- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2YT-2705-292/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02043-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- J. A., V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. A. ir V. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pareiškime (b. l. 1-2) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. A. ir V. A. po jų motinos Z. A., mirusios(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas J. A. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad būdama 88 metų, mirė jų motina Z. A.. Po jos mirties liko 5.5600 ha žemės sklypas ir banke AB Swedbank sąskaitoje piniginių lėšų. Po motinos mirties, jis ir jo brolis V. A. palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, motinai priklausančiame žemės sklype dirbo. Iki motinos mirties jis ir jo brolis V. taip pat naudojosi minėtu žemės sklypu ir jį tvarkė. Po motinos mirties į notarų biurą nei jis, nei brolis nesikreipė, nes galvojo, kad dėl turto paveldėjimo galima kreiptis per 1 metų laikotarpį. Ir tik vėliau sužinojo, kad dėl motinos palikimo priėmimo turėjo kreiptis per 3 mėnesius. Daugiau vaikų, kurie galėtų pretenduoti į turtą, jų motina neturėjo. Motina iki savo mirties gyveno kartu su kitu sūnumi V. A., kuris buvo jos globėjas, nes motina buvo neveiksni.
Pareiškėjas V. A. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje patvirtino pareiškėjo J. A. nurodytas aplinkybes.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašoma nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 21-23, 30).
Byla nagrinėtina suinteresuoto asmenims atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos Z. A. mirties momento (duomenys neskelbtini). (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. A. mire(duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjai J. A. ir V. A. (b. l. 3, 4, 5, 6, 7, ), kurie yra mirusiosios sūnūs. Paveldėjimo byla po Z. A. mirties nėra užvesta (b. l. 11). Po Z. A. mirties atsirado palikimas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone (b. l. 10). Pareiškėjai, jų nurodymu, minėtu žemės sklypu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir dirbo. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo turėtų pretenzijų į mirusiosios Z. A. palikimą. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad J. A. ir V. A. priėmė palikimą po savo motinos Z. A. mirties (b. l. 21-23). Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po Z. A. mirties jos turtą faktiškai pradėdami jį valdyti, paveldėjo mirusiosios Z. A. sūnūs J. A. ir V. A..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po Z. A. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors J. A. ir V. A. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jie priėmė savo motinos Z. A. palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė nei 3,00 Eur, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.