Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-5673-505/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: eI3-5673-505/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00071-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOSINSPEKCIJA
Pareiškėjas: I. G.
Trečiasis asmuo: V. M., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), UAB LONGRENT

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-5673-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00071-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 51.5; 55.1.1. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys V. M., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 2D-18382 „Dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)“ ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų butų. Iki 2016 m. lapkričio 23 d. namo dalies savininku buvo V. M., kuris 2007 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nusipirko 65/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tokiu būdu tapo šio namo bendrasavininku su pareiškėja, kuriai atitinkamai priklauso 35/100 dalys namo, t. y. jis buvo savininkas buto Nr. 2 antrame aukšte, o pareiškėja – buto Nr. 1 pirmame aukšte, o vėliau savo turto dalį perleido uždarajai akcinei bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - ir UAB (duomenys neskelbtini)). I. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jame gyventi neturi galimybės, nes buvusi namo centralizuota šildymo sistema atjungta, iš dalies išardyta, šildymo būdas namo antram aukštui pakeistas į dujinį, o pirmame aukšte esančiam I. G. butui nepajungtas, taigi ji butu negali naudotis, nes šildymo sistema virš 10 metų išardyta ir atjungta nuo centrinio šildymo. Nuo 2010 metų namas yra nešildomas, dėl ko ieškovė patiria nepatogumus: negali gyventi savo bute/ar jį nuomoti, ir dėl to, jos nuomone, yra kaltas atsakovas V. M.. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovo neteisėti veiksmai yra radiatoriaus nuėmimas V. M. bute 2009 m.; šildymo sistemos avarija 2009 m. gruodžio 24 d.; šildymo sistemos vamzdžio nupjovimas rūsio patalpoje 2009 m. pavasarį/vasarą ir senų šildymo sistemos detalių (vamzdžių, kolektoriaus, sklendžių) demontavimas pradėjus namo šildymo sistemos rekonstrukciją, kuomet teisminiu keliu V. M. buvo išduotas leidimas tai daryti be ieškovės sutikimo. Nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl vandens, patalpų šildymo sistemų atjungimo, nes šildymo sistema dalinai išardyta, pakeistas šildymo būdas, buvo kreiptasi su užklausimais į įvairias institucijas, o taip pat ir į atsakovę. Pareiškėjai I. G. padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, ji yra labai nukentėjusi ir toliau kenčia nuo gyvenamojo namo bendrasavininkų veiksmų, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neteisingai, neobjektyviai įvertino pateiktus dokumentus, neišsiaiškino svarbių faktų, aplinkybių ir nepadėjo I. G. apginti jos pažeidžiamas teises, nepadėjo nustatyti, įvertinti bendrasavininkų padarytus pažeidimus, o priešingai – atsakydama į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. gruodžio 4 d. skundus prašomame panaikinti akte nurodė, kad nenustatė jokių pažeidimų. Taigi valstybės tarnautojai atliko tyrimą aplaidžiai, nerūpestingai, nekvalifikuotai ir nenustatė svarbių aplinkybių, išvadas padarė nepagrįstas, klaidingas ir neteisėtas, todėl atsakovės raštas panaikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą teismo prašė nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, nenustačius bylos nutraukimo pagrindų – pareiškėjos I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. gruodžio 4 d. prašymaisi r jų papildymais kreipėsi į Inspekcija, prašydama nustatyti ir nurodyti, ar teisėtai, ar neteisėtai ir kodėl buvo pakeista kito bendraturčio šildymo sistema, šildymo būdas ir pradėti administracinio pažeidimo procedūrą. Inspekcija į pareiškėjos atstovės 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą, 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintą prašymą ir 2020 m. gruodžio 4 d. raštą atsakė 2020 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2D-18382 „Dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)“, su kuriuo nesutikdama, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundu, nes Inspekcija pareiškėjos atstovės prašomus veiksmus atliko, t. y. išanalizavo visus su ginčo dalyku susijusius dokumentus ir per įstatymais nustatytą terminą 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymu Inspekcijos kompetencijos ribose informavo pareiškėjos atstovę, o tai, kad pareiškėjos netenkina ginčijamame 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats atsakymas yra nepagrįstas ir neteisingas. Inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymas pats savaime pareiškėjai nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Tai tik informacijos asmeniui suteikimas bei paaiškinimas išnagrinėjus pareiškėjos prašymus dėl galimai demontuotos dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) centralizuoto šildymo sistemos ir pastato bendrasavininko prijungtos dujinio šildymo sistemos. Skundžiamame 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme pareiškėjai nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovės nuomone byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jeigu būtų panaikintas prašomas panaikinti atsakymas. Inspekcija, išanalizavusi pareiškėjos kartu su 2020 m. lapkričio 17 d. prašymu, 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintu prašymu ir 2020 m. gruodžio 4 d. raštu pateiktus dokumentus, susipažinusi su UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais rašytiniais paaiškinimais, įvertinusi VĮ Registrų centre esančius duomenis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. (1.29-K)2K-2060 „Dėl prašymo Nr.10.20-Č2“ duomenis, pareiškėjai pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymą, kuris pagrįstas atsakyme minimomis kompetentingų asmenų nustatytomis aplinkybėmis ir Inspekcija netikėti jomis neturėjo pagrindo, kadangi šiuos parodymus paneigiančių ir priešingas faktines aplinkybes patvirtinančių duomenų nenustatyta, o ir pareiškėja tai paneigiančių duomenų teismui nepateikė. Inspekcija nenustatė, kad pajungiant šildymą dujomis buvo pertvarkytos, išmontuotos bendrosios pastato inžinerinės sistemos ir apie tai pareiškėją informavo skundžiamu 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymu. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos skundo argumentai nepagrindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis Inspekcijos skundžiamas 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymas galėtų būti panaikintas. Taip pat pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kad Inspekcijos skundžiamas 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. M. nusipirko 65/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 489/752 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Kita dalis šio nekilnojamojo turto: 35/100 dalys pastato–gyvenamojo namo, 35/100 dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių ir 263/752 dalys žemės sklypo nuo 1995 m. birželio 29 d. iki dabar asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai I. G..

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas yra Kultūros vertybių registre registruotas Kultūros paveldo objektas - Namas (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šio namo apskaitos dokumentacija (viešai prieinama: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/E030FE78-D5BE-45B3-B9BF-FF3603D4DFE4) šio pastato vertingąsias savybes (vertybės sudėtis, apimtis, vertingos dalys ir elementai) sudaro istorinis faktas, kad „(duomenys neskelbtini)gyveno rašytoja I. S.“.

Inspekcija elektroniniu paštu 2017 m. balandžio 28 d. gavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštą (Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ (toliau – DVIS „Avilys“) reg. Nr. 3D-1247) (toliau – 2017 m. balandžio 28 d. raštas) bei persiųstą I. G. 2017 m. balandžio 11 d. kreipimąsi, kuriame keliami klausimai dėl pareiškėjos buto šildymo atjungimo (toliau – kreipimasis).

Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-6754-(15.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) šildymo atjungimo“ (toliau – 2017 m. gegužės 16 d. atsakymas) atsakė Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, kad pareiškėjos kreipimosi Inspekcija nenagrinės, nes jame nurodyti klausimai nepriskirtini Inspekcijos kompetencijai.

Inspekcijoje 2020 m. spalio 20 d. buvo gautas I. G. atstovės advokatės K. Č. (toliau – atstovė) prašymas (toliau – 2020 m. spalio 20 d. prašymas), kuriame nurodyta, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal I. G. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. M. dėl žalos atlyginimo bei pagal UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl pinigų priteisimo už namo stogo remontą, „negalima pilnai nustatyti bylai svarbias aplinkybes ir tuo pačiu negalima pilnai įvertinti šalių pozicijas, atsikirsti į oponentų reikalavimus“. I. G. atstovė 2020 m. spalio 20 d. prašyme nurodė, kad „buvęs gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkas V. M. turėjo teismo 2011 m sprendimą, kuriuo jam buvo leista be I. G. sutikimo derinti šilumos punkto rekonstrukcijos projektą ir atlikti pagal jį darbus. V. M. pilnai rekonstrukcijos neatliko, pagal savivaldybės duomenis statybos leidimo neturėjo, o teisme jo atstovas nurodė, kad projekto neįgyvendino, nes čia yra jo teisė, o ne pareiga. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat statybos leidimas nebuvo išduotas, o Savivaldybė atsakė raštu, kad neišduotas 2017 m pavasarį, nes nebuvo gautas I. G. sutikimas ir kitų institucijų sutikimai dėl pamato šiltinimo. Teismo posėdžio metu įmonės atstovas nurodė, kad dujinį šildymą pasijungė pats pagal savo projektą. I. G. gyvenamojo namo dalis nuo 2009 m, 2010 m žiemos neprijungta prie centralizuoto šildymo <...>“, todėl Inspekcijos prašė patikrinti, „kodėl buvęs savininkas V. M. bei dabartinis savininkas UAB (duomenys neskelbtini) šildymo sistemą, punktą iš dalies demontavo, nes pasijungė prie dujinio šildymo, tačiau nesutvarkė šildymo punkto iki galo ir nepajungė vėl I. G. patalpų prie centralizuoto šildymo be I. G. sutikimo, žinios, be statybą leidžiančio dokumento ir pan. Esant pažeidimui – savavalinės statybos padariniams, prašome pradėti administracinio pažeidimo procedūrą“.

Inspekcija 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2D-16677-(15.2E) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – 2020 m. lapkričio 16 d. atsakymas) informavo I. G. kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti ankščiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, pareiškėjos prašymo nagrinėjimas nutrauktas. Taip pat pareiškėjai paaiškinta, kad „vadovaujantis šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punkto nuostatomis, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams. Statybos metu (2009 – 2010 m.) galiojusio minėto statybos techninio reglamento 14.15 punkto nuostatose nustatyta, kad statinio esamos bendrosios inžinerinės sistemos pakeitimas (ne daugiau kaip pusė visos sistemos), taip pat priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams. Statybos metu (2009–2010 m.) galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – įstatymas) redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą neprivalomas“ bei nurodyta 2020 m. lapkričio 16 d. atsakymo apskundimo tvarka.

Inspekcijoje 2020 m. lapkričio 17 d. gautas I. G. atstovės tos pačios dienos prašymas (toliau – 2020 m. lapkričio 17 d. prašymas) su pridėtais papildomais dokumentais. 2020 m. lapkričio 17 d. prašyme I. G. atstovė nurodo, kad „nors faktiškai centralizuotas šildymas nevykdomas nuo 2010 m., tačiau ne dėl to, kad buvo įvykdyta rekonstrukcija šilumos mazge, o dėl to, kad vyko ginčas teisme dėl namo bendraturtės atsisakymo duoti sutikimą keisti šildymo būdą. <...> V. M. tik pagal teismo sprendimą 2011-06-06 įgavo teisę be bendraturtės sutikimo atlikti darbus, o dar byla buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme ir nutartis priimta 2011-11-15, projektas suderintas 2012-01-11. AB „Kauno energija“ nurodė, kad neturi duomenų apie projekto įgyvendinimą, o jis ir nebuvo įgyvendintas, nes nuosavybės teisės buvo perleistos UAB (duomenys neskelbtini) 2016-11-23. Įmonė atliko pasijungimo prie dujinio šildymo darbus 2017 m, tačiau su AB „Kauno energija“ nieko nederino, neformino. <...> V. M. pagal sprendimą ir nutartį buvo įsipareigojęs savo lėšomis atlikti pakeitimus ir kad I. G. 35/100 dalys vėl būtų pajungtos prie centralizuoto šildymo. Ginčas liečia bendraturtės interesus ir grubiai pažeidžia jos teises, nes šildymo sistema pakeista, išardyta, nesutvarkyta ir nesudarytos sąlygos pajungimui vėl prie AB „Kauno energija“ šildymo ir, aišku, nepajungta. UAB (duomenys neskelbtini) įsivedė dujinį šildymą ignoruojant ne tik bendraturtę, bet ir AB „Kauno energiją“ ir prašo Inspekcijos atnaujinti tyrimą ir patikrinti, „kodėl buvęs savininkas V. M. bei dabartinis savininkas UAB (duomenys neskelbtini) šildymo sistemą, punktą iš dalies demontavo, nes pasijungė prie dujinio šildymo, tačiau nesutvarkė šildymo punkto iki galo ir nepajungė vėl I. G. patalpų prie centralizuoto šildymo be I. G. sutikimo, žinios, be statybą leidžiančio dokumento ir pan. Esant pažeidimui – pradėti administracinio pažeidimo procedūrą“.

Taip pat Inspekcijoje 2020 m. lapkričio 18 d. buvo gautas I. G. „2020-11-20 prašymo patikslinimas“ (toliau – 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintas prašymas) su priedais bei prašoma „nustatyti ir nurodyti, ar teisėtai, ar neteisėtai ir kodėl buvo pakeista kito bendraturčio šildymo sistema, šildymo būdas“.

Taip pat Inspekcijoje 2020 m. gruodžio 4 d. buvo gautas I. G. atstovės tos pačios dienos raštas (toliau – 2020 m. gruodžio 4 d. raštas) su pridėtu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (1.29-K)2K-2060 „Dėl prašymo Nr. 10.20-Č2“.

Inspekcija į pareiškėjos atstovės 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą, 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintą prašymą ir 2020 m. gruodžio 4 d. raštą atsakė 2020 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2D-18382 „Dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymas). Atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme nurodė, kad įvertinusi UAB (duomenys neskelbtini) teiginius ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4 punktu nenustatė, kad pajungiant šildymą dujomis buvo pertvarkytos, išmontuotos bendrosios pastato inžinerinės sistemos ir apie tai pareiškėją informavo skundžiamu 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymu.

Nors ginčo atveju pareiškėja, namo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė, į Inspekciją kreipėsi su dokumentais, įvardytais 2020 m. lapkričio 17 d. prašymu, 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintu prašymu ir 2020 m. gruodžio 4 d. raštu, šie dokumentai, įvertinus prašomo spręsti klausimo pobūdį, yra skundas: pareiškėja siekia apginti jos pažeistas teises ir skundžiasi dėl žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) esančiame pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos, šildymo būdo pakeitimo, t. y. ar teisėtai buvęs namo bendraturtis V. M. ir esamas namo bendraturtis UAB (duomenys neskelbtini) centralizuoto šildymo sistemą atjungė, iš dalies išardė, šildymo būdą namo antram aukštui pakeitė į dujinį, o pirmame aukšte esančiam I. G. butui nepajungė, neatstatė centralizuoto šildymo sistemos (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas).

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 2D-18382 „Dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja su atsakovės 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme padaryta išvada, kad pažeidimų nebuvo nustatyta, nesutinka, nes atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos skundą, neatliko faktinės situacijos patikrinimo vietoje, betarpiškai ir objektyviai neištyrė, neišanalizavo ginčo situacijos, tyrimą atliko formaliai, netinkamai atliko jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, dėl to priėmė nepagristą sprendimą, neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Atsakovė gi teigė, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundų pagrįstumą, atlikusi tyrimą, išanalizavusi visą su nagrinėjamu dalyku susijusią informaciją, susipažinusi su pareiškėjos bei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais, nenustatė, kad pajungiant šildymą dujomis buvo pertvarkytos, išmontuotos bendrosios pastato inžinerinės sistemos ir apie tai pareiškėją informavo skundžiamu 2020 m. gruodžio 147 d. atsakymu.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, apima fizinių asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama nustatyti ir nurodyti, ar teisėtai, ar neteisėtai ir kodėl buvo pakeista kito bendraturčio šildymo sistema, šildymo būdas, t. y. atliktų statybos darbų teisėtumo patikrinimą. Inspekcija tokio pobūdžio skundo reikalavimą yra kompetentinga nagrinėti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja statybos patikrinimą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų skundai ar pranešimai yra vienas iš pagrindų Inspekcijai atlikti statybos patikrinimą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato statinio (jo dalies) statybos teisėtumo, statybos dalyvių, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką, planuojamų tikrinti statybos procese dalyvaujančių ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus, patikrinimų apimtis, nustatytų pažeidimų reikšmingumo kriterijus bei įstatymų nustatytų poveikio priemonių statybos dalyviams, ūkio subjektams taikymo tvarką.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Skundų dėl statybų procesų vykdymo nagrinėjimo tvarka reglamentuota Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje.

Atsakovė, nagrinėdama asmenų skundus, privalo vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsniu ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 s. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 11 03) (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 34 punktą atsakymai į prašymus, skundus parengiami, atsižvelgus į jų turinį pagal Viešojo administravimo įstatyme, LRV taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Taisyklių 38 punktas numato, kad administraciniai sprendimai ir kiti dokumentai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatyme, jį įgyvendinančiuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, juose nurodoma apskundimo tvarka. Dokumentai įteikiami teisės aktuose nurodytiems asmenims.

Teismas pažymi, kad pagal Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2021 07 01) 8 straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas); statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas); asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas); kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Nagrinėjamu atveju Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis (išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žymėjimas plane (duomenys neskelbtini); pagrindinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (dviejų butų pastatai); šildymas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; dujos: gamtinės (toliau – pastatas). Pastatas nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (65/100 dalis pastato) ir I. G. (35/100 dalis pastato). Iš to paties išrašo matyti, kad pastatas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (įregistravimo pagrindas: 2021-04-02 Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš pareiškėjos 2020 m. lapkričio 17 d. skundo, 2020 m. lapkričio 18 d. patikslinto skundo ir 2020 m. gruodžio 4 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia apginti jos pažeistas teises ir prašo nustatyti ir nurodyti, ar teisėtai, ar neteisėtai ir kodėl buvo pakeista kito bendraturčio šildymo sistema, šildymo būdas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) esančiame pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. ar teisėtai buvęs namo bendraturtis V. M. 2011-2012 m. ir esamas namo bendraturtis UAB (duomenys neskelbtini) 2017- 2018 m. centralizuoto šildymo sistemą atjungė, iš dalies išardė, šildymo būdą namo antram aukštui pakeitė į dujinį, o pirmame aukšte esančiam I. G. butui nepajungė, neatstatė centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, koks ji buvo iki 2009 m., 2010 m. įvykusių vamzdynų avarijų. Iš prie pareiškėjos 2020 m. gruodžio 4 d. skundo pridėto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. (1.29-K)2K-2060 „Dėl prašymo Nr. 10.20-Č2“ turinio matyti, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius nėra davęs sutikimo dujinio šildymo sistemos įrengimui name (duomenys neskelbtini), todėl gali būti, kad dujinio šildymo sistema šiame name buvo įrengta savavališkai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 05 01 iki 2021 01 01) 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo ir yra (2012 m. ir 2017 m.) numatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 „Dėl atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino specialųjį planą, kuris numato tam tikras išimtis, kurioms esant gali būti numatyta aprūpinti iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą dujų kurui: 1) esama centralizuoto šilumos tiekimo sistema negali užtikrinti technologijai reikalingų kokybinių šilumnešio parametrų arba pakankamo aprūpinimo šiluma patikimumo. Minėtiems šilumos vartotojams suteikiama teisė įsirengti ir naudoti autonominius aprūpinimo šiluma šaltinius, kaip kurą naudojant gamtines dujas. Šiuo atveju miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistema gali būti naudojama kaip rezervinis aprūpinimo šiluma būdas; 2) yra techninių, gamtosaugos, paveldo išsaugojimo problemų aprūpinant konkretų vartotoją šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos; 3) teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Taip pat nurodyta, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 10 25 iki 2021 01 01) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartotojų teisė pakeisti buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdą. Minėtoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atribodama Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo reguliavimo sritis, 2013 m. sausio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 konstatavo, kad Šilumos ūkio įstatymas – tai specialusis energetikos sektoriaus (šilumos ūkio) teisės aktas, reguliuojantis esminius teisinius santykius šilumos ūkio sektoriuje. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, nustatydama vartotojų teisę pakeisti buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tiesiogiai nukreipia į Statybos įstatymą, iš ko išplaukia, jog tiek, kiek tai susiję su konkrečių buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimo statybos darbų atlikimu, taikytinos teisės normos, įtvirtintos Statybos įstatyme ir – atitinkamai – jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai kečiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; atliekant valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940, Nr. 1212 ir Nr. 690 paprastąjį remontą; atliekant nesudėtingojo pastato paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Statinio paprastojo remonto sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje, kurioje nurodyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Kaip jau minėta, Inspekcija teigia, kad atlikusi tyrimą, išanalizavusi visą su nagrinėjamu dalyku susijusią informaciją, susipažinusi su pareiškėjos bei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais, 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme nurodė, kad įvertinusi UAB (duomenys neskelbtini) teiginius ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4 punktu nenustatė, kad pajungiant šildymą dujomis buvo pertvarkytos, išmontuotos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, ir konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta. Taip pat nurodė, kad dujinio šildymo įrengimas gyvenamajame name nesumažino pastato vertingųjų savybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatos), reglamentuojančio individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, neatliko pareiškėjos skundų dėl gyvenamojo namo centralizuoto šildymo sistemos atjungimo ir pastato bendraturčio prijungtos dujinio šildymo sistemos teisėtumo vertinimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, nes neatliko pareiškėjos skundų faktinių duomenų patikrinimo Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, o tik rėmėsi kitų 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme nurodytų institucijų (AB „Kauno energija“, įmonė „Įraža“), UAB (duomenys neskelbtini) fragmentiniais duomenimis; nepatikrino ir nenustatė kuris pareiškėjos nurodomas bendratautis ir kada, pertvarkė, išmontavo pastato šildymo sistemą, įrengė dujinio šildymo sistemą, ar buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą; ar pastatas patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną, kurioje aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) galimas teisės aktų nustatyta tvarka; nepatikrino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (1.29-K)2K-2060 „Dėl prašymo Nr. 10.20-Č2“ nurodyto fakto, jog Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius nėra davęs sutikimo dujinio šildymo sistemos įrengimui gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ir kitų reikšmingų aplinkybių.

Taigi nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjos skundus (teismui įvertinus jų turinį), susijusius su statybos (dėl privalomo leidimo atlikti statinio paprastąjį remontą kai įrengiama, pertvarkoma, išmontuojama pastato dujų, šildymo sistemos) teisėtumu, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, ar teisėtai buvęs namo bendraturtis V. M. 2011-2012 m. ir esamas namo bendraturtis UAB (duomenys neskelbtini) 2017- 2018 m. centralizuoto šildymo sistemą atjungė, iš dalies išardė, šildymo būdą namo antram aukštui pakeitė į dujinį, o pirmame aukšte esančiam I. G. butui nepajungė, neatstatė centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, koks ji buvo iki 2009 m., 2010 m. įvykusių vamzdynų avarijų, pareiškėjai pateikti atsakymą.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 2D-18382 „Dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)“ nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų. Taigi skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas pareiškėjos nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėja skunde taip pat prašė perduoti skundus nagrinėti iš naujo.

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. G. 2020 m. lapkričio 17 d. skundą, 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintą skundą ir 2020 m. gruodžio 4 d. skundą dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2D-18382 „Dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. G. 2020 m. lapkričio 17 d. skundą, 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintą skundą ir 2020 m. gruodžio 4 d. skundą dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė