Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-11-26 · Civilinė byla Nr. 2-6846-394/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
2-6846-394/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05822-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
UAB „Kivida“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Telšių apskrities VMI
Kategorijos
  • 11.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6846-394/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05822-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 11.9.4.;14.1.;14.4.; 14.7.;18.2.2;125.7.;116.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,

dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Kivida“ dėl darbdavio neišmokėtų išmokų, netinkamai priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių bei atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Telšių apskrities VMI.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovo 6578,94 Lt darbo užmokesčio, 3700,56 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 6578,94 Lt išeitinių išmokų, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos 2012-09-01 iki atsakovo visiško atsiskaitymo su ieškovu, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta 2012-08-31 pagal LR DK 129 str., įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokėtinas sumas „Sodrai“ ir VMI bei susidariusį skirtumą padengti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su juo 2011-05-30 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dirbti visu etatu statybos darbų vadovu, tuo metu UAB „Kivida“ statė įrenginių bandymo ir derinimo laboratoriją Šiauliuose, Televizorių g. 9. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarys 2500,00 Lt sumą ir bus mokamas vieną kartą per mėnesį. Nuo 2012 m. pavasario darbo užmokestis buvo mokamas vėluojant, atsakovas motyvuodavo tuo, kad neturi lėšų atlyginimams. 2012-08-01 jau buvo nesumokėtas trijų mėnesių atlyginimas už gegužės, birželio ir liepos mėnesius. Tą pačią dieną ieškovas išsiuntė prašymą registruotu ir elektroniniu paštu dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 128 str., kai darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą daugiau kaip už du mėnesius. Atsakovas, gavęs prašymą, 2012-08-03 pervedė vieno mėnesio atlyginimą, pažadėjo tą pačią savaitę pervesti dar vieno mėnesio algą bei paprašė ieškovo pasilikti darbe. Nesulaukęs žadėto darbo užmokesčio ieškovas 2012-08-16 pakartotinai parašė prašymą atleisti jį iš darbo pagal LR DK 128 str. ir išsiuntė jį atsakovui registruotu ir elektroniniu paštu. Atsakovas 2012-08-20 pervedė dar vieno mėnesio atlyginimą, tačiau atleisti ieškovą pagal LR DK 128 str. atsisakė. 2012-08-24 ieškovas gavo darbdavio pranešimą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pagal LR DK 120 str., t.y. dėl darbo užmokesčio sumažinimo nuo 2012-08-20, nors pagal LR DK 203 str. tokį pranešimą darbdavys turėjo pateikti prieš vieną mėnesį iki naujų darbo sąlygų įsigaliojimo. Ieškovui buvo nurodyta atsakymą pateikti iki 2012-08-31. Ieškovas, nesutikdamas su mažinamu atlyginimu, paprašė atleisti iš darbo nuo 2012-08-31 pagal LR DK 129 str. Ieškovui atvykus į atsakovo buveinę, iš darbuotojo atsivežtų dokumentų krūvelės be jo žinios buvo paimtas darbuotojo darbo sutarties egzempliorius. Atleidimo dieną nebuvo padarytas įrašas apie atleidimą darbo sutartyje, apie tai, jog darbo sutartis su juo nutraukta 2012-08-31 pagal LR DK 126 str. ieškovas sužinojo iš „Sodros“ elektroninės sistemos duomenų. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė ir iki šiol nėra sumokėjęs dviejų mėnesių darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už nepanaudotas atostogas. Be to, darbdavys netinkamai apskaičiuodavo darbo užmokestį ir netinkamai pervesdavo mokėtinas sumas VMI bei „Sodrai“, nes ieškovo atlyginimas su mokesčiais turėtų sudaryti 3289,47 Lt sumą, tačiau buvo nurodytas 2750,00 Lt bei nurodytas papildomas apmokėjimas, nuo kurio neatskaičiuojami mokesčiai. Šiuos duomenis ieškovas sužinojo teikdamas metinę gyventojų pajamų deklaraciją. Taip pat atsakovas pateikė klaidingus duomenis „Sodrai“, kad ieškovas 2012 m. liepos mėnesį buvo išėjęs nemokamų atostogų, nors ieškovas tokio prašymo nėra rašęs. Atsakovas nepagrįstai nurodė atleidimo iš darbo pagrindą LR DK 126 str., nes atleidimo pagrindas turėtų būti LR DK 129 str., t.y. ieškovui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ir ieškovui turėtų būti išmokėta 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka pagal LR DK 140 str. Taigi atsakovas liko neišmokėjęs ieškovui už 2012 m. liepos - rugpjūčio mėnesius 6578,94 Lt dydžio darbo užmokesčio, 3700,56 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas, be to, ieškovas įgijo teisę reikalauti 6578,94 Lt dydžio išeitinę išmoką, neatskaičius mokesčių, viso 16858,44 Lt sumą, bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Atsakovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė teismui prašymą, pasirašytą bendrovės vyr. buhalterės B. N. atidėti teismo posėdį dėl direktoriaus K. B. ligos, įgaliojimo vyr. buhalterei atstovauti atsakovą teisme ir pasirašyti teismui teikiamus dokumentus nepateikė (96, 120-122 b.l.). Teismas atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbia nepripažino LR CPK 246 str. 2 d. numatytu pagrindu, nes atsakovas yra juridinis asmuo ir turi galimybę atsiųsti į teismo posėdį įgaliotą asmenį, be to, atsižvelgdamas į tai, kad darbo byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią buvo baigta pasirengti nagrinėti bylą (LR CPK 413 str. 3 d.). Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo priteisti ieškovui 4404,50 Lt darbo užmokesčio ir 2166,00 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius, kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis nuo 2011-05-30 iki 2012-08-31, ieškovas buvo priimtas dirbti visu etatu statybos darbų vadovu ir jam įsipareigota mokėti 2500,00 Lt dydžio atlyginimą į rankas vieną kartą per mėnesį. Ieškovas buvo priimtas į darbą konkretaus objekto statybai adresu Televizorių g. 9, Šiaulių m. Darbo užmokesčio mokėjimas ieškovui nuo 2012 m. gegužės mėnesio vėlavo dėl bendrovės sunkios finansinės padėties, nesavalaikio užsakovo atsiskaitymo. 2012-08-20 ieškovui buvo išsiųstas pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo mažinant darbo užmokestį, nurodant apie sutikimą ar nesutikimą pranešti iki 2012-08-31. Darbo apmokėjimo sąlygos ieškovui pakeistos nebuvo, darbo sutartis su juo nutraukta 2012-08-31 pasibaigus darbo sutarties galiojimo terminui (LR DK 126 str. 1 d.). Ieškovo parašo darbo sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo nėra, kadangi ieškovas atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2012-08-31 į atsakovo buveinę atsiskaityti dėl medžiagų nurašymo atvykęs nebuvo, nepateikė tabelio už 2012 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas mokesčius iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiuodavo teisingai, tai patvirtina Telšių AVMI 2012-10-16 operatyvaus patikrinimo pažyma. Su ieškovu nebuvo atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną dėl finansinių sunkumų ir lėšų trūkumo, atsakovas liko skolingas ieškovui 4404,50 Lt darbo užmokesčio ir 2166,00 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 6570,50 Lt, atskaičius mokesčius.

Atsiliepimas

Trečiuoju asmeniu byloje nurodyto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo pateikta informacija apie draudžiamąsias pajamas atitinka jų informacinės duomenų bazės duomenims, jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Kivida“ sumažino draudžiamąsias pajamas „Sodra“ teisės aktų nustatyta tvarka galėtų išieškoti nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas bei tikslinti ieškovo, kaip apdrausto asmens, duomenis (50-51, 53, 97 b.l.).

Trečiuoju asmeniu byloje nurodytos Telšių apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad gavusi ieškinį atliko operatyvų UAB „Kivida“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad atsižvelgiant į darbo sutarties sąlygas, ieškovo A. K. darbo užmokesčio priskaitymus – išskaitymus, įžvelgti mokesčių įstatymų pažeidimų nėra pagrindo, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimo iš ieškovo darbo užmokesčio už 2012 m. liepos - rugpjūčio mėnesius sudaro 626,40 Lt (52, 79-83, 98-99 b.l.).

Ieškinys tenkintinas visiškai. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį (LR DK 93 str. 1 d.). Iš ieškovo į bylą pateiktos 2011-05-30 darbo sutarties Nr. 1758 kopijos matosi, kad ieškovas A. K. buvo priimtas dirbti į UAB „Kivida“ statybos darbų vadovo pareigoms pilnai darbo dienai (8 val.), o darbdavys (atsakovas) buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) vieną kartą per mėnesį 25-30 dienomis, 2500,00 Lt „į rankas“ (9 b. l.). Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matosi, kad iki 2012 m. pavasario atsakovas įsipareigojimą mokėti darbo užmokestį vykdė tinkamai, kiekvieną mėnesį pervesdavo ieškovui į jo sąskaitą po 2500,00 Lt, tačiau už 2012 m. gegužės mėnesį atlyginimą pervedė tik 2012-08-03 (UAB „Kivida“ direktorius K. B. iš savo sąskaitos), 2012-08-20 UAB „Kivida“ pervedė dar 2500,00 Lt, nenurodžiusi, už kokį mėnesį atlyginimas mokamas (22-23 b. l.). Ieškovas teigia, kad atsakovas jam liko nesumokėjęs darbo užmokesčio už 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, atsakovas taip pat pripažįsta, kad yra skolingas ieškovui 4404,50 Lt darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Iš atsakovo pateiktos pažymos apie ieškovui A. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2012 metais matosi, kad už 2012 m. liepos mėnesį ieškovui priskaičiuota išmokėti 2100,00 Lt darbo užmokesčio ir 273,00 Lt lauko priedas, viso 2373,00 Lt, iš šios sumos išskaičiuota 504,00 Lt pajamų ir socialinio draudimo mokesčių ir liko neišmokėta ieškovui 1869,00 Lt; už 2012 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota išmokėti 2750,00 Lt darbo užmokesčio, 2850,00 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 429,00 Lt lauko priedas, viso 6029,00 Lt, išskaičiuota 1344,00 Lt pajamų ir socialinio draudimo mokesčių ir liko neišmokėta ieškovui 4685,00 Lt (59 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo duomenimis už 2012 m. liepos mėnesį ieškovui buvo paskaičiuotos mažesnės draudžiamosios pajamos, negu kitais mėnesiais, tik 2100,00 Lt, nes laikotarpis nuo 2012-07-23 iki 2012-07-31 nurodytas kaip nedraudiminis (26 b. l.). Atsakovas atsiliepime nenurodė, kodėl jis už 2012 m. liepos mėn. paskaičiavo ieškovui mažesnį darbo užmokestį, tik iš jo pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2012 m. liepos mėnesį matosi, kad nuo 2012-07-23 iki 2012-07-31 A. K. pažymėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, o tabelyje už 2012 m. liepos mėn. iš viso nėra jokių atžymų apie ieškovo darbą laikotarpiu nuo 2012-07-23 iki 2012-07-31 (64, 66-67 b. l.). Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai pateikė „Sodrai“ duomenis apie nedraudiminį laikotarpį 2012 m. liepos 23 – 31 d., nes nemokamų atostogų jis nebuvo prašęs, o be prašymo atsakovas tokių atostogų suteikti jam negalėjo, atsakovas nepateikė jokio įsakymo apie nemokamas ieškovo atostogas. Ieškovas nesutinka ir su atžymomis apie prastovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nurodo, kad tuo metu dirbo, pirko medžiagas, pateikia PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matos, kad UAB „Kivida“ vardu statybos vadovas A. K. 2012-07-23 pirko prekes (129-130 b. l.). Tačiau ieškovas, net ir nesutikdamas su atsakovo nurodytomis prastovomis, pateikia teismui savo darbo užmokesčio paskaičiavimą už 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesius, kuriame nurodo, kaip turėtų būti skaičiuojamas darbo užmokestis už jo prastovą 2012 m. liepos 23 – 31 d. (143-144 b.l.). Vertindamas šias aplinkybes, teismas laiko, kad 2012 m. liepos 23 – 31 d. ieškovas dėl kažkokių tai aplinkybių atsakovo objekte nedirbo arba dirbo nepilnu darbo režimu, tą patvirtina paties ieškovo pasirašytas 2012 m. liepos mėn. tabelis, o atsakovas tai laikė prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir tokias atžymas padarė darbo laiko apskaitos žiniaraštyje; ieškovas daugiau įrodymų, kad tuo laikotarpiu tikrai dirbo, nepateikė (64, 66-67 b. l.). Tačiau net ir tuo atveju pagal LR DK 195 str. 3 d. ieškovui už kiekvieną prastovos valandą turėjo būti mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis ir nuo šio atlygio skaičiuojami mokesčiai, todėl laikotarpis nuo 2012-07-23 iki 2012-07-31 negali būti laikomas nedraudiminiu. Ieškovas pats padarė ir pateikė teismui savo darbo užmokesčio paskaičiavimą, pagal kurį už 2012 m. liepos mėnesį, įvertinus prastovą, jam turėjo būti priskaičiuota 2439,92 Lt darbo užmokesčio bei 273,00 Lt lauko priedas, viso 2712,92 Lt, už 2012 m. rugpjūčio mėn. – 2750,00 Lt darbo užmokesčio bei 429,00 Lt lauko priedas, viso 3179,00 Lt (143 b. l.). Ieškovo paskaičiavimu, jam turėjo būti priskaičiuota ne 2850,00 Lt, bet 3085,44 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (143 b.l.). Ieškovo pateiktas darbo užmokesčio paskaičiavimas išsamus ir aiškus, jame įvertinta ir atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, tačiau apskaičiuojant A. K. darbo užmokestį neįvertinta 2012-07-23 – 2012-07-31 laikotarpio prastova, todėl teismas, priteisdamas ieškovui atsakovo nesumokėtas išmokas, vadovaujasi ieškovo pateiktu paskaičiavimu. Už 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesius ieškovui priteistina 5891,92 Lt darbo užmokesčio ir 3085,44 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 8977,36 Lt, neatskaičius mokesčių. Tačiau teismas atmeta ieškovo teiginį, kad atsakovas netinkamai apskaičiuodavo darbo užmokestį ir netinkamai pervesdavo mokėtinas sumas „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai, nurodydamas, kad atlyginimas su mokesčiais yra 2750,00 Lt bei mokėdamas papildomus mokėjimus, nuo kurių neskaičiuojami mokesčiai. Gavusi ieškovo ieškinį Telšių apskrities VMI 2012-10-11 – 2012-10-16 atliko operatyvų UAB „Kivida“ patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas teisingai išskaičiuodavo mokesčius iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio, o lauko priedai ieškovui buvo mokami vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“, todėl perskaičiuoti ieškovo darbo užmokestį taip, kaip nurodo ieškovas, t.y. kad ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis turėtų sudaryti 3289,47 Lt, mokant „į rankas“ 2500,00 Lt, teismas neturi pagrindo (60-61, 145 b. l.).

Ieškovas ginčija jo atleidimo iš darbo pagrindą pagal LR Darbo kodekso 126 str. 1 d., t.y. nesutinka, kad jis atleistas iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui, nurodo, jog su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Iš ieškovo pateiktos darbo sutarties kopijos matosi, kad darbo sutarties terminas nebuvo įrašytas (9 b. l.). Atsakovas pateikė teismui darbo sutarties kopiją, iš kurios matosi, kad antrame sutarties punkte pabrauktas žodis „terminuota“ ir įrašytas 2011-05-30 – 2012-08-31 terminas (58 b. l.). Kadangi darbo sutarties su įrašu apie sutarties terminą kopiją pateikė atsakovas, ieškovo turėtame darbo sutarties egzemplioriuje termino nėra nurodyta, laikytina, kad šį įrašą apie terminą atsakovas padarė vėliau, ieškovui apie tai nieko nežinant. Kiti ieškovo pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis: 2012-01-02 automobilio panaudos sutartis, kurioje jos galiojimo terminas nenurodytas, ieškovui 2011-05-30 išduotas darbo pažymėjimas, kuriame galiojimo laikas taip pat neįrašytas, nors sudarant terminuotą darbo sutartį paprastai įrašoma ne tik darbo sutarties sudarymo data ir pažymėjimo galiojimo terminas (137-138, 139 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas laiko, kad su ieškovu A. K. UAB „Kivida“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, todėl ji negalėjo būti nutraukta LR Darbo kodekso 126 str. 1 d. pagrindu. Kadangi ieškovui 2012-08-20 pranešimu buvo pasiūlyta pakeisti darbo sutarties sąlygas, t.y. sumažinti jam mokamą darbo užmokestį, su šiuo pasiūlymu ieškovas nesutiko ir paprašė atleisti jį iš darbo pagal LR DK 129 str., ieškovo darbo sutartis turėjo būti nutraukta LR Darbo kodekso 129 str. pagrindu, t.y. ieškovui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (16-19 b. l.).

LR DK 140 str. 1 d. numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 129 str., atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Ieškovas A. K. atsakovo įmonėje dirbo nuo 2012-05-30 iki 2012-08-31, t.y. 15 mėnesių, todėl jam priklausytų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d. 2 p.). Pagal ieškovo paskaičiavimą jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 2699,76 Lt (143 b.l.), todėl ieškovui priteistina 5399,52 Lt išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių).

LR Darbo kodekso 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (LR DK 141 str. 2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (LR DK 141 str. 3 d.). Lietuvos A. T., formuodama teismų praktiką darbo bylose, yra ne kartą nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. LR DK 141 str. 3 d. taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą, antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Ši norma reiškia, kad atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną turi būti išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos (LAT 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną 2012-08-31 su juo neatsiskaitė; tą nurodo ieškovas, matosi iš ieškovo sąskaitos išrašo (22-23, 131-136 b. l.). Ieškovo kaltės dėl atsakovo neatsiskaitymo su juo nėra, nes ieškovui darbo užmokestis buvo pervedamas į jo sąskaitą banke, todėl atsakovas turėjo galimybę su ieškovu tinkamai atsiskaityti, be to, atsakovo buveinė yra Telšių mieste, o ieškovas gyvena Šiaulių rajone. Atsakovas neginčija, kad su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė ir nėra atsiskaitęs iki teismo posėdžio dienos (2012-11-22), nėra pravedęs net ir tos darbo užmokesčio sumos, kurią pripažįsta, todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laiką, kuris pagal jo paskaičiavimą sudaro po 128,56 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, viso 8227,84 Lt už 64 darbo dienas (neatskaičius mokesčių).

Tačiau Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad taikant LR DK 141 str. 3 d. būtina atsižvelgti į LR DK 2 ir 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su LR DK 2 ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Ieškovui LR DK 140 str. 1 d. pagrindu priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri sudaro 5399,52 Lt (neatskaičius mokesčių), ir kuri kompensuoja ieškovo praradimus už du mėnesius po jo atleidimo iš darbo. Atsakovo įmonės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, Šiaulių apygardos teisme atsakovui iškelta ir nagrinėjama restruktūrizavimo byla, patvirtintas restruktūrizavimo planas ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 3000,00 Lt, neatskaičius mokesčių (atsižvelgiant į Lietuvos A. T. praktiką). Tačiau darbuotojas (ieškovas) taip pat turi teisę gauti iš darbdavio (atsakovo) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki uždelsimo atsiskaityti pabaigimo dienos, kas skatina darbdavį (atsakovą) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui (ieškovui) (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011), todėl ieškovo, dirbusio penkių dienų darbo savaitės režimu, naudai iš atsakovo priteistina ir po 128,56 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (kiekvieną uždelsimo atsiskaityti darbo dieną) nuo 2012-11-27 iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 8977,36 Lt darbo užmokestį.

Ieškovo ieškinyje buvo nurodyta 16 858,44 Lt priteistina suma (6578,94 Lt darbo užmokesčio, 3700,56 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 6578,94 Lt išeitinės pašalpos), tačiau vėliau, pateikdamas savo paskaičiavimus, ieškovas nurodė kitokias jam priteistinas sumas (5891,92 Lt darbo užmokesčio ir 3085,44 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 5399,52 Lt išeitinės išmokos), todėl priteisdamas ieškovui su darbo santykiais susijusias išmokas teismas vadovaujasi tomis sumomis, kurias ieškovas nurodė savo paskaičiavimuose (143 b. l.). Ieškovas ieškinyje nebuvo nurodęs vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumos, jam priteistina 3000,00 Lt, taigi viso ieškovui priteistina 17 376,88 Lt.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.). Ieškovui priteistina 400,00 Lt jo patirtų išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti (142 b. l.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2012-10-04, 2012-10-26 ir 2012-11-06 nutartimis, paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinant piniginių lėšų arešto mastą iki 17 376,88 Lt ir patikslinant, kad areštuotas pinigines lėšas leidžiama panaudoti atsiskaitant su ieškovu A. K., kitais UAB „Kivida“ darbuotojais, mokėti įstatymų nustatytus mokesčius „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR Civilio proceso kodekso 259, 260, 263-270 str., 410 – 418 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Kivida“, įmonės kodas 180251396, buveinės adresas Kęstučio g. 19-1, Telšiai, 5891,92 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-08-31, 3085,44 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 8977,36 Lt (neatskaičius privalomųjų mokėjimų).

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovo UAB „Kivida“ 5399,52 Lt dydžio išeitinę išmoką (neatskaičius privalomųjų mokėjimų).

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovo UAB „Kivida“ 3000,00 Lt (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2012-09-01 iki 2012-11-26, ir po 128,56 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dieną nuo 2012-11-27 iki tol, kol atsakovas UAB „Kivida“ sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 8977,36 Lt darbo užmokestį.

Pripažinti, kad darbo sutartis su ieškovu A. K. nutraukta pagal LR Darbo kodekso 129 str.

Įpareigoti atsakovą UAB „Kivida“ perskaičiuoti mokėtinas sumas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jas sumokėti.

Ieškovo A. K. UAB „Kivida“ darbo laikotarpį nuo 2012-07-23 iki 2012-07-31 laikyti draudiminiu ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą atitinkamai pakeisti duomenis valstybinio socialinio draudimo fondo registre.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012-10-04, 2012-10-26 ir 2012-11-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimis, palikti galioti iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinant piniginių lėšų arešto mastą iki 17 376,88 Lt ir patikslinant, kad areštuotas pinigines lėšas leidžiama panaudoti atsiskaitant su ieškovu A. K., kitais UAB „Kivida“ darbuotojais, mokėti įstatymų nustatytus mokesčius „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kivida“, įmonės kodas 180251396, buveinės adresas Kęstučio g. 19-1, Telšiai, bylinėjimosi išlaidas: ieškovui - 400,00 Lt už antstolio suteiktas paslaugas, valstybei – 521,31 Lt žyminio mokesčio ir 30,00 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo vykdyti skubiai.

Neįsiteisėjusio sprendimo kopiją nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui, antstoliui V. D.; sprendimui įsiteisėjus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Telšių apskrities VMI.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė