Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-860-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-12
Bylos Nr.
2A-860-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
K. M.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-860-115/2010

Teisėja Snieguolė Bielskienė Teisėjas Liudvikas Myško Procesinio sprendimo kategorijos:

78.2.1; 121.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 12d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovui V. M.

atsakovei K. M.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-647-732/2009 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. M. ieškiniu prašė sumažinti dukros išlaikymui priteistą sumą nuo 400 Lt iki 200 Lt (b.l. 2).

Nurodė, kad 2008-10-27 ieškovo darbdaviui UAB “HODA” nutraukus savo veiklą dėl finansinių sunkumų, liko be darbo. Nurodė, jog pajamos yra 1 066 Lt dydžio (invalidumo – 733 Lt ir valstybinė – 300 Lt pensijos bei kompensacija už transporto išlaidas – 33 Lt). Pabrėžė, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t.y. ieškovo gaunamoms pajamoms sumažėjus per pusę, o taip pat atsižvelgus į ribotas ieškovo galimybes artimiausiu metu susirasti tinkamą darbą (ieškovui nustatytas 60 proc. darbingumas dėl amputuotos iki klubo kojos), nebegali teikti dukrai tokio išlaikymo, koks buvo priteistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-08-25 papildomu sprendimu.

Atsakovė K. M. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti (b.l. 10). Nurodė, kad ieškovas nuslėpė faktą apie dar vieną gaunamų pajamų šaltinį, t.y. stipendiją. Pabrėžė, kad ieškovo ir atsakovės dukros N. M. išlaikymui V. M. sumažintų skiriamų pajamų neužtektų, nes kiekvieną mėnesį didelė pinigų suma skiriama dukros vaistams, ji lanko privačią dailės mokyklą.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-12-10 sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 39-40).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo pajamos sudaro 1.066 Lt per mėnesį, o atsakovės – 1.027 Lt. Padarė išvadą, jog šalių galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo yra vienodos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos akiniams yra vienkartinės, išlaidos už maistą, komunalines paslaugas, buto nuomą yra nurodytos netiksliai, sprendė, kad šalių dukters išlaikymui kas mėnesį reikia apie 800 Lt, pažymėjo, jog ieškovės nurodytos išlaidos patiriamos tenkinant ne vien šalių dukters poreikius. Teismas vadovavosi LAT 2004-04-26 nutartimi civ.byloje Nr. 3K-3-259/2004, kurioje nurodyta, kad priteisiant vaikui išlaikymą, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, taigi N. M. iš abiejų tėvų tenkantis išlaikymas yra atitinkantis jos interesus ir užtikrinantis pagrindinių poreikių patenkinimą. Nagrinėjamu atveju nors ir galima konstatuoti, kad ieškovo materialinė padėtis žymiai pablogėjo, tai negali būti priežastimi mažinti dukrai mokamo išlaikymo dydį, nes jo gaunamos pajamos vis dar leidžia teikti dukrai nustatyto dydžio išlaikymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo, tiek atsakovės galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo yra vienodos, nėra galimybės įpareigoti kurį nors iš tėvų teikti didesnio dydžio išlaikymą, taigi ieškovo reikalavimų patenkinimas reikštų nepilnametės jo dukters Neringos interesų pažeidimą, nes jos poreikių tenkinimui skiriama suma, kuri šiuo metu yra pagrįsta ir protinga, atitinkanti jos poreikius ir interesus, būtų sumažinta. Teismas konstatavo, jog sprendžiant ginčą vertintina tai, kad ieškovas nuosavybės teisėmis turi nekilnojamojo turto – butą (b.l. 23), o atsakovė gyvena nuomojamame bute, taigi ieškovo materialinė padėtis bet kuriuo atveju yra geresnė nei atsakovės.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t.y. patenkinti ieškovo 2009-06-15 ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (b.l. 43-44). Nurodė, jog teismas pažeidė bylos šalių lygiateisiškumo principą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes iš atsakovės nepareikalavo nurodyti visų gaunamų pajamų. Mano, kad atsakovė nuslėpė, jog jai yra mokama invalidumo pensija, kuri sudaro apie 500 Lt per mėnesį, dėl to teigti, kad šalių galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo yra vienodos, negalima. Nurodo, jog turėdamas pajamų jis teikė dukrai ir papildomą išlaikymą, tačiau dabar dėl sumažėjusių pajamų ir ekonominės situacijos negali teikti priteisto dydžio išlaikymo. Pabrėžia, kad įtaria, jog atsakovė netinkamai naudoja vaiko priežiūrai skiriamas lėšas, nes ji apie jų panaudojimą neteikia ataskaitų. Pabrėžia, kad apelianto padėtis sunki, nes apmokant komunalines paslaugas (kartu su šildymu tai sudaro apie 400 Lt kas mėnesį) ir anksčiau nustatytą 400 Lt išlaikymą dukrai, apeliantui belieka apie 200 Lt pragyvenimui, kaip neįgaliajam tokia suma yra per maža. Nurodo, kad be įprastų poreikių apeliantui reikalingi vaistai po dalyvavimo kare Afganistano kare, kur patyrė sužalojimus, atsiradusiam potrauminiam sindromui sumažinti. Be to, turi išlaikyti automobilį, nes kojos protezą tenka vežti remontuoti į Kauną, o kairioji koja taip pat yra traumuota. Pabrėžia, kad dėl šių priežasčių nuosava transporto priemonė apeliantui yra gyvybiškai svarbi paprastiems buitiniams poreikiams tenkinti. Teismo argumentas, jog tai, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas (36 kv.m.) ir todėl apelianto materialinė padėtis neva bet kuriuo atveju geresnė nei atsakovės yra neteisingas, nes apeliantui praradus kare koją, nereiškia, jog dėl to jis turi parduoti butą.

Atsakovė K. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas(ieškovas) V. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo atsisakyta nuo 400Lt iki 200Lt sumažinti nustatytą dukros išlaikymui jo kas mėnesį mokama sumą.

Kolegija , išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad CK 3.201 str. 1 d. numato, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str.2d.). Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, todėl dėl tokio išlaikymo dydžio faktiškai negali būti ir ginčo, nes nurodyta suma gali užtikrinti tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str., CK 3.3str.1d., 3.196str.).

Pažymėtina, kad įro­dy­mus dėl tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pa­tei­kia ša­lys (CPK 178 straips­nis) ir pri­rei­kus teis­mas juos iš­si­rei­ka­lau­ja sa­vo ini­cia­ty­va (CPK 376 straips­nio 1 da­lis). Rink­da­mas įro­dy­mus sa­vo iniciatyva teis­mas at­si­žvel­gia į šalių nu­ro­dy­tą in­for­ma­ci­ją apie tė­vo (mo­ti­nos) gaunamas pajamas ir esamą turtinę padėtį.. Tė­vų vai­ko iš­lai­ky­mo prie­vo­lė yra abi­pu­sė, to­dėl abu tė­vai tu­ri pro­ce­si­nę pa­rei­gą pa­teik­ti įro­dy­mus, patvir­ti­nan­čius jų ga­li­my­bes teik­ti iš­lai­ky­mą. Ka­dan­gi iš­lai­ky­mas ski­ria­mas tik vai­kui ir jo in­te­re­sų pa­ten­ki­ni­mui, tai teis­mas sa­vo ini­cia­ty­va ga­li ir tu­ri rink­ti įro­dy­mus, nu­sta­ty­da­mas svar­bias aplinkybes, įro­dan­čias pa­grin­dą keis­ti iš­lai­ky­mo dy­dį ar for­mą (CPK 178, 179 straips­niai, CK 3.3 straips­nis) (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. kovo 19 d. nu­tar­tis civi­li­nė­je by­lo­je L. Ba­ra­naus­kie­nė v. V. Ba­ra­naus­kas, by­los Nr. 3K-3-369/2003).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos sudaro 1.066 Lt per mėnesį, o atsakovės – 1.027 Lt. Teismas padarė išvadą, jog šalių galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo yra vienodos, todėl sprendė, kad sumažinti V. M. dukrai Neringai kas mėnesį teikiamą 400Lt dydžio išlaikymą pagrindo nėra. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir nustatant tėvo teiktiną išlaikymą dukrai, V. M. dirbo ir su invalidumo pensija bei kitomis išmokomis jo pajamos kas mėnesį sudarė apie 1700Lt. Tuo tarpu nuo 2009-09-09 V. M. yra registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, todėl jo pajamos dabartiniu metu sumažėjo iki 1066Lt, nes jas sudaro tik gaunama invalidumo pensija ir kitos valstybės mokamos išmokos. Be to, V. M. yra netekęs kojos ir darbingas tik 40 procentų, kas faktiškai riboja jo galimybę įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas. Tai rodo V. M. turtinės padėties esminį pablogėjimą. Tuo tarpu K. M. uždarbis, lyginant gautą 2008 metais ir 2010 metais, yra sumažėjęs nežymiai. Be to, ji gauna 311Lt dydžio invalidumo pensiją, ką nustatė apeliacinės instancijos teismas iš savo iniciatyva gautų duomenų. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir sprendime nurodė, kad K. M. mėnesinės pajamos yra 1027Lt. Taigi K. M. gaunamos mėnesinės pajamos šiuo metu faktiškai yra 300Lt didesnės nei V. M.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti nutraukiant santuoką teismo nustatytą pareiškėjui pareigą kas mėnesį mokėti dukros išlaikymui 400Lt, sumažinant šią sumą iki 350Lt. Kitoje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas, nes mažinti išlaikymą iki 200Lt pagrindo nėra, kadangi pareiškėjas gyvena nuosavame bute, o K. M. su dukra būstą nuomojasi ir turi papildomų išlaidų, susijusių su buto nuoma ir kartu su ją gyvenančios dukros papildomais poreikiais (perkant, akinius ir vaistus), ką patvirtina byloje pateiktas receptas ir mediciniame pažymėjime esantys įrašai. Šios aplinkybės rodo, kad K. M. faktiškai tenka didesnės dukros išlaikymo išlaidos, kurias didinant dar daugiau motinos atžvilgiu būtų pažeistas proporcingumo principas(CK 3.192str.3d.).

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad įtaria, jog atsakovė netinkamai naudoja vaiko priežiūrai skiriamas lėšas, nes apie jų panaudojimą neteikia ataskaitų. Tačiau lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį nėra šios bylos dalykas. Pažymėtina, kad įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta, jog vai­kui skir­tas išlaikymas pri­va­lo bū­ti nau­do­ja­mas tik jo in­te­re­sams (CK 3.203 straips­nio 1 da­lis). Iš­lai­ky­mas nega­li bū­ti nau­do­ja­mas tė­vo (mo­ti­nos), glo­bė­jo (rū­pin­to­jo), ki­tų as­me­nų as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti. Vi­sos pi­ni­gi­nės su­mos ir tur­tas, gau­na­mi kaip iš­lai­ky­mas, pir­miau­sia pri­va­lo bū­ti naudojami bū­ti­niau­siems vai­ko po­rei­kiams ten­kin­ti. Tai, kas su­tau­po­ma iš iš­lai­ky­mui gau­na­mų sumų (ar tur­to), tu­ri bū­ti sau­giai in­ves­tuo­ja­ma ar­ba lai­ko­ma vai­ko var­du ati­da­ry­to­je ban­ko sąskaitoje (CK 3.186, 3.203, 3.275–3.276 straips­niai). Tuo tarpu kai vie­nas iš vai­ko tė­vų, vai­ko glo­bė­jas (rū­pin­to­jas) ar ki­ti as­me­nys pa­nau­do­ja vai­kui skir­tą iš­lai­ky­mą ne vai­ko in­te­re­sais (su­nau­do­ja jį sa­vo as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti, iš­švais­to, perleidžia ki­tiems as­me­nims ir pan.), to­kie as­me­nys pri­va­lo at­ly­gin­ti vai­kui pa­da­ry­tus nuos­to­lius. Vai­kui skir­tas iš­lai­ky­mas, ku­rį jo tė­vas (mo­ti­na), glo­bė­jas (rū­pin­to­jas) pa­nau­do­ja ne vai­ko interesams, yra iš­ieš­ko­mas iš as­mens, pa­nau­do­ju­sio iš­lai­ky­mą ne vai­ko in­te­re­sams, tur­to pa­gal vaiko at­sto­vų, vals­ty­bi­nės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ar pro­ku­ro­ro ieš­ki­nį (CK 3.203 straipsnio 2 da­lis). Taigi, jeigu apeliantas mano, jog atsakovė K. M. netinkamai panaudoja dukros išlaikymui skiriamus pinigus, tai jis turi teisę kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96str. perskirstytinos ir priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-647-732/2009 ir priimti naują

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Molėtų raj. apylinkės teismo 2008-08-25 papildomu sprendimu nustatytą 400,0Lt dydžio išlaikymą, kurį kas mėnesį V. M.(a/k (duomenys neskelbtini) turi teikti iki pilnametystės dukrai N. M., gim. 1998-12-30, nuo sprendimo priėmimo dienos (2010-10-12) sumažinti iki 350,0Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. M. 4,65 Lt, o atsakovės K. M. 1,55Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. M. 4,20 Lt, o atsakovės K. M. 1,40Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Romualda JanovičienėNeringa Švedienė