- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1-1415-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33912-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. S. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, t. y. 2021-09-29 apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 prom. girtumas), konflikto su savo motina K. S. metu, jai gulint lovoje, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, dėl to K. S. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. K. S. atsikėlė iš lovos ir atsisėdo ant fotelio ir užsidengė rankomis veidą. S. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus K. S. į rankomis uždengtą veido sritį. Dėl šių S. S. veiksmų K. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai
Kaltinamasis S. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad aptariamą dieną susipyko su kaimynu J. T., koridoriuje, pradėjo muštis. Išėjusi motina jį atitraukinėjo. Kai motina jį atitraukinėjo, gal su alkūne netyčia jai trenkė į nosį. Tą dieną su abiem tėvais vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Nepamena, kas paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, gal ir pats. Po to dar motinos paklausė, kodėl jai teka kraujas ir ji atsakė, kad kaimynas trenkė. Namuose jokių smūgių nebuvo. Ant pagalvės yra jo kraujas, jau seniai (vėliau paaiškino, kad kai išgeria, jam pakyla spaudimas ir dažnai iš nosies bėga kraujas). Nepastebėjo, ar nuo jo smūgio motinai bėgo kraujas, tai pastebėjo, kai užėjo su motina namo. Nurodė, kad ir tėvai, ir J. T. gali jį apkalbėti. Su J. T. santykiai nedraugiški. Namuose alkoholį vartojo su tėvais, trise, kitų asmenų nebuvo. Motina ant jo nepyksta, jos atsiprašė tą pačią dieną. Nurodė, kad pas tėvus atvažiuoja pailsėti, apsilankymai baigiasi baudžiamąja byla. Prieš visus, kurie jį erzina, vartoja smurtą. Vieną kartą smurtavo prieš sugyventinę. Tvirtino, kad tą kartą motinai netyčia trenkė iš alkūnės ir netrenkė namuose, kaip nurodyta kaltinime.
Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atsisako duoti parodymus. Patvirtino, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, bet parodymai neteisingi. Nieko nebuvo, ant sūnaus visa kaltė suversta, ne sūnus ją sumušė. Č. S. nieko nematė, visą dieną nebuvo namie.
Liudytojas N. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo motiną sumušė kaimynas. Nuvykus į vietą, kieme rado vieną iš dviejų kaimynų, J. T. su savo motina, kurie buvo akivaizdžiai ramūs. J. T. mėtė kamuolį į krepšį, vaikščiojo jo motina, nurodė, kad pas juos jokių muštynių nėra ir kad muštynės visą dieną vyksta pas S. bute. Tada nuėjo į butą ir ten rado S. S. ir abu jo tėvus. Motina sėdėjo ant fotelio, buvo matyti jos panosėje pridžiūvęs kraujas. Paklausus, motina patvirtino, kad sūnus taip pasielgė. Paklausus tėvo, tėvas taip pat nurodė, kad sūnus daužė savo motiną. O pats S. S. elgėsi nenormaliai, nežmoniškai, juokėsi, jam viskas buvo juokinga, nieko jis nei neigė, nei teigė. Buvo nurodyta, kad dėl smurto bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad bus uždėti antrankiai dėl saugumo, jis nelabai sutiko su antrankiais, bet jie buvo uždėti. Nuvestas į tarnybinį automobilį, ten taip pat elgėsi įžūliai, neadekvačiai. Su motina susikalbėti sunkiai pavyko, ji kas akimirką vis girtėjo, tėvas davė parodymus ir tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio dieną surašyti jos parodymų buvo neįmanoma, ji tik tvirtino, kad sudavė sūnus. Pagal motinos kartojimus suprato, kad jai sudavė tyčia, nurodė, kad kumščiu. Nesiaiškino, kas pranešė apie įvykį. Kraujo pėdsakai buvo ant arčiausiai centro stovinčios lovos. Priešais tą lovą yra fotelis, kuriame sėdėjo K. S.. Ikiteisminį tyrimą pradėjo P. K..
Liudytojas P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavus pranešimą iš VPK budėtojo, nuvykus į vietą, ėjo link namo, buvo sutemę. Kieme pastebėjo žaidžiantį J. T.. Mėgino su juo išsiaiškinti, kas atsitiko, nes pranešimas buvo apie tai, kad kaimynas sumušė. J. T. buvo blaivus, jis iš karto patvirtino, kad visą dieną S. S. namuose neramus, girdėjo, kad triukšmauja, galimai buvo grumtynės ar muštynės namuose. Vykstant buvo minčių, kad kaimyną reikia sulaikyti, bet jis mąstė, dėstė savo mintis nuosekliai, nekilo jokių abejonių. Paklausus, kur gali būti S. S., jo motina ir tėvas, J. T. nurodė, kad jie bus namuose. Su kolega užėjus į butą, kambarį, jautėsi dūmų kvapas, kūrenosi pečius, garsiai veikė televizorius. Pastebėjo K. S. sėdinčią netoli pečiaus, susisukusią, kojas susikėlusią ant fotelio. Ji buvo visiškai neblaivi, negalėjo nurodyti nei vardo, nei pavardės. Po dešine buvo S. S.. Jie klausė, kas čia atsitiko, dėl buvo kviečiama policija. Jis papasakoti nesugebėjo, reagavo piktai, agresyviai. Kai užėjo, jis pasikėlė nuo lovos, nes gulėjo, krito į akis dėmės ant pagalvės, pagalvė buvo kruvina. Nebuvo daug kraujo, kokie penki lašai, šalia kraujo balutė, bet kraujas jau apdžiūvęs. Atsisukus į motiną, matėsi, kad po jos nosimi yra sukrešėjęs kraujas, ištepta, mėginta valytis. Dar kartą klausė S. S., kodėl motina kruvina. Jis savo kaltę neigė. Tuo metu iš lauko užėjo tėvas, kuris paliudijo, kad S. S. visą dieną skriaudžia motiną, kad motiną stumdė, sudavė ne vieną kartą. Tada ėmėsi sulaikyti S. S., jis priešinosi, uždėjo antrankius, sulaikė, nusivedė į tarnybinį automobilį, uždarė į automobilio laikino sulaikymo vietą. Pats liko su juo, jis triukšmavo, keikėsi, kaimynui grasino, buvo labai neramus. Atvažiavus medikams, jis juos iškeikė, medikai ėjo motinos apžiūrėti. Pareigūnas N. Č. su medikais, nukentėjusiąja ir su Č. S. liko namuose. S. S. automobilyje triukšmavo, bet po kokių 15 min. užmigo. Pusvalandį laukė kolegos, jis atėjo, tuomet grįžo į PK ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Patikslino, kad tuo metu, kai Č. S. nurodė, kad S. S. muša motiną, K. S. linksėjo galva. Ji buvo labai girta, nepavyko patikrinti jos girtumo. Ant S. S. kraujo nebuvo. Č. S. nurodė, kad motinai gulint buvo suduoti keli smūgiai, tada motina pasitraukė ant fotelio, S. S. galėjo atsigulti.
Liudytoja K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko K. S. apklausą, namuose. Apklausos metu ji buvo blaivi, tvarkėsi namuose. Ji pasakojo, kad gėrė su sūnumi namuose, vyras buvo darbe; jam grįžus, visi vėl gėrė; pasijuto apgirtusi, atsigulė į lovą tame pačiame kambaryje. K. S. pasakojo, kad sūnus yra piktas, nepamena, dėl ko susipyko, kažko dėl degtinės, ir jai gulint lovoje sūnus mušė per veidą, pataikė į nosį, pradėjo bėgti kraujas; tuomet ji atsikėlė, atsisėdo į fotelį, sūnus dar kartą mėgino suduoti jai per veidą, bet ji užsidengė rankomis, tai pataikė į rankas, bet skausmo nesukėlė; paskui jis išėjo į koridorių, šūkavo; nepamena, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Liudytoja nurodė, kad K. S. atsisakė rašyti pareiškimą, vykti pas medikus, ekspertus. K. S. pasisakymą dėl melagingų parodymų davimo vertina kaip motinos poziciją sūnaus atžvilgiu.
Liudytojas Č. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad aptariamą dieną grįžo iš darbo, po 17-17.30 val. Po darbo gėrė. Namuose S. S. buvo viena, verkė. Muštynių, kraujo žymių nematė. Paskui atvyko pareigūnai, jį apklausė. Jiems sakė, ką matė (kartais prisimena, kartais ne). Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Gerai nepamena. Kraujo žymių nebuvo. Pats žmonos nemuša. Prie jo kaltinamasis motinos nemušė. J. T. matė lauke, pas juos bute jo nebuvo. Nežino, kas kvietė policiją.
Liudytoja M. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą dieną nuvyko į iškvietimą, policijos pareigūnai ten jau buvo atvykę. Rado nukentėjusią moterį, kuriai iš nosies truputį bėgo kraujas ir viršutinė lūpa buvo patinusi, ji nurodė, kad jai sudavė sūnus. Jai suteikė pirminę pagalbą, ji atsisakė su jais vykti. Kai atvyko, ta moteris buvo namuose, prie pečiaus, sėdėjo ant fotelio, o sūnus buvo išvestas į policijos automobilį. Iš pradžių moteris sakė, kad pati užsigavo, paskui sakė, kad sūnus užgavo. Kambaryje buvo vyras, maždaug (duomenys neskelbtini), gal daugiau metų amžiaus. Jis pasirodė pakankamai blaivus; nukentėjusioji akivaizdžiai matėsi, kad neblaivi; su sūnumi nebendravo. Ta moteris nenurodė, kokiu būdu ją sūnus sumušė.
Liudytojas J. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad aptariamą dieną grįžo iš darbo namo, negirtas, papietauti, po to vėl išėjo į darbą. Išeinant jam į darbą, S. S. rėkavo, bet jis (J. T.) nežino ant ko, pasiūlė jam (J. T.) išgerti, bet šiam nurodė, kad eina į darbą. Grįžus iš miško, S. S. pradėjo triukšmauti. Nurodė jam nerėkauti. Jis (S. S.) pradėjo jį pulti. Pats nešė malkas, jas numetė prie durų ir abu susistumdė, smurto nebuvo. Išėjo K. S., jos nestebėjo. Č. S. apgynė, kad nebūtų smurto. S. S. buvo neblaivus. Č. S. sakė sūnui nesidaužyti, apsiraminti. Kai išėjo K. S., jos nosis buvo kraujuota. Negalėjo būti, kad jiems besistumdant galėjo ir jai kliūti. Pats buvo blaivus, tikrai negalėjo jos užkliudyti. Ji buvo toliau nuo jų, o susistumdymas buvo netoli jo (J. T.) durų. S. S. iškvietė pareigūnus, po susistumdymo, jis norėjo pasakyti, kad jis (J. T.) jo motiną sumušė. K. S. prie jų net nebuvo priėjusi. K. S. buvo išgėrusi, blaiviausias buvo Č. S..
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta: smurtą patyręs asmuo – K. S., gim. (duomenys neskelbtini); smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, patinimas, įdrėskimas; smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs; smurtu įtariamas asmuo – S. S., gim. (duomenys neskelbtini); smurtu įtariamo asmens būklė: agresyvus, akivaizdžiai neblaivus – 2,44 prom. Gauti paaiškinimai, kad tarp sūnaus S. S. ir motinos K. S. kilusio žodinio konflikto metu sūnus ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė motinai į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, bei nuo suduotų smūgių ėmė bėgti kraujas (t. 1, b. l. 22–25).
2021-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, nurodyta, kad S. buto, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje ant stalo rasti nugerti degtinės ir alaus buteliai. Ant toliau nuo lango esančios lovos, ant pagalvės, pastebėta rausvos spalvos, panašios į kraują, dėmė (t. 1, b. l. 3–7).
Kaltinamajam 2021-09-29 19.16 val. nustatytas 2,44 prom. girtumas (t. 1, b. l. 26–28).
GMP kvietimo kortelėje fiksuoti duomenys: moteriai sūnus sudavė į veidą, kraujavimas iš nosies. Preliminari diagnozė: nosies žaizda, sritis nepatikslinta (t. 1, b. l. 51–53).
Iš ROIK 0121000631276 duomenų matyti, kad 2021-09-29 18.43 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambinęs pranešėjas (prisistatė kaip A. Š.) nurodė, kad kaimynas sudavė jo motinai į veidą, bėga kraujas iš nosies (t. 1, b. l. 16).
2021-09-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2021-09-29 18.51 val. gautas pranešimas dėl smurto (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas prisistatė A. Š.. Siekiant apklausti pranešėją buvo paskambinta į nurodytą numerį. Skambučio signalas girdėjosi iš plastikinio maišelio, kuriame buvo iš įtariamojo S. S. sulaikymo metu paimti du mobiliojo ryšio telefonai. Skambėjo MRT A20 lite. Tikėtina, kad į BPC 2021-09-29 18.51 val. iš savo telefono skambino pats S. S. ir prisistatė išgalvotu vardu ir pavarde.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje ištirtų įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Byloje nustatyta, kad 2021-09-29 greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl to K. S. kraujavo nosis. Kaltinamasis S. S. neigia sudavęs smūgius ranka motinai į veido sritį, tvirtina, kad muštynių su kaimynu J. T. bendrame koridoriuje metu galėjo su alkūne netyčia suduoti jį atitraukinėjusiai motinai. Tačiau tokią kaltinamojo gynybos versiją paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Pati nukentėjusioji K. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų, tvirtino, kad sūnus jai smūgių nesudavė, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jos parodymai yra neteisingi. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, jog 2021-09-29 buvo namuose su sūnumi S. Namuose buvo degtinės ir alaus, jie su S. gėrė. Tuo metu namo parėjo vyras Č., jis irgi išgėrė. K. S. pasijuto apgirtus, todėl atsigulė į lovą tame kambaryje, kuriame ir gėrė. Sūnus S. yra piktas, mušeika, o išgėręs pasidaro dar piktesnis, su visais pykstasi. Kažko ant K. S. supyko, bet dėl tuometinio girtumo nežino dėl ko supyko, kažkas apie degtinę. Jis priėjo prie K. S., gulinčios lovoje, ir pradėjo mušti kumščiais – sudavė į veidą, pataikė į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. K. S. pajuto fizinį skausmą. Po šių smūgių ji atsikėlė iš lovos ir atsisėdo į fotelį. Tada S. jai dar sudavė kelis kartus bandė suduoti į veidą, bet K. S. buvo užsidengusi veidą rankomis, tai žalos sveikatai jai nepadarė. Po to S. iš kambario buvo išėjęs, rėkavo kažką koridoriuje. Po kiek laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas, nežino, kas juos iškvietė. Pareiškimą rašyti atsisakė, tą patvirtina ir dabar. Civilinio ieškinio nereikš, taip pat atsisakė ir vykti pas med. ekspertą. K. S. vyras Č. įvykio metu buvo kambaryje ir matė, kaip jai buvo suduoti smūgiai, bet bijojo kištis ir jos negynė (t. 1, b. l. 33–35).
Liudytoju į teisiamąjį posėdį kviestas kaltinamojo tėvas Č. S. teigė, kad gerai visko nepamena, ant sutuoktinės veido kraujo žymių nebuvo, jam matant sūnus motinos nemušė, J. T. matė lauke, pas juos bute jo nebuvo, nežino, kas kvietė policiją, ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti Č. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis 2021-09-29 apie 16.30 val. grįžo namo. Namuose rado savo žmoną ir sūnų kartu vartojančius alkoholinius gėrimus, apie 17 val. 30 min. sutuoktinę atsigulė ant lovos, vėliau sūnus pradėjo priekaištauti motinai, kad ji nugėrė degtinės butelį, vėliau išgėręs stikliuką degtinės įpylė ir liepė motinai gerti teigdamas, kad jei negers, išpils jai ant veido. Žmona jau buvo girta, todėl degtinės negėrė. Tuomet sūnus atsikėlė nuo kėdės, priėjo prie lovos, kurioje gulėjo motina, ir du kartus kumščiu jai trenkė į veidą. Nuo smūgių žmonai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuomet žmona nieko nesakiusi atsikėlė nuo lovos, atsisėdo į fotelį ir rankomis užsidengė veidą. Žmona sūnui nieko nesakė, nes greičiausiai bijojo. Tuomet sūnus priėjo prie fotelyje sėdinčios motinos ir dar du – tris kartus sudavė kumščiu jai į veidą. Č. S. negynė žmonos, nes bijo sūnaus, nes jis ir prieš Č. S. ankščiau yra smurtavęs (t. 1, b. l. 56–57).
Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl teismas jais remiasi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tai, kad įvykio dieną smūgius nukentėjusiajai sudavė ne kas kitas, o sūnus S. S. patvirtina liudytojais byloje apklaustų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų N. Č. ir P. K. parodymai, iš kurių matyti, kad jiems atvykus, rado S. S. ir abu jo tėvus, motina sėdėjo ant fotelio, buvo matyti jos panosėje pridžiūvęs kraujas, tėvas nurodė, kad sūnus daužė savo motiną, K. S. taip pat tai patvirtino. Tokie liudytojų parodymai sutampa su liudytoja teisiamajame posėdyje apklaustos vyresniosios tyrėjos K. S. parodymais, iš kurių matyti, kad jai atliekant K. S. apklausą namuose kitą dieną po įvykio ši parodė, kad vartojant su sūnumi alkoholinius gėrimus pasijuto apgirtusi, atsigulė į lovą tame pačiame kambaryje, galimai dėl degtinės susipyko su sūnumi ir jai gulint lovoje sūnus mušė per veidą, pataikė į nosį, pradėjo bėgti kraujas; tuomet ji atsikėlė, atsisėdo į fotelį, sūnus dar kartą mėgino suduoti jai per veidą, bet ji užsidengė rankomis, paskui jis išėjo į koridorių, šūkavo. K. S. atsisakė rašyti pareiškimą, vykti pas medikus, ekspertus. K. S. pasisakymą dėl melagingų parodymų davimo vertina kaip motinos poziciją dėl sūnaus. Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta greitosios medicinos pagalbos medikė M. T. taip pat parodė, kad atvykus pagal iškvietimą rado ant fotelio sėdinčią nukentėjusią moterį, kuriai iš nosies truputį bėgo kraujas ir viršutinė lūpa buvo patinusi, ji nurodė, kad jai sudavė sūnus.
Su aptartais liudytojų parodymais sutampa ir liudytojo J. T. teisiamajame posėdyje duoti aprodymai apie tai, kad po pietų išeinant jam į darbą, S. S. rėkavo, vėliau jam grįžus S. S. taip pat triukšmavo, todėl nurodė jam nerėkauti. S. S. koridoriuje pradėjo jį pulti, buvo neblaivus, todėl jis rankose turėtas malkas numetė prie durų ir abu susistumdė, smurto nebuvo. Išėjo K. S., Č. S. įsikišo, kad nebūtų smurto, sakė sūnui nesidaužyti, apsiraminti. Matė, kad K. S. buvo išgėrusi, jos nosis buvo kruvina. Negalėjo būti, kad jiems besistumdant galėjo ir jai kliūti. Pats buvo blaivus, tikrai negalėjo jos užkliudyti. Ji buvo toliau nuo jų, o susistumdymas buvo netoli jo (J. T.) durų. S. S. iškvietė pareigūnus po susistumdymo, nes norėjo pasakyti, kad jis (J. T.) jo motiną sumušė. Šio liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, jie sutampa su kitų liudytojų parodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Liudytojų parodymus patvirtina bei S. S. kaltę sukėlus fizinį skausmą motinai pagrindžia ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyrusi K. S. akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi; smurtu įtariamas asmuo – S. S., agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, užfiksuoti Č. S. paaiškinimai, kad tarp sūnaus S. S. ir motinos K. S. kilusio žodinio konflikto metu sūnus ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė motinai į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, bei nuo suduotų smūgių ėmė bėgti kraujas (t. 1, b. l. 22–25); įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys apie tai, kad įvykio vietoje ant lovos, ant pagalvės, pastebėta rausvos spalvos, panašios į kraują, dėmė (t. 1, b. l. 3–7); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuoti duomenys apie tai, kad moteriai sūnus sudavė į veidą, kraujavimas iš nosies (t. 1, b. l. 51–53). Tuo tarpu kaltinamojo S. S. gynybinę versiją, jog motinai sudavė J. T. paneigia ROIK 0121000631276 pranešimo duomenys apie tai, kad 2021-09-29 18.43 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambinęs pranešėjas (prisistatė kaip A. Š.) nurodė, kad kaimynas sudavė jo motinai į veidą, bėga kraujas iš nosies (t. 1, b. l. 16) bei 2021-09-30 tarnybinio pranešimo duomenys apie tai, kad siekiant apklausti pranešėją (prisistačiusį A. Š.) buvo paskambinta į nurodytą numerį. Skambučio signalas girdėjosi iš plastikinio maišelio, kuriame buvo iš įtariamojo S. S. sulaikymo metu paimti du mobiliojo ryšio telefonai, kad patvirtina, jog į bendrąjį pagalbos centrą iš savo telefono skambino pats S. S., prisistatė išgalvotu vardu ir pavarde, siekdamas apkaltinti J. T..
Taigi, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,44 promilės etilo alkoholio), konflikto metu panaudojo prieš savo motiną K. S. fizinį smurtą, t. y. konflikto su savo motina metu, šiai gulint lovoje, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, dėl ko pastarajai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, po to S. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus K. S. į rankomis uždengtą veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai. Nusikalstamą veiką S. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y., suduodamas ženkliai vyresniam ir silpnesniam šeimos nariui – motinai smūgius rankomis į veido sritį, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo K. S. patirs fizinį skausmą, ir to norėjo. Taigi, S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
IV. Dėl bausmės
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
S. S. padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau jau būdamas teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą savo sugyventinei. Vieną kartą (2018 m.) S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą susitaikius su nukentėjusiuoju – Č. S.. Naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką taip pat prieš šeimos narį S. S. padarė praėjus trims mėnesiams po paskutinio teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo bei praėjus vienam mėnesiui po smurtinio pobūdžio nusikaltimų prieš savo kitą šeimos narį – tėvą padarymo, dėl ko buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendis. S. S. taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 158–159). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad S. S. anksčiau skirtos švelnesnės, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nepasiteisino, jis ir toliau, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo šeimos narius, S. S. nesutinka gydytis priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų, kurių vartojimo pasekoje jis ir smurtauja prieš šeimos narius, todėl tokiu atveju jam gali būti paskirta tik BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji S. S. jokių pretenzijų neturi, didelė žala sveikatai nepadaryta, S. S. iki sulaikymo dirbo, turi mažametį vaiką, nors byloje yra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai ir individualizavimo principas bus tinkamai įgyvendintas bausmės dydį jam skiriant artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, S. S. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendžiu, bausmės dar neatlikęs, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrinama su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių subendrinimo būdą.
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
S. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-09-29 iki 2021-09-30 (t. 1, b. l. 110–111). Nuo 2021-10-01 iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendžio vykdymo pradžios S. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimis buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Šis S. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). Į galutinę bausmę taip pat įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendį bei sulaikymas nuo 2021-08-08 iki 2021-08-09 ir atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-25 teismo baudžiamąjį įsakymą, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 297 Eur sumos priteisimo iš S. S. už jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (t. 2, b. l. 28–30 ). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, gavo pajamas, gynėjas jam paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, šios išlaidos priteistinos iš S. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, S. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. S. paskirtą bausmę įskaityti: laikiną sulaikymą nuo 2021-09-29 iki 2021-09-30; nuo 2021-10-01 iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendžio vykdymo pradžios taikytą suėmimą; taip pat jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021-08-08 iki 2021-08-09, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai; ir atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-25 teismo baudžiamąjį įsakymą, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Priteisti iš S. S. 297 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.