Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. K. nuteistas 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, panaudodami fizinį smurtą, specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą bei kitaip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, įsibrovė į patalpą ir pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė R. B.. Už šią nusikalstamą veiką M. K. skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad pasikėsino apiplėšti R. B. pagrobiant didelės vertės turtą, jis nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, automobilių stovėjimo aikštelėje itin žiauriai nužudė R. K., jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z., bei kartu su bendrininkais panaudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei šaunamąjį ginklą ją apiplėšė, užvaldydamas jos turto už ne mažesnę nei 7 300 Lt (2 114,23 Eur), jam paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą M. K. asmens bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

6. Nuteistasis M. K. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (įskaičius anksčiau atliktos laisvės atėmimo bausmės terminą) atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, nuo 2001 m. rugpjūčio 2 d. Be to, jis pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme (teikimo b. l. 15). Tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vien minėto kriterijaus nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir, esant būtinybei, apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Pažymėtina, kad vien ilgas buvimo laisvės atėmimo vietoje terminas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai buvo pasiekti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas, nebėra tiek pavojingas visuomenei ir galėtų būti toliau taisomas atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

7. Žemesnysis teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, laikėsi BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų ir tinkamai įvertino visų reikšmingų aplinkybių visetą. Teisėjų kolegija nesutikti su teismo atliktu vertinimu neturi pagrindo. Nors nuteistasis aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodo, jog yra pasiruošęs būti sąžiningu ir doru, tačiau nuteistojo asmens byloje esantys duomenys tokios išvados nesuponuoja. Nuteistasis M. K. šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka paprastosios grupės, pusiau atviro režimo sąlygomis, tačiau iki 2024 m. lapkričio 4 d. nuteistasis bausmę atliko lengvojoje grupėje, į paprastąją grupę buvo perkeltas dėl įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimo (t. 10, d. 2, b. l. 81). Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis padarė 29 pažeidimus – 24 kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, 2 kartus vartojo alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, 1 kartą panaudojo smurtą prieš kitus asmenis, 1 kartą nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, 1 kartą laikė draudžiamą daiktą (mobilųjį telefoną). Nors didžioji dalis pažeidimų buvo padaryti 2001–2014 m. (viso 26 pažeidimai), tačiau nuteistasis nesilaikė įkalinimo įstaigos tvarkos ir pastaruoju laikotarpiu. 2024 m. jis padarė dar tris pažeidimus: nevykdė administracijos reikalavimų ir laikė draudžiamą daiktą (mobilųjį telefoną). Teisėjų kolegija pozityviai vertino tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 27 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau didelis bendras padarytų pažeidimų kiekis, taip pat tai, jog paskutiniai pažeidimai buvo padaryti visai nesenai, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas bei orientuotas į bausmės tikslų įgyvendinimą. Siekdamas koreguoti savo elgesį nuteistasis vykdo jam 2016 m. spalio 19 d. sudarytą ir 2024 m. rugsėjo 27 d. pakoreguotą individualios resocializacijos planą – dalyvauja užsiėmimuose, orientuotuose į kriminalinio mąstymo ir elgesio korekciją, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose (dailės ir menų būrelis, religinio pobūdžio veiklos, fizinio aktyvumo veiklos, edukaciniai užsiėmimai), atlygina nustatytą žalą ir išmoka turimas skolas. Šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, jog resocializacijos programoje numatytų priemonių įgyvendinimas šiuo metu vis dar yra procese, be to, ir minėtas nuteistojo pažeidimų įkalinimo įstaigoje kiekis, jų padarymo laikas leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu nuteistojo teigiamas pokytis ir veiksmai nėra pakankami paskirtos bausmės švelninimui.

8. Byloje esantys nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad realias pastangas keisti savo elgesį, nuostatas, gyvenimą nuteistasis pradėjo rodyti tik pastaraisiais bausmės atlikimo metais. Nors M. K. pirmą kartą buvo paskatintas 2006 m. ir iki 2025 m., kaip minėta, buvo paskatintas 27 kartus, tačiau tik nuo 2020 m. nuteistasis aktyviai pradėjo dalyvauti resocializacijai įgyvendinti skirtose užimtumo programose (t. 9, d. 2, b. l. 204). 2023 m. birželio 13 d. anketoje dėl malonės prašymo nurodoma, jog nuteistojo individualaus darbo knygelėje ir asmens byloje informacijos apie dalyvavimą intervenciniuose/prevenciniuose užsiėmimuose nėra. Dalyvavimas prevencinėse programose fiksuojamas tik nuo 2018 m. – nuteistasis baigė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2023 m. jis dalyvavo dar 4 programose. 2023 m. lapkritį nuteistasis buvo perkeltas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis, tačiau 2024 m. M. K. 3 kartus baustas drausmine tvarka ir buvo grąžintas bausmę atlikti į paprastąją grupę. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, lankosi psichologų konsultacijose, tačiau šis pozityvus nuteistojo pokytis stebimas tik kelerius metus, juolab, atsižvelgiant ir į tai, jog net trys drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos 2024 m., aptarti duomenys leidžia pripažinti, kad nuteistojo elgesio keitimas, kuris yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, šiuo metu dar nėra pakankamas, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

9. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taip pat yra viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. 2016 m. atlikus nuteistojo nusikalstamos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2021 m. atlikus pakartotinį vertinimą, rizika išliko nepakitusi ir tik 2022 m. nustatytas rizikos mažėjimas, tačiau ji vis dar išliko vidutinė. 2023 m. reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti, rizika išliko vidutinė (t. 10, d. 2, b. l. 45–59).

10. Teismui pateiktoje paskutinėje 2025 m. birželio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, M. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (teikimo b. l. 9–14). Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro kriminogeniniai veiksniai, kurie skirstomi į statinius, t. y. tuos, kurių nuteistasis negali pakeisti, ir dinaminius. Statinius kriminogeninius veiksnius nuteistojo atveju sudaro – kriminalinė istorija, teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Šių veiksnių nuteistasis negali pakeisti, tačiau nuteistojo atžvilgiu nustatytas ne vienas dinaminis veiksnys, kuriems įtaką daro paties nuteistojo veiksmai. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje priskiriama tai, jog jis turi mažą darbo patirtį, trūksta finansinio raštingumo, jam įtaką turėjo asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja problemų sprendimo įgūdžių, negeba įvertintini savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas, kaltės nepripažinimas, priežiūros apibojimų pažeidimai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nuosekliai deda pastangas šių kriminogeninių veiksnių mažinimui, stebimos ilgalaikės pastangos valdyti kai kuriuos rizikos veiksnius – nuteistasis užsiima darbine veikla, baigė mūrininko profesinio mokymo programą, atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, nuo 2024 m. spalio 29 d. nėra padaręs naujų pažeidimų, todėl šiuo metu jo elgesys atitinka nepriekaištingo elgesio kriterijus. Vis tik, vertinant nuteistojo elgesį gyvenimo stiliaus ir draugų aspektu, nustatyta, jog 2024 m. spalio 29 d. aiškindamas padarytą drausminį pažeidimą jis nurodė, jog pas jį rastas draudžiamas turėti mobilusis telefonas buvo reikalingas kitam nuteistajam, kuriam ir norėjo jį perduoti. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis vis dar pasiduoda kitų asmenų įtakai. Šie duomenys, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamas veikas, kurių padarymu nuteistasis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, jis atliko veikdamas kartu su bendrininkais ar organizuotos grupės nariais, ką nurodė ir pagrindiniu savo nusikalstamų veiksmų motyvu, suponuoja vis dar išliekančią nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vis dar negeba tinkamai identifikuoti savo problemų ir surasti tinkamus jų sprendimo būdus. Pasekmių suvokimo stoką ir negebėjimą konstruktyviais būdais siekti savo tikslų rodo ir jo elgesys bausmės atlikimo metu – autoagresyvūs veiksmai ir daromi pažeidimai. Taigi, atsižvelgiant į visą nuteistojo buvimo įkalinimo įstaigoje laiką, jo elgesį bei pastangas keistis, spręstina, jog teigiamas nuteistojo pokytis turi perspektyvą didėti bei tuo pačiu lemti dinaminių kriminogeninių veiksnių mažėjimą. Be to, nuteistajam nustatyti tik trys apsauginiai veiksniai – teigiamos darbinės nuostatos, įgyta profesinė kvalifikacija, pozityvūs santykiai su dukra, kurie, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę ateityje išeiti į laisvę, galėtų nuteistąjį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje, taip apsaugant visuomenę. Tokių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybes didinti apsauginių veiksnių skaičių ir stiprinti jų įtaką nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.

11. Vertinant nuteistojo M. K. elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos buvo daromos ir dėl finansinių paskatų (plėšimas), turi reikšmės ir nuteistojo profesinė kvalifikacija bei darbinė motyvacija. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal mūrininko profesinio ugdymo programą, taip pat yra įgijęs dailidės profesiją. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis atsisakė dirbti, tačiau nuo 2023 m. dirbo karantine – tvarkinio pareigose. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuteistasis dirbo VĮ „Mūsų amatai“ medienos gamybos ceche dažytoju, o nuo 2021 m. Pravieniškių įkalinimo įstaigoje buvo įdarbintas valytoju, nuo 2025 m. vasario 25 d. iki dabar užsiima darbine veikla gamybos zonoje (inkilų dažymu). Taigi, šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi aukštą darbinę motyvaciją, kuri gali padėti ir nuteistajam išėjus į laisvę. Vis tik, kartu nurodoma ir tai, jog darbinės patirties iki patekimo į įkalinimo įstaigą stoka gali apsunkinti jo integraciją visuomenėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors aptarta nuteistojo darbinė veikla jį charakterizuoja teigiamai, tačiau šį rodiklį nuteistasis dar gali pagerinti pagal galimybes dalyvaudamas profesinio ugdymo programose ar kitaip siekdamas įgyti įvairesnės patirties, padėsiančios išėjus į laisvę. Be kita ko, kaip nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis vis dar turi finansinių įsipareigojimų – atlyginti žalą (padengti civilinius ieškinius) asmenimis, nukentėjusiems dėl jo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo pastangos dirbti, įgyti įvairesnės darbinės padėties privalo būti didesnės, kadangi išėjimo į laisvę atveju dėl finansinių įsipareigojimų atsiradusi lėšų pragyvenimui stoka vėl gali skatinti nusikalstamą nuteistojo elgesį.

12. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. M. K. iki nusikalstamos veikos, už kurią jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo teistas 2 kartus. 2002 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad kartu su bendrininku, panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, jai esant bejėgiškos būklės, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, taip pat bare pasikėsino pagrobti svetimą turtą. 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už tai, kad kartu su bendrininku, siekdamas užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, tyčia dėl savanaudiškų asmenų nužudė vieną asmenį. Taigi, nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai, taip pat ir nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, išimtinai susijusios su smurtiniu, taip pat ir itin žiauriu elgesiu prieš nukentėjusiuosius, nuteistasis iš viso nužudė tris asmenis, o vienai nukentėjusiajai itin sunkiai sužalojo sveikatą, bei siekiu gauti finansinę naudą. Šios aplinkybės atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę nuteistajam, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Nors nuteistasis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tačiau duomenų apie tai, jog nuteistasis būtų rodęs iniciatyvą atlyginti žalą nukentėjusiems, nėra, o tai taip pat suponuoja išvadą apie nepakankamą nuteistojo savo padarytų veiksmų vertinimą ir šiais veiksmais padarytos žalos suvokimą. Šias aplinkybes įvertinus socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų, problemų sprendimo būdų stokos kontekste, spręstina, jog M. K. padarė nepakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, grįžus į gyvenimą laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusižengti.

13. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors šiuo metu fiksuojamas nuteistojo teigiamas pokytis, motyvacija keistis, tačiau šios aplinkybės, jas įvertinus daugiau nei 20 metų atliekamos bausmės metu darytos pažangos ir teigiamų pokyčių kontekste, šiuo metu dar nėra pakankamos išvadai, kad yra pakankamas pagrindas nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.