Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui V. A. A., tretieji asmenys – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Akmenės rajono socialinių paslaugų namai, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškinyje nurodoma, kad S. A. su atsakovu V. A. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 1992 m. jie įsigijo: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 2 650,00 Eur); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 289,00 Eur). 1997 m. gegužės 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-494/1997 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nebuvo padalinta. 2016 m. birželio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-1007/2016 V. A. A. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, tame tarpe ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1251-1007/2016 V. A. A. buvo nustatyta globa, jo globėja paskiriant ieškovę S. A.. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. V. A. A. teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose. Minėtas nekilnojamasis turtas registruotas ieškovės vardu, todėl jai teikiamos sąskaitos mokesčiams už šį turtą. Ieškovės pajamas sudaro tik jos 234,04 Eur senatvės pensija, iš kurios jai tenka pareiga išlaikyti sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei nenaudojamą ir nuostolingą ieškovės vardu registruotą butą esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nori minėtą butą parduoti, tačiau nesant padalintam turtui ji negali to padaryti, todėl, įvertinant, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 2 650,00 Eur, o žemės sklypo – 289,00 Eur, bendra dalintino turto vidutinė rinkos vertė – 2 939,00 Eur (1/10 šio turto dalies vertė – 293,90 Eur), ieškovė prašo padalinti bendrą turtą tarp buvusių sutuoktinių lygiomis dalimis tokia tvarka:

– žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei (1/10 dalis bendro turto);

– 4/9 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei;

– 5/9 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui (e. b. l. 48–50).

Trečiasis asmuo Akmenės rajono socialinių paslaugų namai atsiliepimo į ieškovės ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nekilnojamąjį turtą – butą ir žemės sklypą įgijo santuokos metu. Nutraukiant santuoką minėtas turtas nebuvo padalintas. Visą laiką po santuokos nutraukimo minėtu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir mokesčius mokėjo ieškovė. V. A. A. tapus neveiksniam, ieškovė tapo jo globėja, tačiau pablogėjus tiek atsakovo tiek ieškovės sveikatai, atsakovas buvo apgyvendintas socialinių paslaugų namuose. Ieškovei nusprendus parduoti minėtą butą iškilo būtinybė atidalinti santuokos metu įgytą turtą. Ieškovė prašo santuokos metu įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis atsižvelgiant į turto vertę, t. y. žemės sklypą priteisti visą ieškovei, o butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) padalinti proporcingai turto vertei – 4/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisiant ieškovei S. A., o 5/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisiant atsakovui V. A. A..

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Albertas Kruminas sutiko su pateiktu ieškiniu. Santuokos metu įgytas turtas gali ir turi būti padalintas lygiomis dalimis, todėl ieškinys turi būti tenkinamas visiškai. Jo atstovaujamojo V. A. A. teisės nebus pažeistos.

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybių teisinis įvertinimas

Dėl turto, įgyto santuokos metu, padalijimo, nutraukus santuoką

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka pasibaigė, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri, nutraukiant santuoką, nebuvo padalinta. Įstatyme preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 pažymėjo, jog remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai suformuotai teismų praktikai, nagrinėtinu atveju nors ir atsižvelgus į tai, kad šalys ginčo butą įgijo santuokos metu, tačiau Akmenės rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 20 d. sprendimu santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl laikytina, jog nagrinėtinu atveju ginčo turtas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovė S. A. ir atsakovas V. A. A. laikytini bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padalinti turtą lygiomis dalimis, atsižvelgiant į nustatytą vidutinę turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. VĮ „Registrų centro“ duomenimis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. 3295-9009-7017:0001, vidutinė rinkos vertė – 2 650,00 Eur, o žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. 3255-0002-0264, vidutinė rinkos vertė – 289,00 Eur. Bendra dalintino turto vidutinė rinkos vertė – 2 939,00 Eur (1/10 šio turto dalies vertė – 293,90 Eur). Atsakovo atstovas advokatas Albertas Kruminas gindamas neveiksnaus atstovaujamojo V. A. A. interesus pritarė ieškinyje nurodytam turto padalijimo būdui. Trečiasis asmuo – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad nesutinka su ieškinyje nurodytais reikalavimais, tačiau jokių motyvų ar teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl turto padalijimas lygiomis dalimis tarp ieškovės ir atsakovo yra negalimas ar pažeistų bent vieno iš jų teises ar teisėtus interesus, nenurodė.

Nagrinėjamu atveju, dalinant šalių santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į siūlomą ieškovės turto padalijimo būdą, nenustačius aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, teismas sprendžia, kad reikalavimas padalinti santuokos metu įgytą turtą, atsakovui priteisiant 5/9, o ieškovei 4/9 buto dalis, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,0640 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į vidutinę dalintino turto rinkos vertę, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes padalijant turtą, kiekvienam iš šalių atitektų turto, kurio vertė apie 1 470,00 Eur (ieškovei S. A. priteistina turto vertė – 1 466,78 Eur, atsakovui V. A. A. priteistina turto vertė – 1 472,22 Eur).

Buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarką bendrosiomis patalpomis nustatyti netikslinga ir nenaudinga abiem bendrasavininkiams, kadangi bute niekas negyvena. Ieškovė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose adresu (duomenys neskelbtini), todėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į ta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais yra atleisti nuo 100 procentų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 301, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą - S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 4/9 (keturias devintąsias) dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Vytautui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 5/9 (penkias devintąsias) dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.