Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2025 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 8.10 val. iki 8.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1, 63 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie jo vaiko besilaukiančios V. P. ir suspaudęs kumštį pagrasino suduoti nukentėjusiajai V. P. į pilvą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis savo grasinimą įvykdys.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. L. sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2025 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 8.15 val. iki 8.30 val. aikštelėje, esančioje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka sudavė savo nepilnamečiui broliui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), į nosį, taip sukėlė D. L. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2025 m. sausio 15 d. apie 7. 30 val. pas juos namo, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo draugė V. P.. Ji yra jų būsimo vaiko motina, kuriai (duomenys neskelbtini). Ji gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Kodėl ji ten gyvena, jis nežino, tikrai ne dėl to, kad jis prieš ją smurtavo. Ji ten gyvena apie (duomenys neskelbtini), o jis ją pažįsta apie (duomenys neskelbtini). Ji dažnai ateina prieš darbą pas jį, nes dirba netoli jo namų. 2025 m. sausio 15 d. nuo pat ryto jis buvo blaivus, o kai pamatė, kad ji pro duris įžengė su jo broliu D. L., labai supyko. Dar labai anksti ryte D. L. išėjo iš namų, kiek žino, nuvažiavo pas V. P., su kuria kartu į darželį (duomenys neskelbtini) nusivedė jos vaiką nuo pirmo vyro D., po ko abu grįžo namo. Jam tai nepatiko. Jis jau daug kartų ir D. L, ir V. P. prašė nebendrauti, nes jam tai nepatinka, yra pavydus. Susinervinęs jis tą patį rytą išgėrė pusę 0,5 l butelio degtinės, rėkė ant jos, kokius žodžius vartojo, neatsimena, pamena, kad pasakė, kad jos vaikas su niekuo kitu neaugs, neatsimena, ar grasino suduoti jai į pilvą, bet neneigia, kad tai pasakė iš pykčio. Tikrai neturėjo jokių ketinimų jai suduoti, juolab pakenkti savo vaikui. Buvo tiesiog labai piktas dėl to, kad ji vaikšto su jos broliu. Jį nuramino jo mama G. L., kuri matė visą konfliktą. Paskui V. P. su jo seserimi G. L. išėjo iš buto į darbą, paprašydama D. L. eiti kartu, nes jam reikėjo į mokyklą. Jis pasakė D. L., kad jis niekur neis, kol V. P. nenusigaus iki darbo. Bet po kelių minučių D. L. išėjo iš namų, o tada jis nutarė, kad palydės V. P., apsirengė ir taip pat išėjo iš namų. Jis juos visus pasivijo (duomenys neskelbtini) sustojime, pavažiavo visi 1 sustojimą, išlipo (duomenys neskelbtini)sustojime, kur jis liepė D. L. važiuoti į mokyklą ir pastūmė jį dešine ranka į krūtinę. Nuo pastūmimo jo ranka slydo ir galėjo kabinti jo nosį, bet jokio smūgio į nosį savo broliui jis tyčia nesudavė, tokių ketinimų neturėjo. D. L. kartu su V. P. nuėjo iki jos darbo. Jis matė, kad V. P. kažkam skambina, pagalvojo, kad skambina į policiją, todėl nutarė nuo sustojimo nesitraukti. V. P. jam parašė, kad pas D. L. pasirodė kraujas. Pats jis jokio kraujo ant D. L. veido nematė. Pas D. L. dažnai būna aukštas spaudimas. Papildomai apklaustas E. L. nurodė, kad 2025 m. sausio 15 d. apie 7.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), jo merginai V. P., kuri laukiasi jo kūdikio, kartu su jo nepilnamečiu broliu D. L. atėjus į minėtą butą, jis labai susinervino. Pavydėjo, kad brolis per daug bendrauja su V. P. Išgėrė iškart butelį 0,5 l degtinės ir V. P. su D. L. būnant koridoriuje prie durų pradėjo priekaištauti V. P.. Priėjės prie V. P., rėkė, šaukė jai į veidą, tiksliai žodžių neprisimena ką ten sakė, bet tikrai galėjo pagrasinti, kad suduos jai į pilvą. Ar taip būtų padaręs net pats nežino, nes buvo įsiutęs, nevaldomas, apsvaigęs nuo alkoholio. V. P. tikrai galėjo išsigąsti jo grasinimo, buvo, kaip ir sakė, įpykęs, elgėsi agresyviai. Dėl konflikto su D. L., gali patikslinti, kad prie (duomenys neskelbtini), aikštelėje, jis, priartėjęs prie D. L., sudavė kumščiu jam į veido sritį, kur tiksliai pataikė nežino. D. L. gindamasis sudavė jam kumščiu atgal, pataikė kažkur į galvos sritį, bet jokių pretenzijų jam dėl to neturi, fizinio skausmo nejautė. Po to gal dar abu pasistumdė, bet tiksliau įvykio aplinkybių neprisimena. Dėl to, kad sudavė D. L. ir sukėlė jam fizinį skausmą, taip pat dėl to, kad grasino V. P. suduoti į pilvą ir ją išgąsdino, labai gailisi.

Be E. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiųjų D. L., V. P. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. L. 2025 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 8.10 val. iki 8.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio grasino sunkiai sutrikdyti jo vaiko besilaukiančios V. P. sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. Taip pat byloje įrodyta, kad E. L. 2025 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 8.15 val. iki 8.30 val. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – nepilnamečiui broliui D. L., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus E. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, jie jam suprantami, jokių pareiškimų dėl to neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę E. L. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes: padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kuriuo nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai, kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės siūlomas ir BK 145 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. E. L. viena padaryta nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, viena padaryta nusikalstama veika grasinta sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, todėl E. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir E. L. skirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti E. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.