- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2SA-132-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05245-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A.K.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A.K. skundą dėl antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys antstolis V.Č., J.K., Girdiškių kredito unija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėjas A.K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2011-08-29 turto perdavimo aktą Nr. 0116/11/00278; atnaujinti terminą pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl 2,15 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės; pateikti pareiškėjui išsiunčiant registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojo pakartotinį pareiškimą dėl 2,15 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių ir 2,15 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizių išvadas.
Nurodė, kad 2008-10-17 su išieškotoju sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00115, pagal kurią išieškotojas suteikė jam 250000 Lt paskolą būsto remontui. Prievolės įvykdymui pagal minėtą sutartį užtikrinti 2008-10-17 išieškotojo naudai buvo įkeistas J. K. nuosavybės teise priklausantis 330000 Lt vertės 2,15 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nevykdant įkeitimu užtikrintos prievolės, išieškotojo prašymu 2009-07-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutartimi įkeistas Žemės sklypas buvo areštuotas, turto areštą tą pačią dieną įregistruojant Turto arešto aktų registre bei nurodant turto arešto mastą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-10 nutartimi nutarta išieškoti skolą: 250000 Lt negrąžintos paskolos, 14570,53 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso 264570,53 Lt, 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei priverstinai parduoti iš varžytynių J. K. priklausantį žemės sklypą. Antstolis 2010-05-12 surašė aktą vykdomojoje byloje Nr. 0116/09/01788, kuriame nurodė, jog išieškotojui hipoteka įkeisto žemės sklypo nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių parduoti nepavyko, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, išieškotojas neparduotą iš varžytynių turtą perimti atsisakė. Išieškotojui 2010-05-12 patvarkymu vykdomojoje byloje buvo grąžintas vykdomasis dokumentas, vykdomoji byla užbaigta. Antstolis 2010-06-16 surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo žemės sklypą turto arešto akte nurodydamas 287655 Lt turto arešto mastą. Antstolis 2011-03-25 priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas paaiškino, kad iki šio skundo pateikimo dienos negavo ekspertizės išvadų. Pažymėjo, kad 2011-10-05 gavo 2011-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 862P/2009, kuria teismas panaikino areštą 2009-07-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 862/2009 areštuotam žemės sklypui, baigė hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad, antstoliui grąžinus išieškotojui vykdomąjį dokumentą Nr. 862V/2009 ir užbaigus vykdomąją bylą Nr. 0116/09/01788, išieškotojas privalėjo dar kartą kreiptis į hipotekos teisėją, pateikdamas pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, ir, tik hipotekos teisėjui priėmus naują nutartį dėl įkeisto žemės sklypo pardavimo iš varžytynių, išieškotojas galėjo ją pateikti antstoliui, o antstolis parduoti žemės sklypą varžytinėse ar perduoti išieškotojui, todėl 2011-08-29 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0116/11/00278 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pabrėžė, jog žemės sklypo perdavimas išieškotojui už 8400 Lt akivaizdžiai neatitinka rinkos sąlygų ir prieštarauja jo interesams. Antstolis nepateikė jam jokių dokumentų, iš kurių matytųsi 2010-08-12 ir vėliau ekspertų nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė, todėl neturėjo galimybės pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Apie nustatytą sklypo kainą ir sklypo perdavimą išieškotojui sužinojo tik 2011-10-05, gavęs 2011-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 862P/2009.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-06 nutartimi pareiškėjo A.K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/00277 esančio 2011-03-22 išieškotojo, kuris sutapo su hipotekos kreditoriumi, prašymo, matyti, kad šiuo prašymu išieškotojas įgyvendino CPK 746 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą hipotekos kreditoriaus teisę – sutikti, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Šio prašymo pagrindu antstolis 2011-03-25 priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/00278, kuriuo buvo paskirta 2,15 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė. Šis patvarkymas jo priėmimo dieną buvo išsiųstas tiek skolininkui A.K., tiek skolininkei J.K. ir jiems įteiktas 2011-04-01. Todėl teismas padarė išvadą, kad skolininkai laiku ir tinkamai buvo informuoti, kad 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė bus nustatyta atlikus ekspertizę. Taip pat skolininkai šiuo patvarkymu buvo informuoti, kokia įstaiga atliks turto vertės ekspertizę, jiems išaiškintos teisės.
Teismas pažymėjo, kad antstoliui įstatymo nėra įtvirtinta pareiga ekspertizės išvadą siųsti skolininkams, todėl teismas konstatavo, kad skolininkai informuoti apie tai, kad vykdymo procese paskirta turto vertės ekspertizė, turėdami pareigą domėtis vykdymo eiga, turi atvykti pas vykdymo veiksmus atliekantį antstolį ir susipažinti su ekspertizės išvada. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/00277 esančio 2011-05-30 pranešimo skolininkams, įteikto 2011-06-07, matyti, kad skolininkai buvo informuoti apie tai, kad 2011-07-20 vyks 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės. Teismas pažymėjo ir tai, kad eksperto išvada antstoliui pateikta 2011-05-23. Minėtu 2011-05-30 pranešimu skolininkams išaiškinta ir jų teisė ginčyti turto įkainojimą. Šiame pranešime buvo nurodyta ir parduodamo turto kaina. Todėl skolininkai, sužinoję pradinę turto pardavimo kainą, nesutikdami su ja, privalėjo įgyvendinti CPK 644 straipsnyje įtvirtintą skolininko pareigą - domėtis vykdymo eiga, t.y susipažinti su ekspertizės išvada. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų pateikę antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, teismui nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ar solidari skolininkė dėl objektyvių priežasčių negalėjo susipažinti su turto vertės ekspertize, todėl teismas padarė išvadą, kad tiek pareiškėjas, tiek solidari skolininkė J. K., 2011-06-07 sužinoję iš varžytinių parduodamo turto kainą, nesiėmė įstatymo nustatytų veiksmų pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, nors turėjo pakankami laiko susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, tame tarpe su 2011 05 20 turto vertės nustatymo ataskaita. Teismas pažymėjo ir tai, kad apie varžytines buvo skelbiama ir viešame interneto tinklapyje ir spaudoje. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jis tik 2011-10-05, gavęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-29 nutartį, sužinojo apie parduodamo turto įkainojimą, todėl nepagrįstas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti. Teismo teigimu, taip pat nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti antstolį pateikti jam ekspertizės išvadą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad vykdomieji veiksmai buvo atliekami priėmus vykdomuosius dokumentus – notaro vykdomuosius įrašus, į tai, jog veiksmai vykdomosiose bylose buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, skolininkai buvo tinkamai ir laiku informuoti apie vykdymo veiksmus, į tai, kad skolininkai vykdymo procese neįgyvendino jiems įstatymo suteiktų teisių bei nevykdė įstatymo nustatytų pareigų, į tai, kad pareiškėjas neįrodė pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikintas 2011-08-29 turto perdavimo aktas, teismą skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A.K. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-06 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
teismas be pagrindo konstatavo, jog antstolis atlikdamas vykdomuosius veiksmus nepažeidė įstatymų reikalavimų. Antstolis privalėjo pranešti vykdymo proceso dalyviams apie jo atliekamus veiksmus, bei pateikti ekspertizės išvadą. Kadangi apeliantas nesusipažino su ekspertizės išvada, todėl jis negalėjo pasinaudoti teise reikšti prieštaravimus dėl jos;teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog antstoliui eksperto nustatyta žemės sklypo vertė turėjo sukelti abejonių. Apelianto teigimu, antstolis visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonėms dėl privalo pasinaudoti teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Nurodo, jog antstolis išieškotojui perdavė žemės sklypą už 84 000 Lt, tačiau tokia kaina neatitinka rinkos vertės, prieštarauja skolininko interesams ir yra naudinga tik išieškotojui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V.Č. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-06 nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad skolininkai buvo tinkamai informuoti apie visus vykdomuosius veiksmus. Jie turėjo pakankamai laiko susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, tačiau to nepadarė. Visi veiksmai buvo atlikti griežtai laikantis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto vertinimo tvarką ir vykdymo proceso principus, pakeisti ar panaikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis V.Č. 2011-02-02 patvarkymo Nr. 0116/11/00277 priėmė vykdyti išieškotojo Grigiškių kredito unijos pateiktą antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro 2011-02-01 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DA-592 dėl 435359,58 Lt išieškojimo iš skolininko A.K. (vykdm. b.l. 1).2011-02-21 Turto arešto aktu buvo areštuotos visos skolininkui priklausančios transporto priemonės, piniginės lėšos sąskaitose ir nekilnojamas turtas, tame tarpe 2,15 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (vykdm. b.l. 25-27). 2011-02-25 skolininkui buvo įteikti raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau per raginimo terminą nebuvo atsiskaityta (vykdm.b.l. 31). Kadangi 2,15 ploto žemės sklypui buvo įregistruota hipoteka ir hipotekos kreditoriumi yra Grigiškių kredito unija, vadovaudamasis CPK 746 str. 1 d. antstolis kreipėsi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. 2011-03-02 buvo gautas Grigiškių unijos kredito sutikimas nukreipti išieškojimą į minėtą žemės sklypą (vykdm.b.l. 41). Šio prašymo pagrindu antstolis 2011-03-25 priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje, kuriuo buvo paskirta 2,15 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė. Šis patvarkymas jo priėmimo dieną buvo išsiųstas tiek skolininkui A.K., tie, skolininkei J.K. ir jiems įteiktas 2011-04-01 (vykdm.b.l. 46-49). Patvarkyme skolininkai buvo įspėti, kad šalys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 str. numatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą ir kad areštuoto turto verte bus laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Gavus ekspertizės išvadas, 2011-07-20 buvo paskelbtos minėto žemės sklypo varžytinės. Pranešimas apie varžytinių paskelbimą ir patvarkymas, kad varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, buvo įtektas skolininkams.
Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog antstolis privalėjo pranešti vykdymo proceso dalyviams apie jo atliekamus veiksmus, bei pateikti ekspertizės išvadą. Kadangi apeliantas nesusipažino su ekspertizės išvada, todėl jis negalėjo pasinaudoti teise reikšti prieštaravimus dėl jos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis CPK 681 str. 2 d. ir 682 str. 1 d. nustatyta tvarka 2011-03-25 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo skolininko turtui - žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti. Patvarkymu ekspertizę atlikti pavesta UAB „AD NOTAM“. Taigi antstolis pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti. Apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo apeliantas sužinojo 2011-04-01. Tačiau skolininkas šio antstolio atlikto procesinio veiksmo įstatyme nustatytais terminais neskundė, ir būdamas supažindintas su juo nepasinaudojo teise CPK 598 str. nustatyta tvarka pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą. Taigi apeliantas laiku ir tinkamai buvo informuotas, jog 2,15 ha žemės sklypo vertė bus nustatyta atlikus ekspertizę. Skolininkas šiuo patvarkymu taip pat buvo informuotas, kokia įstaiga atliks turto vertės ekspertizę, jam išaiškintos teisės. Be to, iš vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/00277 esančio 2011-05-30 pranešimo skolininkams, įteikto 2011-06-07, matyti, kad skolininkai buvo informuoti apie tai, kad 2011-07-20 vyks 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės. Pažymėtina tai, kad eksperto išvada antstoliui pateikta 2011-05-23. Minėtu 2011-05-30 pranešimu skolininkams išaiškinta ir jų teisė ginčyti turto įkainojimą (v.b.l. 77). Šiame pranešime buvo nurodyta ir parduodamo turto kaina. Todėl skolininkai, sužinoję pradinę turto pardavimo kainą, nesutikdami su ja, privalėjo įgyvendinti CPK 644 straipsnyje įtvirtintą skolininko pareigą - domėtis vykdymo eiga, t.y. susipažinti su ekspertizės išvada.
Apeliacinės instancijos teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų pateikę antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, teismui nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ar solidari skolininkė dėl objektyvių priežasčių negalėjo susipažinti su turto vertės ekspertize, todėl darytina išvada, kad tiek pareiškėjas, tiek solidari skolininkė J.K., 2011-06-07 sužinoję iš varžytinių parduodamo turto kainą, nesiėmė įstatymo nustatytų veiksmų pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, nors turėjo pakankami laiko susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, tame tarpe su 2011 05 20 turto vertės nustatymo ataskaita Nr. AS11 /05-04-B. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie varžytines buvo skelbiama ir viešame interneto tinklapyje ir spaudoje (v.b.l. 73,75).
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apelianto argumentais, jog parduodamo turto kaina yra nustatyta nepagrįstai maža.
Teismas pažymi, kad antstolio diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto. Nagrinėjamos bylos atvejus prielaidų abejoti ekspertų įvertinimu (turto verte) kaip neatspindinčiu realios šio turto vertės, iš esmės nebuvo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis 2011-07-20 priėmė patvarkymą dėl varžytynių pripažinimo neįvykusiomis ir pasiūlymo pasiimti turtą, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas (v.b.l. 99,104). Tai galėtų reikšti ir priešingą, nei tvirtina apeliantas, aplinkybę - kad parduodamo iš varžytinių turto kaina galėjo būti nustatyta ir pernelyg didelė, kadangi šis objektas nesudomino potencialių pirkėjų.
Kita vertus, apeliantas nurodydamas, jog ekspertizės akte nustatyta buto vertė neatspindi tikrosios nekilnojamojo turto rinkos kainos ir jam kyla abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo, jokių objektyvių duomenų (įrodymų) tokiems samprotavimams pagrįsti nepateikia. Prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos parduodamo iš varžytinių turto vertės taip pat nebuvo nepateikta. Taigi vertinant, ar antstolis turėjo pagrindą pasinaudojo savo diskrecijos teise ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, atsižvelgtina į tai, kad paskelbtos varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjų, o turto nerealizavimas varžytynėse suponuoja jau nurodytą išvadą, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-121/2010). Šioje vietoje ypač būtina pažymėti, kad ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.