Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, besimokantis (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2014 m. spalio 13 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) priklausančiame biure, esančiame (duomenys neskelbtini), niekam nematant nuo stalo paėmė jam svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – G. D. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. 5590800005711591, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, kuris buvo užrašytas ant lapelio ir priklijuotas ant minėtos kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu minėtą kortelę ir PIN kodą neteisėtai įgijo ir su savimi laikė bei 2014-10-13 laikotarpiu nuo 17.56 val. iki 17.58 val., pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, esančiame AB „SEB“ banko bankomate šią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą neteisėtai panaudojo, kai atliko keturias finansines operacijas, t. y. įdėjo G. D. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. 5590800005711591 į bankomatą, surinko PIN kodą ir iš (duomenys neskelbtini) priklausančios sąskaitos per keturis kartus nuėmė 7000,00 Lt, tokiu būdu apgaule įgijo šį jam svetimą turtą.

Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir parodė, kad tą dieną, po pamokų užėjo pas patėvį į ofisą. Užėjęs į direktoriaus kabinetą pamatė ant stalo banko kortelę. Ją pakėlęs pamatė, kad po ja yra lapelis, ant kurio užrašytas PIN kodas. Pasiėmė ją ir išėjo iš ofiso. Grįžo namo, persirengė ir nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“. Iš Akropolyje esančio bankomato išsiėmė 7000 litų. Po to jį sulaikė apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojai paklausė, iš kur gavo kortelę, nusivedė į postą ir iškvietė policiją. Buvo nuvežtas į Kęstučio gatvės komisariatą, apklaustas ir paleistas. Tai įvyko 2014-10-13, apie 15.00 val. paėmė kortelę nuo stalo. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tikslaus adreso neatsimena. Įį ofisą atėjo apie 15.00 val.. Pats dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku. Ofise tuo metu buvo du asmenys, tai - direktorius G. D. ir T. B.. Biure yra atskiri kabinetai. Ta kortelė buvo ant darbo stalo direktoriaus G. D. kabinete. Į kabinetą ėjo pasiimti baltų popieriaus lapų. Jo tuo metu ten nebuvo, jis buvo kitoje patalpoje. Mokėjimo kortelė buvo ant jo darbo stalo. Matė, kad mokėjimo kortelė išduota įmonės vardu. Suprato, kad ta kortelė yra įmonės. Žinojo, kad ta kortele visada disponuoja D.. Nežinojo, ar toje kortelėje yra pinigų, bet spėjo, kad turėtų būti. Iš ofiso išėjo apie 16.00 val.. Iš pradžių tos kortelės neėmė. Nuėjo į virtuvėlę, pasidarė kavos, tik prieš išeidamas įsidėjo tą kortelę ir išėjo. Direktorius tuo metu buvo virtuvėlėje. Iš karto neėmė jos, pagalvojo, kad ją paims išeidamas. Taip elgėsi, nes nenorėjo, kad kas nors pastebėtų, kad tos kortelės nėra. Kai išėjo, įmonėje buvo tie patys žmonės, bet jie buvo kitoje patalpoje. Tą kartelę paėmė, nes norėjo pasirodyti prieš draugę, kad turi tokius pinigus, dėl to ir nuėmė tuos pinigus. Pinigus išgrynino Akropolyje, per keturis kartus. Nežinau kiek pinigų buvo kortelėje. Kai jį sulaikė, pinigus turėjo su savimi, nebuvo jų išleidęs. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Supranta, kad blogai pasielgė. Direktoriaus nuoširdžiai atsiprašė, tuos pinigus būtų grąžinęs. Direktorius susinervavo, bet supratęs, kad žalos nenorėjo padaryti, tai atleido jam. Jie kartu dirba, susitaikė, pasirašė susitarimą. Žala nėra padaryta, pretenzijų direktorius jam neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė yra įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

UAB“Eurocash1“ 2014-10-13 pranešime dėl pažeidimo nurodyta, kad 2014-10-13 prekybos centre Akropolis, esančiame Kaune, K.Mindaugo per. 49, apie 18.00 val. buvo gautas pranešimas iš „Maxima LT“ apsaugos darbuotojų, kad bankomate, priklausančiame SEB bankui, jaunuolis nusiiminėja pinigus galimai iš svetimos mokėjimo kortelės. Jaunuolis buvo sulaikytas, pas jį rasta mokėjimo kortelė, išduota G. D. vardu, pats jis save pasivadino A. B.. Pas jį taip pat buvo rasti pinigai, kuriuos jis nuėmė nuo kortelės. Jaunuolis taip pat teigė, kad pinigus nuo kortelės jam nuimti p[aprašė nepažįstamas vyriškis (b.l. 4).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus mokėjimo kortelę ir pinigus, kurie buvo paimti pas sulaikytą jaunuolį, nustatyta, kad yra iš viso 35 vnt. 200 litų nominalo banknotai, o plastikinė SEB banko mokėjimo kortelė „MASTERCARD“ Nr. 5590800005711591, galiojanti iki 07/18, išduota G. D. ir (duomenys neskelbtini) vardu (b.l. 7)

Banko sąskaitos, su kuria susieta mokėjimo kortelė, išraše matyti, kad 2014-10-13 iš sąskaitos buvo išgryninta 7000 litų. Tai padaryta per keturis kartus (2000-2000-2000-1000 litų). Tai padaryta bankomate ATM 162 Karaliaus Mindaugo, Kaune (b.l. 14-15).

Juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas G. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su A. Ž. susitaikė, pretenzijų jam neturi. Visi pinigai grąžinti.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo, laikė, o vėliau ir panaudojo jam svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis (PIN kodą) ir to pasėkoje apgaule, tai yra pateikdamas save elektroninei banko sistemai (naudodamasis bankomatu) kaip minėtos elektroninės mokėjimo priemonės teisėtą naudotoją, įgijo (bankomate išgrynino) 7000 litų.

Pažymėtina, kad atsakomybei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kilti pakanka neteisėto vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir (ar) jos naudotojo asmens tapatybė patvirtinančių duomenų įgijimo ar laikymo, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – neteisėto bent vienos finansinės operacijos atlikimo svetima elektronine mokėjimo priemone. BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys formalios, todėl šiuo atveju padarinių suvokimas ar jų atsiradimas net nėra nebūtinas. Tačiau, jeigu tuo pačiu metu neteisėtai pasinaudojus svetima elektronine mokėjimo priemone ir (ar) jos teisėto naudotojo asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis, įgyjami pinigai, kaip, kad nustatyta nagrinėjamu atveju, tokia veika kvalifikuojama iš idealiosios sutapties ir pagal BK 182 str. kaip sukčiavimas, kadangi kaltininkas tokiu būdu elektroninei banko sistemai save pateikia kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, tai yra veikia apgaule ir tokia veika padaro turtinės žalos kitam asmeniui.

Remiantis teismų praktika pagal minėtų 214, 215 straipsnių dispozicijų prasmę mokėjimo priemonė, jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys yra svetimi, kai jie nepriklauso kaltininkui. Kaltininko tyčios turinį lemia ne jo supratimas apie mokėjimo priemonę perdavusio asmens valdymo neteisėtumą, o supratimas apie tos priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2007, 2K-197/2011).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis prisipažino ir parodė, kad suprato, kad mokėjimo kortelė yra ne jo, kad ji priklauso įmonei. O pamatęs, kad ant jos priklijuotas lapelis su PIN kodu, nutarė ją paimti ir iš jos nusiimti pinigų. Pačią kortelę įmonės patalpose paėmė nutaikęs momentą, kai niekas nebuvo toje pačioje patalpoje ir to negalėjo matyti. Vadinasi, kaltinamasis suvokė, kad minėta mokėjimo priemonė ir jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Tai suprasdamas A. Ž. apgaule, G. D. ir (duomenys neskelbtini) vardu neturėdama tam teisės, per bankomato suteiktą prieigą, pateikė banko sistemai save kaip G. D. ir (ar) (duomenys neskelbtini) ir išgrynino pinigus, t. y. per tris kartus išgrynino iš viso 7000 litų. Todėl tokie A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nustatyti visų minėtų nusikalstamų veikų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma, kas yra pagrindas jį dėl to pripažinti kaltu.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, su juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu G. D. susitaikė, šis jam jokių pretenzijų nereiškia, padaryta turtinė žala pašalinta, nes pinigai buvo grąžinti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 182 str. 1 d. priskiriama prie nesunkių, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., priskiriamos prie apysunkių, tačiau jos visos kvalifikuotinos iš idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tai įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., jam susitaikius su juridinio asmens atstovu baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. jam susitaikius su juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu G. D. BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš A. Ž. nepriteisti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu byloje (b.l. 12) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Išaiškinti A. Ž., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.