- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1-190-393/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45961-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Advokatai
- Mečislovas Norvaišas
nukentėjusiajai D. G.
viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turtintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), D. G. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį – mamą D. G., kuriai žodžiais grasino nužudyti, dėl ko jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei musių muštuku sudavė du smūgius per veidą, kibiru sudavė vieną smūgį į dešinę ranką bei spyrė į kairę koją, tuo sukėlė nukentėjusiajai D. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. G., savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 13 val. jis buvo namuose gėrė alų, tarp jo ir mamos prasidėjo žodinis konfliktas dėl buities. Jis ją pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, supykęs pradėjo grasinti, kad užmuš, norėjo, kad ji bijotų jo. Nurimus konfliktui mama atsigulė į lovą. Kadangi jis buvo neblaivus vėl pradėjo konfliktuoti, tada priėjęs prie mamos jis jai musių muštuku sudavė du smūgius per veidą, kibiru sudavė į dešinę ranką bei įspyrė į kairę koją. Dėl padaryto labai gailisi. Mamos atsiprašė ir su mama susitaikė.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir kitais šioje byloje surinktais ir vadovaujantis BPK 273 straipsnio pagrindu ištirtais įrodymais.
D. G. protokolas-pareiškimas (b. l. 1), patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. dienos metu, tikslaus laiko nežino, (duomenys neskelbtini), namuose, jai gulint lovoje ją sumušė jos sūnus M. G., gyvenantis kartu su ja. M. G., būdamas neblaivus, jai gulint lovoje vieną kartą spyrė į kairę koją, vieną kartą sudavė per ranką metaliniu kibiru ir du kartus sudavė per veidą musių muštuku. Dėl tokių sūnaus M. G. veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Taip pat sūnus M. G. ją išvadino necenzūriniais žodžiais bei grasino, kad ją užmuš, ji savo sūnaus M. G. bijo.
Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13-20) patvirtina, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis D. G. priklausantis gyvenamasis namas.
Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele (b. l. 36-37) patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. 12.49 val. D. G. buvo atvežta policijos pareigūnų. Ji nurodė, kad vakar sūnus šliure sumušė dešinę šlaunį, objektyviai kūne sužalojimo žymių nėra.
Asmens duomenų pažyma (b. l. 62) patvirtina, kad M. G. motina yra D. G. gim. (duomenys neskelbtini).
Liudytojos (nukentėjusiosios) D. G. parodymai (b. l. 27-29, 30-31) patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. nuo ryto ji tvarkėsi namuose. Jos sūnus M. G.vienas vartojo alkoholinius, gėrė degtinė ir alų. Sūnus buvo stipriai apgirtęs ir pradėjo jai priekaištauti, kad ji tvarkydamasi labai triukšmauja, garsiai plauna indus, daužosi, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. T. M. jai liepė gulti į lovą ir netriukšmauti. Jai atsigulus į lovą, tai galėjo būti apie 13 val., M. G.priėjo prie jos ir keikdamas du kartus musių muštuku sudavė per veidą, tada kibiru sudavė į dešinę ranką bei spyrė jai į kairę koją. Po sūnaus suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą.
Liudytojos J. M. parodymai (b. l. 40-42) patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 2 val. naktį pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo giminaitė D. G.. D. G. jai pasirodė išsigandusi, buvo išgėrusi raminamųjų vaistų. Ji suprato, kad prieš jos giminaitę smurtavo jos sūnus M. G.. D. G. jai papasakojo, kad dienos metu sūnus M. jai spyrė, sudavė metaliniu kibiru per ranką ir musių muštuku trankė per veidą. M. G.dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, yra labai agresyvus, išleidžia visą D. G.pensiją, niekur nedirba, jo bijo visas (duomenys neskelbtini) kaimas. Taip pat jai D. G. pasakojo, kad ji išbėgusi iš namų nuo pietų vaikščiojo po laukus, aplink namus, nes bijojo grįžti, nes M. G.jai grasino, kad užmuš. D. G. jai parodė sumušimą ant kairės rankos ir sakė, kad skauda sumuštą galvą.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai savo motinai fizinį skausmą ir grasino nukentėjusiąją nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą jai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
IV. Motyvai dėl kaltinamojo ir nukentėjusios susitaikymo ir bylos nutraukimo
Kaltinamasis M. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos tyčinių nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), Tyčia realizuota pilnai. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka. Charakterizuojami gerai. Prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusios. Kaltinamojo M. G. nusikalstamų veikų pobūdis leidžia taikyti BK 38 straipsnį. Kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė ir su ja susitaikė, žala nebuvo padaryta. Nukentėjusioji taip pat patvirtina, kad kaltinamasis jos atsiprašė, su ja susitaikė ir ji sutinka, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Išvardintos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybių, dėl kurių M. G. negalima būtų pritaikyti BK 38 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, nėra. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, o byla nutrauktina (BK 38 str. 1 d.).
V. Motyvai dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo
Vadovaujantis BK 67 str. ir 70² str. kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nusikalstamos veikos padarytos prieš mamą su kuria kaltinamasis gyvena vienuose namuose, todėl siekiant nubausti ir pataisyti kaltinamąjį, bei užkirsti kelią ateityje smurto pasireiškimui prieš šeimos narį baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, nes jos paskyrimas gali paveikti ir pataisyti kaltinamąjį labiau nei paskirta bausmė.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 6 d., teisėja
nusprendė:
M. G. padariusį nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per keturių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.