Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-207-153/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
2S-207-153/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
Z. M.
Ieškovas
V., V. T., N. T.
Trečiasis asmuo
Kauno, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras
Civilinė byla Nr. 2S-207-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko;

procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 114.96.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Leono Jachimavičiaus, Birutės Bobrel,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Z. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties dėl civilinės bylos Nr. 2-82-199/2009 pagal ieškovų V. T. ir N. T. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei Z. M., tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras, Kauno miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dėl pažeistų teisių bei atsakovės Z. M. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovams V. T. ir N. T., tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras, Kauno miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dėl statinių nugriovimo ir žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi byloje Nr. 2-82-199/2009 paskyrė teismo statybinę ekspertizę, kurią pavedė vykdyti G. L., ekspertei užduodamas šiuos klausimus:

1. Ar rekonstruotas priestatas 2a'p užtikrina esminius statinio reikalavimus, nustatytus LR Statybos įstatymo 4 str.?

2. Ar nepablogės atsakovės naudojimosi turtu sąlygos, apibrėžtos Statybos įstatymo 4 str. (Esminiai statinio reikalavimai), atlikus namo rekonstrukciją, visa apimtimi realizavus ieškovų pateiktus projektinius pasiūlymus?

3. Ar buvusios verandos pamatuose savavališkai iškirsta 0,9 m² anga ir po grindimis įrengtas vėdinimo kanalas galėjo turėti įtakos verandos pamato pastovumui?

4. Ar buvusios verandos (2 x 3,3 m išorinių matmenų) konstrukcija pagal inventorizacijos duomenis užtikrino esminius statinio reikalavimus, nustatytus LR Statybos įstatymo 4 str.?

5. Kokie konstrukcijų pakeitimai yra atlikti namo rūsyje, rūsio patalpas pritaikant dujinei katilinei?

6. Ar neapšiltintų gyvenamojo namo išorės sienų būklė tenkina STR 2.01.01 (6): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimus?

7. Ar gyvenamojo namo sklype įrengti gruntinio vandens ir atmosferinių kritulių (nuo šlaito) surinkimo tinklai? Jeigu jų nėra, tai koks minėtų vandenų poveikis gyvenamojo namo rūsio ir pusrūsio išorės sienoms ir kitoms konstrukcijoms?

8. Ar ant šiaurinės gyvenamojo namo sienos pritvirtinta metalinė spinta, kriauklė su privestu vandentiekiu (be kanalizacijos) trukdo šios sienos apšiltinimui?

9. Ar rekonstruotas priestatas 2a'p bendraturtei Z. M. atima galimybę apšiltinti virš priestato esančią gyvenamojo namo sienos dalį?

10. Ar rekonstruotas priestatas 2a'p atima galimybę kompetentingom eksploatuojančiom organizacijom prižiūrėti ir eksploatuoti dujotiekio bei elektros tinklų įvadus, pritvirtintus prie gyvenamojo namo sienos dalies virš minėto pastato?

11. Ar nelegalaus statinio, pastatyto gyvenamojo namo Kaune, P. Kalpoko g. 60A vakarų pusėje, statyba yra baigta? Ar baigtas gyvenamojo namo lAlp savavališkas fasadinių sienų šiltinimas pietų ir vakarų pusėse? Ar nelegalus statinys yra prijungtas prie komunalinių tinklų ir ar ieškovai, nederinę su atsakingomis instancijomis, turėjo teisę juos prijungti?

12. Ar nelegaliu statiniu užstatyta Z. M. žemės dalis bendrame sklypo plote, sklypo planuose pažymėtame indeksu „C“? Ar fasadų šiltinimo medžiagomis užstatytas bendras „C“ plotas? Ar N. ir V. T. turėjo galimybę šiltintis patalpas iš vidaus, neužvaldydami dalies Z. M. žemės? Ar Z. M. bendraturčiai turi galimybę šiltintis patalpas iš vidaus, kur sienos nėra pašiltintos iš išorės?

13. Koks savavališko statinio gyvenamojo namo vakarų pusėje plotas ir aukščio, ilgio bei pločio parametrai? Ar nelegalus statinys buvo pailgintas į abi puses (lyginant su 2alp)? Ar buvo galima jį pastatyti, nenugriovus anksčiau vakarų pusėje stovėjusio 6,6 kv. m ploto priestato 2alp, kurį Kauno m. apylinkės teismo sprendimu leista įteisinti 2001 m. rugpjūčio 27 d.? Ar šiems griovimo darbams turėjo būti gautas atsakingų institucijų leidimas? Ar pagal savo užimamą padėtį (plotą, parametrus), statybinių medžiagų bei konstrukcijų sudėtį tai yra naujas statinys, iškilęs vietoje nugriauto mažesnio 2alp (rekomenduojame perskaityti teismui pateiktą Registrų centro raštą Nr. S-158-2028, 2 psl.)?

14. Ar savavališko statinio patalpas N. ir V. T. įterpė (įmontavo) į pagrindinio pastato P. Kalpoko g. 60A 1A1p patalpas, nelegalių statybų metu išgriaudami dalį fasadinės lAlp sienos vakarų pusėje ir dalį ūkinio statinio 3I1p sienos (laikančias konstrukcijas)? Koks sienų plotas buvo išgriautas? Ar tokiu būdu savavališkomis statybomis N. ir V. T. gyvenamajame name 1A1p realiai padidino savo patalpų (pusrūsio) plotą, tuo pačiu padidindami ir savo bendrą dalį pastato 1A1p atžvilgiu, o bendraturtės Z. M. dalį – sumažindami? Ar minėtiems griovimo darbams buvo reikalingas statybos leidimas? Kokios paskirties patalpos įrengtos savavališkame pastate?

15. Ar savavališkas statinys, kurio aukščiausia vieta iškilusi 0,5 m. virš Z. M. virtuvės patalpos (namo plane pažymėtos indeksu 1-7) grindų, sudaro kliūtis Z. M. įsirengti terasą (balkoną) su išėjimu iš šios virtuvės patalpos, t. y. ar virš virtuvės grindų iškilusios savavališko statinio konstrukcijos nekliudytų išeiti į numatomą statyti terasą (balkoną)? Jei taip, ar šios kliūtys egzistavo stovint 2,70 m aukščio 6,6 ploto priestatui 2a1p (t. y. ar legalaus 2a1p konstrukcijos buvo iškilusios virš Z. M. patalpų)? Ar terasos (balkono) įrengimas iš virtuvės 1-7 kaip nors pažeistų Z. M. bendraturčių teises ir teisėtus interesus (užstatytų bendrą plotą, trukdytų jiems prieiti prie savo komunikacijų, prižiūrėti jų naudojamus statinius ir t. t.)?

16. Ar N. ir V. T. pastačius savavališką priestatą, Z. M. turi galimybę iš bendro sklypo ploto „C“ (iš abiejų nelegalaus statinio šonų) prieiti prie fasadinės pastato 1A1p sienos vakarų pusėje ir kopėčiomis (atrėmus jas į sieną) tiesiai nuo lygaus žemės pagrindo pilnai pasiekti fasadinę sieną savo patalpų lygyje tam, kad galėtų prižiūrėti, šiltinti šią sienos dalį, virtuvės 1-7 ir kambario 1-6 patalpų langus (langų angokraščius) bei nuo šios sienos į Z. M. patalpas nutiestus elektros, dujotiekio įvadus (toliau – Komunikacijas)? Ar tokia priėjimo galimybė buvo, kai stovėjo 6,6 kv. m ploto 2,70 m. aukščio priestatas 2alp (naudojant kopėčias ar ant žemės pastatytais pastoliais apžergiant iš abiejų pusių šį mažesnių parametrų priestatą)? Ar prieiti prie fasadinės 1A1p sienos neleidžia bendrame „C“ plote pastatyto ir į abi puses pailginto ir praplatinto (lyginant su 6,6 kv. m ploto 2alp) savavališko statinio konstrukcijos? Ar nelegalaus statinio konstrukcijomis yra užstatytas tuščias tarpas, buvęs tarp 6,6 kv. m ploto 2a1p ir ūkinio statinio 3I1p, kuriame būdama Z. M. galėjo prieiti prie fasadinės sienos?

17. Ar Z. M. sieną savo patalpų lygyje, langus bei Komunikacijas pilnai prižiūrėti gali tik būdama ant savavališko, maždaug 3,7 m. aukščio pastato šlaitinio stogo? Ar priėjimas prie sienos Z. M. patalpų lygyje nebuvo paprastesnis ir patogesnis, stovėjus 6,6 kv. m ploto 2alp, iš bendro ploto „C“, kai sieną buvo galima pasiekti tiesiai nuo lygaus žemės pagrindo (nelipant iš pradžių ant savavališko pastato nelygaus pagrindo stogo)?

18. Ar pagal teismui pateikto antstolės A. A. 2009-02-17 faktinių aplinkybių protokolo Nr. 1 medžiagą ir priedus nuotraukas, einant iki savavališko priestato stogo iš Z. M. naudojamo ploto (pvz. su statybinėmis medžiagomis per Z. M. plokščią garažo G-l stogą), gadinamas Z. M. turtas? Ar toks kelias statybiniu požiūriu sudėtingesnis ir ilgesnis už tą, kuris buvo stovint 6,6 kv. m ploto 2alp, kai buvo galima prieiti prie sienos virš savavališko statinio iš bendro „C“ ploto?

19. Ar Z. M. prireikus savo patalpų lygyje atlikti aukščiau minėtus sienos ar Komunikacijų darbus, ypač žiemą, kai ant nelegalaus statinio stogo slidžios dangos būna susidaręs ledas arba ištisinis 10-20 cm storio sniego sluoksnis (žr. teismui pateiktą antstolės A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 1 medžiagą ir nuotraukas), padidėtų laiko, darbo, lėšų sąnaudos, priėjimo prie objekto ir pasirengimo darbui sudėtingumas, įrengiant ant savavališko priestato stogo pastolius ar kitas dirbti įgalinančias priemones (lyginant su situacija, buvus 6,6 kv. m 2a1p, kuomet buvo galima sieną pasiekti tiesiai kopėčiomis ar pastoliais nuo lygaus žemės pagrindo iš bendro „C“ ploto)? Ar pasirengimo darbui sąlygų nepablogina faktas, kad ant nelegalaus statinio šlaitinio stogo dangos nėra turėklų ir kitų specialiai pritaikytų laikiklių? Ar žiemą, esant slidžiai stogo šlaitinio stogo dangai, vien užlipus ant jos, sudėtinga pasirengti darbams bei juos atlikti (ar šiuo klausimu padėtis pablogėjo, lyginant su padėtimi, buvusia stovint 6,6 kv. m ploto 2alp)?

20. Ar ant savavališko statinio stogo reikia lipti net ir atliekant smulkius sienos, Komunikacijų remonto darbus, kuriuos stovint legaliam 6,6 kv. m ploto 2alp buvo galima atlikti, užlipus iš „C“ ploto nuo žemės kopėčiomis? Ar nelegalia statyba užstačius tuščią tarpą, buvusį tarp 6,6 kv. m ploto priestato 2alp ir ūkinio statinio 3Ilp, nebuvo pažeistas priėjimo prie statinių minimalų plotį reglamentuojantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (187 straipsnis, 8 lentelė, 2 p.)? Ar pagal šį STR Z. M. turėjo teisę į minimalaus pločio praėjimą prie bendros nuosavybės gyvenamo namo lAlp fasadinės sienos, buvusį tarp 6,6 kv. m 2alp ir 3Ilp?

21. Ar savavališko pastato stogo metalinė danga pakankamai tvirta, kad ant jos stovint būtų galima dirbti, laikyti sukrautas statybines medžiagas?

22. Ar remontuodama sienas, Komunikacijas savo aukšto lygyje ant nelegalaus statinio stogo Z. M. privalėtų įvykdyti po savavališkos statybos atsiradusias papildomas sąlygas samdomų darbuotojų, jų įrankių bei medžiagų atžvilgiu, vadovaujantis LR aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ministro 2008-01-15 d. įsakymo Nr. Al-22/D1-34 „Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ 6,9,12 straipsniais bei šių nuostatų 4 priedo 4.2, 36, 37, 46 straipsniais, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymo Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ /taisyklių DT 5-00 73, 75 str./, kitais teisės aktais , reglamentuojančiais statybos darbus ant stogų ?

23. Ar N. ir V. T. savavališkomis statybomis (nelegalus statinys, sienų šiltinimas) pažeidė Statybos įstatymą, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, kitus statinio projektavimą bei statybas reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius statybos techninius dokumentus? Ar buvo nelegalia statyba laikytasi STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 9, 10, 20 p. reikalavimų? Ar vykdant savavališkas statybas, statybos produktai buvo įgyti su techninėmis specifikacijomis (standartais, liudijimais), atitinkančiomis statybų produktų degumo ir atsparumo ugniai techninius reikalavimus, ar buvo įgyti tiekėjo raštai, patvirtinantys statybos produktų atitiktį techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams, kaip nurodyta STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ 22, 23 straipsniuose? Ar buvo laikytasi minėto STR 24, 38 straipsnių reikalavimų? Ar neišpildžius šių reikalavimų, o tuo pačiu nežinant statinio bei jo elementų atsparumo ugniai laipsnio, konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės, galima konstatuoti, kad savavališkas N. ir V. T. statinys atitinka STR 2.01.01(2) „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ ir 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“?

24. Ar V. ir N. T. nelegalius statinio statybos ir fasadinių sienų šiltinimo darbus atliko, laikydamiesi esminių statinio reikalavimų (apibrėžtų Statybos įstatymo 4 str. ir statybos techniniuose reglamentuose) sąlygų, o būtent: a) Ar vykdant nelegalaus pastato statybas, buvo laikytasi STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8, 9, 19, 20, 21 str. reikalavimų, jog statinys prieš pradedant darbus turi būti tinkamai suprojektuotas, projekte pateikus konstrukcijų saugos ir tinkamumo ribinius būvius, statybos produktų kokybinius rodiklius ir charakteristikas, apskaičiuojant statinių ar jų dalių nuovargį, nustatant poveikių ir statybos produktų savybes, atliekant saugos, tinkamumo bei naudojimo ribinius būvius? Ar vykdant nelegalias statybas, buvo laikytasi likusių penkių esminių statinio reikalavimų, t. y. ar prieš statybų pradžią buvo atlikti ir suderinti esminių reikalavimų reglamentuose nurodyti projektiniai skaičiavimai, pateiktos statybos produktų charakteristikos bei techninės specifikacijos, įvertinta nelaimingų atsitikimų rizika ir išpildyti reikalavimai šiai rizikai išvengti, išpildytos kitos prieš statybos darbų pradžią numatytos sąlygos? Ar be bendraturtės sutikimo ieškovai turėjo teisę paaukštinti statinio konstrukcijas taip, kad jos įsiterptų į Z. M. aukštą?

25. Ar Z. M. rūsio patalpose R-4 ir R-9 pagal 1992 m. parengtą dujofikavimo projektą (rūsys ir Z. M. gyvenamosios patalpos dujofikuotos 1993 m. pagal šio projekto sprendinius, visa dujofikavimo medžiaga yra pateikta teismui) įrengtos vėdinimo angos bei langai yra užmūryti iš išorės? Ar šis užmūrijimas yra susijęs su savavališkomis N. ir V. T. statybomis?

26. Ar N. ir V. T. vykdant nelegalaus statinio (iškilusio vietoje mažesnio 6,6 kv. m ploto 2alp) statybas, buvo rekonstruotas ūkinis pastatas 3Ilp, sumažinant jo plotą nuo 18 kv. m iki 13 kv. m (žr. teismui pateiktus 2003-09-23 d. ir 2006-08-07 d. sklypo P. Kalpoko g. 60A statinių kadastrinių matavimų duomenis iki ir po nelegalių statybų)? Ar buvo išgriautos 3Ilp laikančios konstrukcijos? Ar nelegalaus statinio konstrukcijos įsiterpė į 3Ilp konstrukcijas, dalį jų išgriovus? Ar 3Ilp rekonstrukcijai reikėjo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą?

27. Ar remiantis atsakymais į aukščiau pateiktus klausimus, taip pat atsakovės Z. M. ir institucijų specialistų argumentais, išdėstytais sutikslintame priešieškinyje ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, galima konstatuoti, kad ieškovų V. ir N. T. atlikta nelegalaus statinio (iškilusio vietoje plane pažymėto 2alp) statyba ir savavališki dviejų lauko sienų apšiltinimo darbai pažeidžia atsakovės Z. M. teises ir įstatymų saugomus interesus?

28. Ar ieškovams N. ir V. T. vietoje buvusio 6,6 kv. m ploto priestato 2alp savavališkai pastačius keliskart didesnį (apie 16 kv. m) statinį, pasikeitė žemės sklypo, adresu P. Kalpoko g. 60A-3, Kaunas, rodikliai: užstatymo plotas, tankis ir intensyvumas? Jei taip, ar tokiu atveju ieškovai N. ir V. T. privalėjo rengti žemės sklypo detalųjį planą?

29. Ar savavališkos ieškovų statybos įteisinimo atveju Z. M. kartu su bendraturčiais turėtų rūpintis sklypo perplanavimu, derinti planus su atsakingomis institucijomis?

Teismas įpareigojo ieškovus V. T. ir N. T. solidariai iki 2009-11-02 sumokėti 2 500 Lt, o atsakovę Z. M. – 500 Lt užstatą už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą, nurodė, kad šalims sumokėjus užstatą, ekspertei pateikti civilinę bylą Nr. 2-82-199/2009 su priedais; civilinę bylą Nr. 2-82-199/2009 sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.

Teismas tenkino ieškovų bei atsakovų prašymus dėl teismo statybinės ekspertizės skyrimo. Nurodė, kad atsakyti į šalių pateiktus prašymus yra reikalingos specialios žinios, todėl būtina atlikti teismo statybinę ekspertizę civilinėje byloje (CPK 212 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Z. M. su teismo nutartimi nesutiko, prašė panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinės bylos Nr. 2-82-199/2009 nagrinėjimo nesustabdyti, neskirti teismo statybinės ekspertizės bei civilinę bylą nagrinėti pagal joje esančius rašytinius įrodymus. Nurodė šiuos motyvus:

1) ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovai siekia įteisinti nelegalius statinius, atsakovė siekia likviduoti savavališkos statybos padarinius. Statybos ekspertizė vilkintų jau ir taip itin ilgai parengiamojoje stadijoje nagrinėjamą bylą. Statinių ekspertizė paskirta praėjus trejiems metams nuo pirminio ieškinio pateikimo. Į bylą pateikta didelės apimties dokumentinė medžiaga, kurios pakanka norint visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Esminiams bylos klausimams ir faktinėms aplinkybėms įvertinti, padarytiems pažeidimams, jų mastui nustatyti bei objektyviam sprendimui priimti nereikia specialiųjų statybos žinių;

2) padarytais pažeidimais įsitikinti ir juos įvertinti teismas turi galimybę pats, surengęs išvažiuojamąjį posėdį į objektą, esantį Kaune, P. Kalpoko g. 60 A, taip pat įsigilinęs į byloje esančius įrodymus, ekspertizę atlikti, o tuo pačiu ir stabdyti bylos nagrinėjimą, kol ji bus atliekama, yra netikslinga;

3) dauguma ieškovų 2009-08-28 rašte pateiktų klausimų ekspertui yra nesusiję su byla, sutikslinto 2009-06-22 ieškinio ir sutikslinto 2009-06-22 priešieškinio reikalavimais, neatitinka byloje keliamų esminių ginčo klausimų. Teismo procesas vyksta visai ne dėl tų dalykų, kurie formuluojami ieškovų klausimuose. 7-ajame klausime nurodyta aplinkybė nėra reikšminga, nes niekas iš proceso šalių nei tvirtina, nei ginčija kritulių surinkimo tinklų buvimą (nebuvimą) šiame sklype. 4-asis klausimas nėra susijęs su bylos esme, nes teismo procesas vyksta ne dėl buvusio legalaus 2 X 3,3 priestato (verandos), jo atitikimo ar neatitikimo esminiams reikalavimams, o dėl toje vietoje, kur stovėjo šis statinys, iškilusio triskart didesnio (apie 16 kv. m) savavališko ieškovų pastato. 2-asis klausimas neatitinka tikrovės ir klaidiną teismą, nes šis klausimas suformuluotas apie būsimąjį laiką, tuo tarpu nelegali statyba, dėl kurios vyksta teismo procesas ir kurią nori įteisinti ieškovai, buvo baigta prieš trejus metus. 3-iasis klausimas nesusijęs su ieškinio bei priešieškinio reikalavimais. 9-asis klausimas yra neišsamus, nes ieškovų pažeidimai apima ne tik sienos virš savavališko priestato šiltinimą, bet visą sienos ir palei ją į atsakovės patalpas nutiestų komunikacijų priežiūrą, priėjimo prie sienos galimybių pokyčius, lyginant su padėtimi, buvusia iki savavališkos statybos. Be to, šiuos pokyčius pamatyti ir įvertinti galima ir nesinaudojant specialiomis statybos žiniomis, tai akivaizdžiai matyti apžiūrint objektą vizualiai;

4) teismas privalėjo neužduoti klausimų, kurie yra nesusiję su bylos esme ir ginčo dalyku, ieškinio ir priešieškinio reikalavimais, neatitinka tikrovės ir klaidina;

5) jei būtų palikti ieškovų klausimai, jie nepadėtų teismui situacijos ištirti visapusiškai ir objektyviai, bet priešingai, klaidintų teismą, vilkintų bylą, nukreiptų nuo jos esmės į šalutinius dalykus, trukdytų priimti teisingą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai V. T. ir N. T. prašė atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai nesutiko su atskiruoju skundu ir nurodė šiuos motyvus:

1) tik teismo paskirti statybos ekspertai gali atlikti išsamią ir objektyvią ginčo objekto ekspertizę , kurios pagrindu teismas priimtų tikrai teisingą ir teisėtą sprendimą;

Šalies argumentai

2) atsakovės tvirtinimas, kad statybos ekspertizė tik vilkintų bylos nagrinėjimą, nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovei 2009-06-22 pateikus patikslintą priešieškinį, tapo būtina prašyti teismo skirti statybinę ekspertizę, nes atsakovė priešieškinyje nurodė, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų juridinių faktų sutapčiai: kompetentingos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi pripažinti, kad statybos atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; ir turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Norint, kad teismas teisingai įvertintų pirmą juridinį faktą – ar priestato rekonstrukcija ir dviejų sienų dalinis apšiltinimas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, reikia specialių statybinių žinių, kurių teismas neturi;

3) atsakovė patikslintame priešieškinyje nepripažįsta, kad byloje ieškovų pateikti aktai – 2006-07-24 VIĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro „Statinio ekspertizės aktas Nr. 06-86, J. V. personalinės įmonės „Statinio techninės būklės įvertinimo aktas“, statybos eksperto A. Z. „Statinio techninės ekspertizės aktas“ įrodo, jog ieškovų rekonstruotas priestatas ir dviejų sienų apšiltinimas atitinka normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Atsakovė teisinga ekspertize laiko jos į bylą pateiktą KTU Architektūros ir statybos instituto 2007-04-06 aktą Nr. 07-31, tačiau su šio akto išvadomis nesutinka ieškovai. Todėl bylą objektyviai galima išnagrinėti tik teismui paskyrus atlikti statinių techninę ekspertizę;

3) atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovus bylos vilkinimu, priešingai, ieškovai yra suinteresuoti kuo greitesne bylos baigtimi, nori toliau tęsti savo namo dalies apšiltinimo darbus. Atsakovei buvo pateiktas siūlymas užbaigti ginčą taikos sutartimi, tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovė byloje pakeitė tris advokatus, po trejų metų bylinėjimosi nutarė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai;

4) iš 29 ekspertei pateiktų klausimų net 19 pateikė atsakovė ir jos atstovai. Tai rodo atsakovės suinteresuotumą ekspertize, todėl nėra suprantami atskirojo skundo padavimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (sprendimo 32 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės Z. M. atstovai V. T. ir M. T. pateikė 2009 m. spalio 26 d. prašymą (reg. Nr. 18793) dėl teisėjos Olgos Šinkarenko nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-82-199/2009. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi (b. l. 111) atstovų prašymas patenkintas, teisėja Olga Šinkarenko nuo bylos nagrinėjimo nušalinta. Teismo nutartyje nurodyta, kad nušalinimas patenkintas CPK 64, 66 str. pagrindu. Iš atsakovės Z. M. atstovų V. T. ir M. T. prašymo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją Olgą Šinkarenko matyti, kad teisėja ir ieškovas V. T. mokėsi toje pačioje Kauno 19-je vidurinėje mokykloje, yra panašaus amžiaus, todėl tikėtina, kad mokėsi toje pačioje, paralelinėje arba vienų metų skirtumo klasėse. Įvertinus 2009 m. spalio 26 d. atsakovės Z. M. atstovų V. T. ir M. T. pareiškime nurodytus motyvus (b. l. 61-65) dėl teisėjai pareikšto nušalinimo, taip pat esant atsakovės Z. M. atstovų V. T. ir M. T. 2009 m. spalio 27 d. (reg. Nr. 19083) prašymui (b. l. 100), surašytam pačiai teisėjai Olgai Šinkarenko dėl procesinių veiksmų atidėjimo iki nebus išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, bei įvertinus Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį, kuria patenkintas atsakovės atstovų prašymas dėl teisėjos nušalinimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, todėl panaikinama dėl absoliučių procesinio dokumento negaliojimo pagrindų, pripažinus, kad civilinė byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p., 68 str. 3 d.).

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,

n utaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusBirutė Bobrel