- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-197-462-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Valentinas Januškevičius
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-462/2008
Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.1.;
2008 m. gegužės 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirtoji bausmė ir bausmė, paskirta 2007-07-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinta visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir 5 MGL dydžio (650 litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2006-05-07, apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Danės upės krante, Tauralaukyje, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dešinės rankos delnu mėgino suduoti nepilnamečiam R. M. į veidą, tačiau šiam užsidengus veidą, sudavė per rankas, po to abiem rankomis sugriebė R. M. už kaklo ir ėmė smaugti, po to sudavė tris smūgius kumščiais į dešinį bei kairį skruostus bei ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą. Po to vieną kartą spyrė nepilnamečiam V. S. į dešinės kojos šlaunį ir vieną kartą į veidą, tuo padarydamas veido sumušimą ir muštinę žaizdą kairiojo antakio išoriniame gale, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-20 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepadarė nusikalstamų veikų, nes įvykio vietoje nebuvo, nukentėjusiųjų nemušė ir jų nematė, o teismo nuosprendis grindžiamas prieštaringais ir abejotinais įrodymais. Nuteistasis A. S. nurodo, kad nukentėjusieji R. M. ir V. S. jo neatpažino, todėl iš jų parodymų negalima daryti išvados, jog jis juos sumušė. Pažymi, kad liudytojo M. B. parodymai prieštaringi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog atplaukęs ir priėjęs vyras pirma spyrė į galvą V. S., o po to vartojo smurtą prieš R. M., o teismo metu parodė, kad pirma smurtas buvo vartojamas prieš R. M., o tik po to sumuštas V. S.. Apeliantas konstatuoja, kad nepilnamečio liudytojo V. O. parodymai atitinka įvykio aplinkybes. Atpažinti vyrą, sumušusį nukentėjusiuosius, V. O. atsisakė, tačiau iš nuotraukos atpažino.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Jo įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Nors nuteistasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų V. S., R. M., liudytojų M. B., V. O., G. A., I. M. parodymais. Be to, šiuos parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto išvada Nr. G-826/06 (03) (t. l, b. l. 21). Ja nustatyta, kad nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas veido sumušimas ir muštinė žaizda kairiojo antakio išoriniame gale, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Nurodytas sužalojimas galėjo atsirasti sumušus antakį kietu buku daiktu, galbūt koja ar pan. V. S. konstatuota viena trauminio kontakto žymė, kuri ir galėjo atsirasti dėl vieno smūgio. Dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdyta trumpą laiką – V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Be to, nuteistojo A. S. kaltę patvirtina ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolas (t. l, b. l. 67-68), kuriame užfiksuota, kad V. O. atpažino asmenį, vardu T. (A. S.), kaip asmenį, kuris 2006 m. gegužės mėnesį prie Danės upės sumušė du jaunuolius.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojo M. B. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu gali skirtis vien tik todėl, kad liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas buvo 2006-11-22 (t. 1, b. l. 52-54), o teismo posėdyje parodymus davė 2007-11-14, tai yra praėjus daugiau nei dvejiems metams po įvykio.
Apelianto teiginys, kad nukentėjusieji R. M. ir V. S. jo neatpažino, todėl iš jų parodymų negalima daryti išvados, jog jis juos sumušė, yra nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apklausta teisme ikiteisminio tyrimo tyrėja R. T. parodė, jog nukentėjusieji atpažinimo metu labai bijojo įtariamojo bei paties atpažinimo proceso. Šiuos ikiteisminio tyrimo tyrėjos R. T. parodymus patvirtina atstovė pagal įstatymą I. M., kuri teisme parodė, jog po įvykio sūnus buvo labai išsigandęs.
Nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvimą įvykio vietoje patvirtino patys nukentėjusieji bei liudytojas V. O., kurių parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu yra aiškūs ir nuoseklūs, todėl kolegija jais netikėti neturi pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą, rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų parodymais ir specialisto išvada Nr. G-826/06 (03), kurių duomenys sutampa įvykio vietos ir laiko požiūriu, bet ir kitais įrodymais – liudytojų M. B., V. O., G. A., I. M. parodymais, kurie iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų parodymų tikroviškumą. Be to, buvimą įvykio vietoje nuosprendyje nurodytu laiku pripažino ir pats nuteistasis A. S. rašydamas paaiškinimą ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 115), tačiau vėliau jis savo parodymus pakeitė neigdamas, kad buvo įvykio vietoje.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Veiksmai, kuriuos atliko nuteistasis A. S. viešoje vietoje, – smūgių sudavimas, smaugimas Danės upės krante, matant kitiems asmenims, taip pat ir mažamečiams – laikytini įžūliais, taip demonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, todėl A. S. veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-20 nuosprendis pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.