- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2-464-372/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00613-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. L.
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.9pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo G. L. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai UAB „Sanda“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį bei delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2011-06-02 (t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos) iki 2011-09-20 (kai buvo visiškai atsiskaityta). Jis nurodė, kad atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio už 2011 m. vasario-gegužės mėnesius ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 2 537,49 Lt. Visiškai atsiskaityta buvo tik 2011-09-20. Ieškovas nurodo, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti, darbdavys turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Taip pat ieškovas prašo priteisti delspinigius, skaičiuojant juos 0,06 procentus nuo 2 537,49 Lt sumos. Jų skaičiavimo pradžią ieškovas pradeda po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti išmokėtos t. y. nuo 2011-06-02, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsiskaitė tik 2011-09-20 bei papildomai sumokėjo 1 434,00 Lt, kompensuodamas dalį sumos už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį. Ieškovas mano, kad atsakovas privalėjo sumokėti už 2011-06-02 – 2011-09-20 vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei delspinigius. Ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir ieškinį palaikė.
Atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Jis nurodė, kad su ieškovu laiku neatsiskaitė dėl to, kad restruktūrizuojamoje įmonėje nebuvo sukaupta tam skirtų lėšų, kadangi tuo metu darbo sutartis nutraukė ir daugiau darbuotojų. Su ieškovu buvo sutarta, kad pusę sumos sumokės birželio mėnesį, o likusią – rugsėjo mėnesį. Buvo sutarta, kad ieškovas nesikreips į teismą. Įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, nes restruktūrizuojama įmonė turi vykdyti ir kitus įsipareigojimus. Atsakovo atstovas mano, kad sąžininga būtų, jei teismas priteistų 50 procentų ieškinyje numatytos sumos už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2011-06-22, o po to – 100 procentų nuo likusios sumos. Delspinigių prašo nepriteisti, nes tai būtų dviguba sankcija. Atstovas nurodė, kad advokatui jau buvo sumokėta 2011-09-20, todėl priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, motyvai ir argumentai
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, kurią nutraukė 2011-05-02 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovas su ieškovu tą dieną neatsiskaitė, nesumokėdamas 2 537,49 Lt (darbo užmokestis už tris mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas). Šią sumą atsakovas sumokėjo dalimis, baigdamas ją mokėti 2011-09-20. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priimti teismo įsakymą ir išieškoti iš atsakovo 2 537,49 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 786 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-06-02 ir 0,06 Lt delspinigių. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimus. Gavus atsakovo prieštaravimus, teismo įsakymas buvo panaikintas ir ieškovui buvo pasiūlyta pateikti ieškinį. Šia teise tuo metu ieškovas nepasinaudojo, tačiau vėliau pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 2 060,00 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-06-02 iki 2011-09-20, kai atsakovas visiškai baigė atsiskaityti su juo, sumokėdamas atlyginimą, kompensaciją už atostogas ir dalį kompensacijos už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį. Taip pat ieškovas prašė priteisti 0,06 procentų delspinigius. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino. Buvo priimti atsakovo prieštaravimai, kuriuos teismas priėmė nagrinėti.
Dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis I. G. v. AB ,,Vilniaus Vingis“ byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad darbdavio pareigos išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiradimui esminę reikšmę turi ir nevisiško atsiskaitymo su darbuotoju fakto, ir darbo teisinių santykių šalių kaltės konstatavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartyje I. G. v. AB ,,Vilniaus Vingis“ byloje Nr. 3K-3-70/2007, 2007 m. birželio 22 d. nutartyje V. M. v. UAB ,,Izabelita“ byloje Nr. 3K-3-260/2007 išaiškinta, kad darbdaviui nurodyta sankcija taikoma, kai dėl tokio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju nėra pastarojo kaltės. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas konkretus išmokos dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui neišmokėjo 2 537,49 Lt, ką pripažįsta ir jis pats. Ši suma viršija ieškovo vieno mėnesio darbo užmokesčio dydį, kuris sudarė 833,72 Lt. Šį paskaičiavimą pateikė pats atsakovas, ieškovas jo neginčijo. Neišmokėto darbo užmokesčio suma yra žymi, ji beveik 3 kartus viršija ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Atsakovas sutarė su ieškovu dėl galutinių sumų mokėjimo išdėstymo ar nukėlimo, nutraukiant darbo sutartį, todėl pripažintina, kad su juo buvo privalu atsiskaityti būtent 2011-06-02. Tačiau atsakovas šio susitarimo nesilaikė ir nesumokėjo ieškovui, kuris atsižvelgė į atsakovo padėtį ir sutiko su tuo, kad su juo būtų atsiskaityta po mėnesio nuo darbo sutarties nutraukimo. Žymiai vėliau išmokėdamas visas ieškovui priklausančias sumas, atsakovas pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus, todėl jo atžvilgiu skirtina sankcija 3 146,52 Lt atitinka jo padaryto teisės pažeidimo mastą. Teismas taip pat įvertina tai, jog su ieškovu buvo pradėta dalimis atsiskaityti tik 2011-06-22, o visiškai atsiskaityta 2011-09-20. Teismas neturi pagrindo iš dalies skaičiuoti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, kaip to prašo atsakovas, įvertindamas tai, kad pats atsiskaitymas su ieškovu truko daugiau nei 3 mėnesius.
Nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, priėmus preliminarų sprendimą ir atsakovui pareiškus prieštaravimus, padidinti ieškinio reikalavimo nebegalima (CPK 430 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovas reikalavo priteisti 2 060,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus jis padidino savo reikalavimą iki 3 146,52 Lt. Kaip jau nurodyta, tokio reikalavimo didinimas nenumatytas, todėl priimant galutinį sprendimą, teismas nagrinėja tik tą reikalavimą, kuris buvo išdėstytas ieškinyje. Ieškinyje ieškovas patvirtino, kad atsakovas jam 2011-09-20 papildomai sumokėjo 1 434,00 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką. Pripažinus, kad ieškovui iš viso turėjo būti sumokėta 3 146,52 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, iš šios sumos atimama jam jau sumokėta 1 434,00 Lt suma. Tokiu atveju už uždelstą atsiskaityti laiką atsakovas ieškovui privalo sumokėti 1 712,52 Lt.
Dėl reikalavimo sumokėti delspinigius
Nagrinėjamoje byloje ieškovas rezoliucinėje dalyje nedetalizavo, kaip, jo nuomone turėjo būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau motyvuojamoje ieškinio pareiškimo dalyje jis nurodė, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo privalomos išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, t.y. nuo 2011-06-02 iki pilno atsiskaitymo, įskaitant jų išmokėjimo dieną. Kadangi ieškovas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, jo interesus atstovavo advokato padėjėjas, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo valia reikalauti skaičiuoti delspinigius būtent nuo 2011-06-02 (2 b. l.).
DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių dydį, mokėjimo sąlygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Jų dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai; po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Taigi, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir priteisti delspinigius ir už tą laiką, kai jam skaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.
Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo
Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šiuo gi atveju nei rašytinio prašymo, nei atstovavimo išlaidų pagrindimo teismui nebuvo pateikta. Byloje yra Pinigų priėmimo kvitas Nr. 617041 (19 b. l.) ir Pinigų priėmimo kvitas Nr. 652803 ( 43 b. l.). Teismas sprendžia, kad šie dokumentai nėra tinkami įrodymai, patvirtinantys ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas. Ieškovo atstovas net nepabraukė, kokius konkrečiai veiksmus atliko ieškovo naudai. Teismas taip pat įvertina tą faktą, kad ieškovas nenurodė, kokias gi bylinėjimosi išlaidas turėjo, kadangi nei ieškinyje, nei atsiliepime į atsakovo UAB „Sanda“ prieštaravimus jos nenurodytos. Teismas taip pat įvertina tai, jog abu aptariami Pinigų priėmimo kvitai yra kopijuoti, tuo tarpu teismui privalu pateikti bent jau tinkamai patvirtintas jų kopijas. Pinigų priėmimo kvito Nr. 617016 yra pateiktas originalas, jame nurodyta, už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas ieškovas mokėjo advokato padėjėjui. Naujoji CPK 98 straipsnio redakcija įsigaliojo tik 2011-10-01, todėl teismas sprendžia, kad minėtas dokumentas vertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis atstovavimo išlaidų buvimą. Tačiau teismas taip pat sprendžia, kad 500,00 Lt atstovavimo išlaidų suma prieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatoms. Už pareiškimo išduoti teismo įsakymą surašymą maksimali kaina yra 0,5 minimalios mėnesinės algos. Įskaitant ir patarimą ieškovui, priteistina atstovavimo išlaidų suma gali būti ne daugiau nei 300,00 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šiuo atveju jas sudaro 61,80 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 9,93 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Sanda“ (įmonės kodas 144566079, buveinė Metalistų g. 2A, Šiauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 1 712,52 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika litų 52 centus ) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir 300,00 (tris šimtus) Lt atstovavimo išlaidų ieškovui G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Likusioje dalyje reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Sanda“ (įmonės kodas 144566079, buveinė Metalistų g. 2A, Šiauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) valstybei 71,73 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.