- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e1-318-1111/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Skuodas) prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas Joniškio apylinkės teismo 2017-02-24 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 60 parų areštu, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
D. A. 2020 m. kovo pabaigoje, pavakaryje, gyvenamojo namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia abiem delnais sudavė savo motinai R. A. į abi ausis ir iš karto po to tyčia abiem delnais suėmęs jai už galvos ne mažiau kaip 4 kartus jos galvą trenkė į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Be to, D. A. 2020 m. balandžio pradžioje, dienos metu, lauke prie gyvenamojo namo laiptų, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia rankoje laikytu atsuktuvu sudavė vieną kartą ant laiptų sėdinčiai savo motinai R. A. į viršugalvį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Be to, D. A. 2020 m. balandžio 19 d., apie 17.00-18.00 val., gyvenamojo namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai R. A. į krūtinės dešinę pusę taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. A. parodė, kad savo kaltę dėl tris kartus sukelto fizinio skausmo savo mamai visiškai pripažįsta ir labai gailisi, kad taip negražiai elgėsi su mama. Pastaruoju metu gyveno su mama R. A. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena dviese. Neneigia, kad prieš mamą pakelia ranką, prieš ją kartais panaudoja smurtą. Dažniausiai tai būna, kai yra pavartojęs alkoholio. Konfliktai su mama visada kyla dėl to, kad ji taip pat nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, retsykiais su ja alkoholį vartoja kartu. Mama mėgsta ir nuolat vartoja 7,5 procentų stiprumo alų. Alkoholio jai nuperka ar pinigų alkoholiui įsigyti jai duoda jis, nes mama niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. Būdama neblaivi mama tampa įkyri, kabinėjasi, prašo pinigų. Pripažįsta, kad 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 17.00-18.00 val., tiksliai laiko neprisimena, tarp jo ir mamos įvyko konfliktas. Abu buvo neblaivus, todėl gerai neprisimena kilusio konflikto aplinkybių ir kas jį pradėjo. Pamena, kad šio konflikto metu mamai buvo suėmęs už ausų ir jos galvą trenkė į sieną. Ką konkrečiai mamai tada padarė nelabai prisimena. Sekanti kartą prieš mamą smurtavo balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena. Tai vyko dienos metu, apie 12.00 val., kaip prisimena tą dieną buvo blaivas ir remontavo gyvenamo namo laukines duris. Duris remontuoti padėjo gretimame name gyvenantis kaimynas. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad mama būdama neblaivi jo prašė, kad jai duotų 8 eurus degtinės buteliui nusipirkti. Jai duoti nenorėjo, sakė, kad nori pabaigti taisyti duris. Ji nuo jo neatstojo, todėl iš pradžių ją apšaukė, o po to vieną kartą rankoje turėto atsuktuvo rankena sudavė jai per viršugalvį. Smūgį sudavė atsimojęs iš viršaus į apačią. Mama sėdėjo tuo metu ant namo laukinių laiptų, o jis stovėjo ant tų laiptų. Po suduoto smūgio nematė, kad būtų atsiradusi žaizda, kad jai iš galvos kraujuotu. Sudavus mama išėjo į lauką ir ten rūkė. Kas tarp jo ir mamos įvyko balandžio 19 d., neprisimena. Neprisimena, kad tądien jos atžvilgiu naudojo smurtą. Tą dieną pas kaimyną jo prašymu padėjo rinkti akmenis. Po darbo kaimynas atsiskaitė. Už gautus pinigus nusipirko alkoholio. Nuo suvartoto alkoholio buvo stipriai apsvaigęs. Į namus, apie 20.00-21.00 val., parvedė kaimynas ir dar vienas jaunas vaikinas iš Barstyčių. Kas vyko namuose sugrįžus dėl girtumo nepamena, tačiau neneigia, kad mamos atžvilgiu smurtavo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi ir stengsis pakeisti savo blogus įpročius ir gyvenimo būdą. Kalbėdamas telefonu su mama jos atsiprašė ir prašė jos atleidimo ir ji atleido (b. l. 80-82, 91-93).
Nukentėjusioji R. A. parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Bute su sūnumi D. A. gyvena dviese kaip šeima. Prieš kurį laiką sūnus D. A. buvo išvykęs į Suomiją dirbti, namo grįžo kovo mėn. pradžioje. Parvažiavęs iš užsienio jis nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus sūnus tampa agresyvus. Iki šio išvykimo į Suomiją jis jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Kas jam pasidarė ir kodėl jis pradėjo taip elgtis, nežino ir nesupranta. Nuo kovo mėn. pradžios sūnus D. A. smurtą prieš ją naudojo tris kartus. Konfliktus tarp jų pradėdavo jis dėl įvairiausių smulkmenų. Pirmą kartą jis smurtavo panašiai prieš tris savaites, kovo mėn. pabaigoje. Konfliktas tada tarp jų įvyko dėl skutimosi peiliukų, kurių jis nerado. Neradęs skutimosi peiliukų sūnus ant jos užsipuolė. Tie peiliukai niekur nebuvo pradingę, jie buvo padėti kambaryje, kuriame jie miega, ant spintelės. Konfliktas įvyko pavakarėje, tikslaus laiko nepamena. Tądien jis buvo neblaivus. Ji taip pat buvo vartojusi alkoholio. Šio konflikto metu, koridoriuje, sūnus D. A. abiejų rankų delnais vienu metu, vieną kartą sudavė jai per abi ausis. Po to, rankų delnais suėmęs už galvos tris ar keturis kartus sudavė jos galvą į sieną. Ji tuo metu stovėjo nugarą į sieną. Po to jis paleido, nes parodė jam, kur jis buvo pasidėjęs tuos skutimosi peiliukus ir jis tada nusiramino. Nuo šių jo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, galva skaudėjo keletą dienų, tačiau akivaizdžių sužalojimų tada nebuvo. Į medikus dėl to nesikreipė. Antrą kartą sūnus D. A. prieš ją smurtavo panašiai prieš dvi savaites, balandžio mėn. pradžioje. Šis konfliktas vyko dienos metu, lauke prie laukinių durų. Sūnus tądien su kaimynu keitė jų namo laukines duris. Tuo metu jis buvo vartojęs alkoholio. Su kaimynu buvo išgėręs tris ar keturis 1 litro talpos butelius alaus 7,5 procentu stiprumo. Ji su jais taip pat gėrė šio alaus. Kai jie remontavo duris, sėdėjo ant laukinių laiptų. Sūnus D. A. jai iš niekur nieko atsuktuvo rankena, kurią laikė suspaudęs kumštyje, tyčia smūgiu iš viršaus sudavė vieną kartą jai per viršugalvį. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, gal ji jam ką nors pasakė. Nuo šio suduoto smūgio patyrė stiprų fizinį skausmą, galvoje atsirado guzas. Šiuo metu guzo nebėra, nes išgijo. Į medikus dėl galvos sumušimo taip pat nesikreipė. Trečią kartą sūnus D. A. prieš ją smurtavo balandžio 19 d., buvo sekmadienis. Tądien rinko akmenis kaimyno laukuose. Sūnus D. A. taip pat dalyvavo šioje talkoje. Po darbo kaimynas visus vaišino alkoholiu. Ji į namus išėjo anksčiau, sūnus D. A. į namus grįžo vėliau, apie 17.00-18.00 val. Jis iš išvaizdos atrodė stipriai apsvaigęs. Grįžęs į namus sūnus pradėjo konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl to, kad jis norėjo parūkyti, tačiau namuose nerado žiebtuvėlio. Tada jis pradėjo šaukti ant jos, klausė, kur padėjo žiebtuvėlį. Jam pasakė, kad neturi ir nežino. Yra taip pat rūkanti, tačiau cigaretes prisidega su degtukais. Konfliktas vyko koridoriuje. Jo metu sūnus kumščiu jai vieną kartą sudavė į krūtinės dešinę sritį. Nuo šio suduoto smūgio patyrė stiprų momentinį fizinį skausmą. Tada norėjo ištrūkti ir išbėgti į lauką, o sūnus norėdamas sulaikyti sugriebė ranka už jos dešinės rankos žasto. Sugriebęs stipriai suspaudė. Nuo suspaudimo kitą dieną atsirado poodinė kraujosruva. Dėl šio paėmimo už rankos skausmo nepatyrė, tik atsirado poodinė kraujosruva. Balandžio 20 d., apie 17.00 val., pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė pareigūnus tiksliai nežino, ji policijos nekvietė. Sūnaus D. A. ji bijo tik tada, kai jis yra neblaivus, nes tada tampa agresyvus. Kai jis yra blaivas, su juo jokių problemų nekyla. Dėl sūnaus smurto patyrė fizinę ir moralinę žalą, tačiau pinigais šios patirtos žalos neįvertina (b. l. 27-30, 32).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-04-20 G. A. telefonu pranešė policijai apie prieš jos mamą R. A. galimai naudotą fiziną smurtą, kurį galimai naudojo D. A. (b. l. 1).
Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis visus kartus mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas 2020 m. kovo pabaigoje ir 2020 m. balandžio 19 d. jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Kaltinamasis padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, sezoniškai dirbantis užsienyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas numatytas viešųjų darbų bausmes, kurių dydis artimesnis įstatyme numatytam vidurkiui.
Kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant. Pridedant bausmių dalis atsižvelgiama į už atskiras nusikalstamas veikas skiriamų bausmių dydžius, pirmiau paminėtas aplinkybes dėl bausmių skyrimo (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas šeimos nariui, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl sulaikymas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. kovo pabaigos veika) – viešuosius darbus 4 mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. balandžio pradžios veika) – viešuosius darbus 6 mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. balandžio mėn. 19 d. veika) – viešuosius darbus 9 mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos griežčiausios 9 mėnesių bausmės pridėti 2 mėnesių dalį nuo 4 mėnesių ir 4 mėnesių dalį nuo 6 mėnesių švelnesnių bausmių ir paskirti subendrintą bausmę – viešuosius darbus 15 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. paskirti sumažintą bausmę – viešuosius darbus 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 10 mėnesių.
Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikiną sulaikymą nuo 2020-04-20 iki 2020-04-21 imtinai (2 paras).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.