ieškove atsiskaityti, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio, nes esant solidariajai atsakomybei kreditorius turi teisę prašyti padengti įsiskolinimą tiek pagrindinio skolininko, tiek laiduotojo (CK 6.81 str., 6.6 str. 4–5 d.). Atsakovo teiginiai dėl pasėlių apžiūros akto yra nesusiję su laidavimo sutartimi, tai tik vienas iš įrodymų, kad atsakovas aprodė pasėlių laukus ieškovei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio akto trūkumai yra neesminiai, juolab kad nė viena iš šalių neginčija apžiūros fakto.
Dėl ieškinio senaties
Apeliantas teigia, kad pagal S. G. 2002 metais prisiimtą prievolę ieškovei yra suėjęs senaties terminas. Kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai senaties terminą skaičiuoja nuo S. G. prisiimtos prievolės – 2002 metų. Nustatyta, kad laidavimo sutartimi atsakovas sutiko laiduoti už S. G. įsiskolinimą ieškovei po Kauno miesto apylinkės teismo 2003-03-12 sprendimo, kuriuo iš S. G. priteista ieškovei 74 774,52 Lt skolos (b. l. 6–7). Taigi, atsakovas laidavimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimus ne pagrindinių prievolių sudarymo momentu – 2002 m., o po 2003-03-12. Ieškinys pareikštas 2013-03-01. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nei nuo minėto teismo sprendimo, nei nuo laidavimo sutarties pasirašymo dienos CK nustatytas bendras 10 metų senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.125 str. 1 d.).
Dėl laidavimo sutarties neatitikties materialinėms teisės normoms ir dėl CK 6.191 straipsnio taikymo
Apeliantas teigia, kad laidavimo sutartį privalėjo pasirašyti ir kreditorius. Laidavimo sutarčių tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip siekti normalios, netrikdomos asmens, už kurį laiduojama, veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Paprastai laiduojama už asmenį, kurį su laiduotoju sieja tam tikri ryšiai, todėl laiduotojas žino apie asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles. Įstatyme imperatyviai nėra nustatyta, kad laidavimo sutartį privalo pasirašyti ir kreditorius. Kreditoriaus sutikimas yra nereikalingas. Taigi nepagrįstas atsakovo teiginys, jog laidavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ir kreditoriaus.
Apeliantas teigia, jog teismas, nustatydamas kreditoriaus teisę reikšti ieškinį, nepagrįstai taikė CK 6.191 straipsnio nuostatas, nes ši nuostata netaikoma laidavimo santykiams. Iš esmės sutiktina su atsakovo argumentu, nes 6.191 straipsnio nuostata suponuoja skolininko, o ne laiduotojo pareigą vykdyti sutartį trečiojo asmens naudai, t. y. reikalavimą skolininkui gali pareikšti tiek kreditorius, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. Kaip minėta, laidavimo sutarties esmė – atsakyti už kito asmens skolas kreditoriui. Laidavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja solidariai sumokėti 74 774,52 Lt sumą UAB „Agrokoncernas“ (kreditoriui) (b. l. 7), o ne skolininkui. Įvertinus laidavimo sampratą bei laidavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, iš kurių nuostatų akivaizdu, kad laidavimo sutartyje būtina aiškiai apibrėžti asmenį, įgyjantį reikalavimo teisę į laiduotoją skolininko prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, ir tai, kad kreditorius solidariam skolininkui (laiduotojui) gali pareikšti ieškinį, suponuoja išvadą, kad kreditorius, kurio naudai yra sudaryta laidavimo sutartis, nors jos ir nėra pasirašęs, turi reikalavimo teisę į laiduotoją (CK 6.81 str. 1 d., 6.82 str. ).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Trečiasis asmuo S. G. pareiškė prašymą iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl prašymo nėra pagrindo tenkinti (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.