Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-534-729/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-02
Bylos Nr.
1-534-729/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17232-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Romas Gervaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-534-729/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17232-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 2 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei Astai Brigevičienei,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Romui Gervaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., išsiskyręs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas:

jis 2023 m. gegužės 12 d., apie 19.04 val., Birbinčių g. 84, Kiškėnų k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. S. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, dėl savo tokio poelgio labai gailisi ir parodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. išgėręs vežė automobiliu draugus į Klaipėdą; prieš sėsdamas už vairo suprato, kad yra neblaivus, tačiau paveiktas draugų sėdo vairuoti. Išvakarėse aptariamo įvykio vartojo didelį kiekį alkoholio – degtinės, ryte išgėrė alaus. Lietuvoje vairuotojo pažymėjimą buvo gavęs 2007 m., jo žiniomis, 2017 m. vairuotojo pažymėjimas baigė galioti. Kadangi daug metų gyvena Airijoje, ten buvo įgijęs vairuotojo pažymėjimą ir su juo visur važinėjo, galvojo, jog airiškas vairuotojo pažymėjimas tinka ir Lietuvoje. Anksčiau baustas administracine tvarka ar teistas dėl vairavimo girtam nebuvo. Yra dirbantis, atlyginimas siekia 2 000 Eur, moka buto kreditą, kiekvieną mėnesį po 340 Eur, išlaikytinių neturi, antstoliai skolų neišieško; paskirtą baudą sumokėti galėtų. Labai gailisi dėl to, ką padarė, pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Automobilis nuosavybes teise priklauso jam, tačiau tai tėvų dovana; tėvai apie šį įvykį nieko nežino, todėl prašo automobilio nekonfiskuoti.

Kadangi kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2023 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 12 d. Klaipėdos r., Kiškėnų k., Birbinčių g. 84, policinės priemonės metu sustabdytas automobilis „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S.; kuriam alkotesteriu Alcotest 7510 nr. ARDJ-0010 pat. nr. 1752832, 19.04 val. pirmo patikrinimo metu nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 19.21 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 2-7).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 12 d., dirbant kartu su KPS specialistu M. K., ekipaže šaukiniu „L1805”, Klaipėdos r., Kiškėnų k., Birbinčių g. 84., buvo vykdoma policinė priemonė dėl neblaivių ir apsvaigusių vairuotojų kontrolės, kurios metu, apie 19.02 val., buvo sustabdytas automobilis „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją bekontakčiu matuokliu „Drager 5000“ buvo užfiksuota alkoholio garų iškvėptame ore. Vairuotojo paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad neturi; patikrinus per POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad asmuo nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu „Alcotest 7510, ARDJ-0010”, patikros sertifikato nr. 1752832, pirmojo tikrinimo metu 19.04 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 19.21 val., nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 16).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 12 d. 19.40 val. policijos pareigūnai pranešė apie neblaivų automobilio „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuriam pirmu tikrinimu nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu - 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 25).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra Miško, Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos rajono sav. joje matomas tamsios spalvos automobilis „Audi“, valstybinio numerio (duomenys neskelbtini). Viduje matosi girtavimo požymiai: automobilio gale sudėti 0.5 l talpos atidaryti alaus buteliai, priekyje keleivio pusėje ant sėdynės - neatidarytas 0.5 l talpos „Utenos“ alaus butelis, ant grindų - du 0.5 l talpos alaus buteliai (b. l. 13-23).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota kaip policijos pareigūnė prieina prie automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių, kur per atidarytą langą, vairuotojo sėdynėje sėdinčio vairuotojo, ikiteisminio tyrimo metu žinomas kaip M. S., paklausia ar turi vairuotojo pažymėjimą; M. S. nurodė, jog turėjo lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, po to išvyko į Airiją, dėl ko pasikeitė į airišką vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnei pasiteiravus ar M. S. yra vartojęs alkoholio, šis nurodo, kad ne. M. S. pirmu tikrinimu alkotesteriu nustatomas 1,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatomas – 1,54 promilių neblaivumas. M. S. atliko neblaivumo nustatymo požymius: eiti tiesia linija pėda po pėdos ir pirštais pataikyti nosies galą ( b. l. 24-26).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad M. S. pirmu pūtimu nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, antruoju – 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 27).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Audi A5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso M. S. (b. l. 96).

Iš „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A5“, 2011 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina su PVM – 9460 Eur (b. l. 95).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. S. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba Suomijoje. Lietuvoje už vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, automobilį vairavo vidutiniškai apsvaigęs, nežymiai viršijęs normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys M. S. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnis).

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, anksčiau už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį Lietuvoje nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nebaustas; kaltinamasis labai išgyvena dėl šio įvykio. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant vienerių metų terminą.

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Audi A5”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybes teise priklauso jam. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 9 460 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 4 500 Eur, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (2 000 Eur) baudą.

Nustatyti šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2023 m. gegužės 13 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę –4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų Eur) konfiskavimą.

Prokuroro Mamerto Pauliko nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A5“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų (Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio paskelbimo dienos, o tada panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Jurgita Grigonienė