Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-157-642/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
2-157-642/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10464-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Atsakovas
J. G.
Ieškovas
Danske Bank A
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-157-642/2013(Proceso Nr. 2-06-3-10464-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 99.5; 113.2; 114.9.3; 114.11; 116.1; 116.4; 63.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Mindaugui Gainai, atsakovui J. G., atsakovo atstovei advokatei Reginai Derkintytei Kaupienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą patikslintą ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2012-09-07 ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2467,95 Lt skolos, 702,91 Lt palūkanų, 1834, 42 Lt delspinigių, 11 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3, 4, 5). 2012-11-13 07 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 1) 2467,95 Lt skolos; 2) 702,91 Lt palūkanų; 3) 475,63 Lt delspinigių; 4) 15,00 Lt už pranešimą apie įsiskolinimą siuntimą; 5) 11 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) bylinėjimosi išlaidas - 847,00 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 110,00 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo; 7) grąžinti 41,00 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 47, 48, 49, 50).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais (b.l. 35, 36, 126, 127). Atsakovas teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, t.y. sutiko su reikalavimu dėl 2467,95 Lt skolos, prašė skolos mokėjimą išdėstyti per šešis mėnesius, netaikyti delspinigių, palūkanų.

Byloje nustatytos aplinkybės

2005-09-07 ieškovas ir atsakovas sudarė kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-71712, pagal kurios sąlygas ieškovas suteikė atsakovui 3000,00 Lt kreditą, nustatant kredito limito laikotarpį nuo 2005-08-26 iki 2007-08-31 (b.l. 157, 158, 159, 160, 161, 162). 2007-09-11 ieškovas ir atsakovas sudarė kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-71712, pagal kurios sąlygas ieškovas suteikė atsakovui 3000,00 Lt kreditą, nustatant kredito limito laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2009-09-30 (b.l. 7, 8, 9, 10, 11, 12,).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2467,95 Lt skolos.

Atsakovui sutikus su šiuo ieškinio reikalavimu, ieškovui iš atsakovo priteistina 2467,95 Lt skolos (2007-09-11 kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimo sutartis Nr. CREDO-71712).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 702,91 Lt palūkanų.

Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovas pinigus skolinosi iš ieškovo, t.y. kredito įstaigos, laikytina, kad ieškovo prašomos priteisti 702,91 Lt palūkanos yra mokėjimo (pelno) palūkanos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 872, 6,886 straipsniai).

2007-09-11 ieškovas ir atsakovas kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartimi Nr. CREDO-71712 susitarė dėl 9,9 % metinių palūkanų normos (b.l.7). Ieškovas pateikė palūkanų skaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad už atsakovo naudojimąsi ieškovo suteiktu kreditu, priskaičiuota 702, 91 Lt palūkanų. Atsakovas nepateikė kitos palūkanų (už naudojimąsi kreditu) skaičiavimo lentelės, kitaip tariant, nenuginčijo ieškovo pateikto 702, 91 Lt palūkanų dydžio, todėl laikytina, kad ieškovas teisingai paskaičiavo mokėjimo (pelno) palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė nepriteisti palūkanų, atsakovo atstovė nurodė, kad teismas turėtų sumažinti palūkanų normą iki 5 procentų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 173,99 Lt.

Palūkanų mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

Kaip minėta, šalys susitarė dėl 9,9 % metinių palūkanų normos. Ieškovo atstovas paaiškino, kad 9,9 % metinių palūkanų norma yra mažesnė nei šiuo metu taikomi palūkanų dydžiai, nes šiuo metu rinkoje palūkanų dydžiai yra 16 %. Tačiau ieškovo atstovas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo atstovas nepateikė įrodymų, kokios buvo bankų palūkanų normos sutarties sudarymo metu ir kokios yra šiuo metu.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.

Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad 9,9 % metinių palūkanų norma yra mažesnė nei šiuo metu taikomi palūkanų dydžiai, o taip pat kokios buvo bankų palūkanų normos, sutarties sudarymo metu, teismas negali pripažinti, kad 9,9 % metinių palūkanų norma atitinka sąžiningumo, protingumo principams. Be to, nelaikytina atitinkanti sąžiningumo, protingumo principams 702,91 Lt palūkanų suma, kuri sudaro 28,48 proc. (beveik trečioji dalis) negrąžintos paskolos sumos.

Šioje vietoje derėtų pažymėti, kad atsakovas pagal 2007-09-11 kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-71712 nemokėjo ieškovui 143,00 Lt dydžio mėnesio įmokų. Iš banko sąskaitos (b.l. 103-119) matyti, kad atsakovas mokėjo mažesnes nei 143,00 Lt dydžio mėnesio įmokas, dėl ko susidarė 2467,95 Lt skola. Kitaip tariant, atsakovas nevykdė minėtos sutarties 10 punkto reikalavimų. Tokiu atveju, ieškovas turėjo teisę pasinaudoti ieškovo teisių gynimo priemonėmis, numatytomis 2007-09-11 kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-71712 39 punkto normose. Nutraukus sutartį su atsakovu dėl atsakovo nemokėjimo eilinių įmokų ir pareikalavus atsakovo grąžinti prieš terminą panaudotą kredito limitą, nelaukiant 24 mėnesių kredito limito grąžinimo termino, būtų išvengta didesnių atsakovo nuostolių (dėl mokėjimo (pelno) palūkanų) mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šios bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad dėl susidariusių mokėjimo (pelno) palūkanų yra mišri ieškovo ir atsakovo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 dalis). Ieškovo (kreditoriaus) kaltė pasireiškia tuo, kad ieškovas nepakankamai, o tiksliau, visiškai nebendradarbiavo su atsakovu (skolininku). Nors ieškovas pateikė pažymą (b.l.14), kurioje nurodyta, kad siūlymo atsiskaityti nepavyko nei vienu ikiteisminio skolos išieškojimo proceso metu nustatytu skolininko gyvenamosios vietos adresu. Dokumentai nebuvo įteikti adresu Vilties g.1-11, Klaipėda. Tačiau teismas minėtą dokumentą vertina kritiškai dėl šių priežasčių: 1) minėta pažyma nėra nei originali nei patvirtina įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalis); 2) šioje pažymoje nėra nurodytas siūlymo atsiskaityti nei vienu ikiteisminio skolos išieškojimo proceso metu nustatytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, laikas; 3) nepateiktos pretenzijos, siūlymai, kurie buvo teikiami atsakovui; 4) atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai, adresu Vilties g. 1-11, Klaipėda, buvo įteikti atsakovui. Atsakovas atsikirto, kad buvo manęs, jog jau sumokėjo kreditą, nes iki ieškinio pateikimo ieškovas jam jokių pretenzijų nereiškė. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog siūlė atsakovui pašalinti padarytus pažeidimus ar, kad aiškinosi atsakovo finansines galimybes dėl kredito grąžinimo, kaip tai numatyta 2007-09-11 kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-71712 39.3, 39.4. punktų normose

Kaip nustatyta, dėl ieškovo sutarties nenutraukimo su atsakovu ar kitų sutartyje numatytų gynimo būdų nepanaudojimo, nebuvo išvengta didesnių atsakovo nuostolių (dėl mokėjimo (pelno) palūkanų) mokėjimo. Vadinasi, ieškovas nesiėmė jam prieinamų priemonių nuostoliams sumažinti, leisdamas sąmoningai jiems padidėti, todėl teismas ieškovą laiko kaltu dėl didesnių nuostolių atsiradimo. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio 2 dalis).

Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į atsakovo prašymą sumažinti mokėjimo (pelno) palūkanas iki 173,99 Lt, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovo reikalavimas priteisti 702,91 Lt palūkanas, tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 173,99 Lt mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimų priteisti 475,63 Lt delspinigių.

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašymą priteisti 475,63 Lt dydžio delspinigius, grindė sutarties 9 punktu (b.l.9), kuriame nurodyta, kad atsakovui nesumokėjus pagal sutartį mokėtinų sumą, atsakovas privalo mokėti 30 procentų dydžio delspinigių. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė priteisti delspinigius už 180 dienų, nors pradiniame ieškinyje prašė priteisti 1834,42 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2012 m. kovo 8 d., t.y. beveik už tris metus.

Atsakovo atstovė prašė delspinigių sumą sumažinti nuo 475,63 Lt iki 88,83 Lt., t.y. delspinigių dydį nuo 30 % sumažinant iki 0,02 %.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.

Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant.

Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis paskolos yra sumokėta (kredito limitas 3000,00 Lt, likusi nesumokėtos skolos dalis – 2467,95 Lt.

Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, atsižvelgia į skolininko turtinę padėtį, (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia atsakovo nuo prievolės vykdymo) skolininko elgesį ir kt.

Minėta, ieškovas patikslintame ieškinyje prašymą priteisti delspinigius, grindė sutarties 9 punktu, kuriame nurodyta, kad atsakovui nesumokėjus pagal sutartį mokėtinų sumą, atsakovas privalo mokėti 30 % dydžio delspinigių.

Ginčo šalių sutartyje nustatyti 30 % dydžio delspinigiai vertintini kaip neprotingai dideli, neatitinkantys šalių (kredito davėjo - ieškovo ir vartotojo fizinio asmens- atsakovo) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Konstatuotina, kad netesybos yra aiškiai per didelės, jeigu delspinigių suma (475,63 Lt) sudaro 19,27 % (beveik penktąją dalį) negrąžintos paskolos sumos. Šioje vietoje taip pat taikytini aukščiau nurodyti teismo argumentai dėl ieškovo pasyvių veiksmų atsakovo nuostoliams sumažinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio 2 dalis).

Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į atsakovo prašymą sumažinti delspinigių suma nuo 475, 95 Lt iki 88,83 Lt, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovo reikalavimas priteisti 475,95 Lt delspinigių, tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistini 88,83 Lt dydžio delspinigiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 1.5 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 11 % palūkanų.

Iš 2007-09-11 kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-71712 23 punkto matyti, kad šalys susitarė, tais atvejais, kai atsakovo prievolės ieškovui vykdomos priverstine tvarka, atsakovas moka 11 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įvykdymo.

Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.

Pažymėtina, kad netinkamai pritaikytas procesinių palūkanų tarifas sudaro pagrindą teismui ex officio pakeisti taikytą šių palūkanų tarifą. Didesni negu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas .

Remiantis jau auščiau nurodytais argumentais, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovo reikalavimas priteisti 11 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įvykdymo, tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 74,88 procentais, ieškovui iš atsakovo priteistina 634,23 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 82,37 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 6, 31, 32). Kadangi byloje nėra įrodymų apie pranešimų atsakovui siuntimą bei siuntimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, atmestinas ieškovo prašymas priteisti 15,00 Lt už pranešimą apie įsiskolinimą siuntimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas 25,12 procentų, iš ieškovo atsakovui priteistina 60,79 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Tenkintinas atsakovo prašymas priteistą bendrą sumą 3447,30 Lt (2467,65 Lt skola, 173,99 Lt palūkanos, 88,83 Lt delspinigiai, 634,23 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 82,37 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo) sumokėti per šešis mėnesius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 87, 92, 93, 259, 260, 265, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. G. 2467,95 Lt skolos, 173,99 Lt palūkanų, 88,83 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 2730,77 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 634,23 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 82,37 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (iš viso 3447,37 Lt) ieškovui Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialui.

Priteistos iš atsakovo J. G. ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialui bendros 3447,37 Lt sumos mokėjimą išdėstyti per 6 (šeši) mėnesius, mokant ieškovui kiekvieną mėnesį po 574,56 Lt, nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti atsakovui J. G. iš ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialo 60,79 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo J. G. valstybei 15,80 Lt išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialo valstybei 5,70 Lt išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą 41,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. 9415163.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė