- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- e2-328-998/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05892-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- T. A.
- Trečiasis asmuo
- T. D. O., E. Š.
- Advokatai
- Robertas Skėrys, Eduardas Puškorius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei T. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys T. D. O., E. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo lauko sienų ir uždrausti atsakovei be išankstinio raštiško visų namo (duomenys neskelbtini) gyventojų bei žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo išorės sienų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove ir trečiaisiais asmenimis bendrai valdo 0,8210 ha žemės sklypo, kuris įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šį sklypą taikos sutartimi atsidalino teisme. Atsidalijant sklypą, neišvengiamai liko dalis sklypo, skirto bendram naudojimui. 337 m² bendro naudojimo dalis yra skirta įvažiuoti prie namo į bendrą kiemą, parkuoti automobilius, patekti į namus ir šalia esančius ūkinius pastatus. Ieškovas nurodo, jog iš bendro kiemo jis, tretieji asmenys ir atsakovė patenka į namą (plane pažymėtas žymenimis MG, 2MG), kuris priklauso dalinės nuosavybės teise jam ir tretiesiems asmenims, o atsakovei dalis namo asmenine nuosavybės teise, į šalia esančius ūkinius pastatus (plane pažymėti žymenimis MN, N) bei parkuoja transporto priemones ir bendrai naudojasi kiemu. Tačiau namas registruotas kaip du atskiri vienbučiai pastatai ((duomenys neskelbtini)), nors fiziškai jis yra vienas namas. Ieškovas pažymi, kad su atsakove ir jos sutuoktiniu nuo 1998-03-24 ginčijasi dėl teisės naudotis jam suteiktu 112 m² kelio servitutu, kuris nustatytas 1998-03-24 apskrities viršininko įsakymu Nr. 455. Tik 2014-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai patenkino jo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-812-783/2014 ir įpareigojo T. A. netrukdyti naudotis jam suteikta kelio servituto teise.
Atsakovė su sutuoktiniu ant jiems priklausančios namo dalies įrengė vaizdo stebėjimo kameras. Ieškovo teigimu, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros skirtos stebėti jo privatų asmeninį gyvenimą, kadangi jų stebėjimo laukas apima bendrą kiemą bei servitutinį kelią, per kurį jis, jo šeima, tretieji asmenys patenka į jiems priklausančius pastatus (namus ir ūkinius pastatus). Taip pat stebima visa ūkinė veikla, jo svečių apsilankymas ir t. t. Mano, kad kito tikslo nėra, nes, kiek jam žinoma, 2017 metais atsakovė su sutuoktiniu buvo apvogti. Kaltininko nustatyti vaizdo kamerų pagalba nepavyko. 2018-02-08 buvo padegtas jam priklausantis ūkinis pastatas, kuris patenka į vaizdo kamerų matymo lauką, padegimo momentu vaizdo kameros laikinai buvo išjungtos ir ikiteisminis tyrimas sustabdytas.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, jog kameros įrengtos taip, jog jis ir tretieji asmenys nefilmuojami negali patekti į savo gyvenamuosius namus. Atsakovė vykdo neteisėtą stebėjimą, su juo ir trečiaisiais asmenimis konfliktuoja, su atsakove ir jos sutuoktiniu nesisveikina, tarp jų vyksta teisminiai ginčai. Atsakovė asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie jo asmeninį gyvenimą, todėl stebėjimu daroma neturtinė žala dėl jausmo, kad jis ir tretieji asmenys nuolat sekami konfliktiško, priešiško ir kaimynus įžeidinėjančio asmens. 2018-04-16 ir 2018-05-23 registruotais laiškais siuntė pareiškimus atsakovei dėl vaizdo kamerų pašalinimo ir jo privataus gyvenimo stebėjimo nutraukimo, tačiau atsakovė į tai niekaip nereaguoja.
Taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – gautų duomenų naudojimą, saugojimą, ištrynimą, nes jis ir tretieji asmenys neturi praktinių galimybių kontroliuoti vaizdo stebėjimo. Šiuo aspektu pažymi, kad egzistuoja svari vaizdo stebėjimo sistemos valdytojo (atsakovės) pareiga gerbti savo kaimynų ir kitų asmenų (patenkančių į stebimo atskiro įėjimo į namą, automobilių stovėjimo aikštelės, ūkinių pastatų ir pan. sritį) teises. ES šalyse šios asmenų teisės ir interesai yra gerbiami nepriklausomai nuo duomenų apsaugos principų pagal bendrąsias civilinės teisės nuostatas, susijusias su asmeninių teisių, atvaizdo, šeimos gyvenimo ir privatumo sferos apsauga.
Šalies argumentai
Pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovas pakeitė ieškinio pirmąjį reikalavimą bei prašė įpareigoti atsakovę pašalinti vaizdo stebėjimo kameras, žymimas CH1, CH3, CH 5, CH6, nuo namo lauko sienų ir uždrausti atsakovei be išankstinio raštiško visų namo ((-ų) (duomenys neskelbtini) Klaipėda)) gyventojų bei žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras, galinčias stebėti bendrą kiemą ir jam priklausančius pastatus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareikštu ieškiniu ieškovas deklaratyviai nurodo, jog ji be kitų bendraturčių sutikimo įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, kurios neva buvo skirtos stebėti ieškovo privatų gyvenimą. Šiuos savo teiginius ieškovas motyvuoja tuo, jog kamerų stebėjimo laukas apima bendrą ieškovo ir jos kiemą bei servitutinį kelią, per kurį ieškovo bei jos šeima, taip pat tretieji asmenys patenka į jiems priklausančius pastatus (namus ir ūkinius pastatus). Ieškovas byloje bando įrodyti, jog ji neteisėtai įsirengė vaizdo stebėjimo kameras taip, jog nei ieškovo šeimos nariai, nei kiti kaimynai negalėtų patekti į jiems priklausančius statinius nenufilmuoti jai priklausančių vaizdo stebėjimo kamerų. Dėl to, anot ieškovo, jis ir jo šeimos nariai yra neišvengiamai filmuojami prieš savo valią ir tokiu būdu yra pažeidžiama jo šeimos narių teisė į atvaizdą bei bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui. Tačiau šiems savo motyvams pagrįsti, be gausiai cituojamos teismų praktikos bei teisės aktų nuostatų, ieškovas realiai pateikė vienintelį rašytinį įrodymą, t. y. nuotraukų koliažą, kuriame matyti tik ant jai priklausančio pastato fasadinių sienų sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau ne šių kamerų stebėjimo (vaizdo fiksavimo) laukas.
Atsakovė pažymi, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiems subjektams, tvarkantiems asmens duomenis, jis yra taikomas. Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Minėta Įstatymo nuostata yra įgyvendinama Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje, kurioje įtvirtinta Direktyvos 95/46 taikymo išimtis tais atvejais, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla, todėl aiškinant šią Įstatymo nuostatą svarbu atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) pateiktus atitinkamos Direktyvos 95/46 nuostatos išaiškinimus. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Ryneš (C-212/13, ECLI:EU:C:2014:2428) (toliau – Sprendimas) ESTT nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistemų, darant asmenų vaizdo įrašus, saugomus nuolatinio įrašymo įrenginyje, naudojimas yra laikomas asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvos 95/46 nuostatas ir, kai šia sistema bent iš dalies stebima viešoji erdvė, jis nepatenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje numatytą išimtį, tačiau pagal Direktyvos 95/46 nuostatas gali būti atsižvelgiama į teisėtus duomenų valdytojo interesus.
Atsakovė taip pat pažymi, jog ADTĮ 16 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė nurodo, kad iš jos pateiktų foto nuotraukų matyti, jog į kameromis filmuojamą vaizdą patenka išimtinai tik jai priklausantis turtas (privatus kiemas, namas, langai, durys, garažas ir t. t.). Ieškovas bei kiti asmenys, gyvenantys sublokuotame name, bei į ieškovo namo dalį ateinantys pašaliniai asmenys nėra filmuojami ir į vaizdo stebėjimo kamerų lauką nepatenka. Atsakovės teigimu, nors ieškovui priklausantis pastatas ir jo kiemas nėra vieša vieta, kartu su atsiliepimu pateikiami rašytiniai įrodymai aiškiai paneigia deklaratyvius ieškinio teiginius, jog jai priklausančiomis kameromis vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidžia ieškovo teises į atvaizdą bei gyvenimo privatumą.
Taip pat atsakovė pažymi, jog ji įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, kad apsaugotų savo turtą nuo sugadinimo. Šiuos jos teiginius netiesiogiai patvirtina ir pats ieškovas, kartu su ieškiniu pateikdamas įrodymus, jog tarp kaimynų kuris laikas tęsiasi ginčai dėl servitutinio kelio. Be to, iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2018-02-08 buvo padegtas ieškovui priklausantis ūkinis pastatas. Taip pat atsakovė nurodo, kad buvo apvogtas jos namas. Atsakovės teigimu, šios faktinės aplinkybės tik įrodo, jog aplinka, kurioje gyvena ginčo šalys nėra saugi ir vaizdo stebėjimo kamerų įsirengimo tikslas visų pirma yra užtikrinti jos ir jos turto saugumą. Netgi jei kuri kamera bent iš dalies apimtų ir aplinką, kurioje vaikšto ieškovas, šis jos tikslas turi būti aukščiau galimo ieškovo teisių pažeidimo.
Atsakovė nurodo, kad vaizdo stebėjimas yra vykdomas teisėtu tikslu, atitinka ADTĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme, todėl ieškovo ieškinys dėl tariamo jo teisių pažeidimo yra absoliučiai nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys T. D. O. ir E. Š. pareiškimu dėl atsiliepimo į ieškinį nurodė, kad atskiros nuomones dėl pareikšto ieškinio nereikš.
Tretieji asmenys T. D. O. ir E. Š. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotos tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog teismo posėdžiuose nedalyvaus, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant tretiesiems asmenims.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė bei prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šalims nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi žemės sklype, registruotame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso kiemas, kuriuo šalys naudojasi bendrai. Ieškovas naudojasi servitutiniu keliu, einančiu per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Ieškovas teigia, jog vaizdo stebėjimo kameros įrengtos be jo sutikimo, jis ir jo aplinka yra stebima, tokiu būdu atsakovė asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie jo asmeninį gyvenimą, todėl prašo įpareigoti atsakovę pašalinti vaizdo stebėjimo kameras.
Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ant jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau teigia, kad į kameromis filmuojamą vaizdą patenka tik jai priklausantis turtas, be to, įrengtos kameros skirtos nusikalstamų veikų prevencijai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnis numato, jog fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas.
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Taigi teisės normos numato, jog asmens privati teritorija gali būti stebima tik įstatymų numatytais atvejais. Kaip minėta, atsakovė neneigia, jog įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, todėl atsižvelgiant į paminėtas teisės normas, nagrinėjamos bylos kontekste aktuali aplinkybė, ar atsakovės įrengtos vaizdo stebėjimo kameros apima tik išskirtinai jos asmeninės nuosavybės stebėjimo lauką.
Iš byloje pateiktų kamerų Nr. 1, 6 vaizdo įrašų bei liudytojo A. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog minimomis kameromis stebimas bendras kiemas, kamera Nr. 3 stebimas įvažiavimas į teritoriją, t. y. kelias, kuriuo ieškovas naudojasi servituto teise. Iš kameros Nr. 5 fotonuotraukos nustatyta, kad ja taip pat fiksuojamas bendras kiemas.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis (VĮ Registrų centras išrašu) bei šalių ir liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad dalis žemės sklypo, kuriame yra šalių nuosavybė, nėra atidalytas, nėra nustatyta naudojimosi tvarka, šalys tik pagal nutylėjimą naudojasi tam tikromis bendro kiemo teritorijomis. Taigi iš esmės konkreti ir apibrėžta bendro turto naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Šalys tokias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė, todėl darytina išvada, jog kameromis fiksuojamas stebėjimas apima šalių bendro naudojimo teritoriją, t. y. atsakovės įrengtos kameros apima teritoriją, kuria naudojasi ir ieškovas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsakovės teigimu, šiuo metu kameros yra sureguliuotos taip, kad būtų stebima tik jos nuosavybė. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju atsakovei kyla pareiga įrodyti, jog kameros yra sumontuotos taip, kad jos naudojamas išimtinai atsakovės turto stebėjimui.
Iš liudytojo A. A., kuris yra atsakovės sutuoktinis, paaiškinimų nustatyta, jog kameros buvo įrengtos saugos tarnybos, tačiau ji neatlieka kamerų priežiūros, kamerų priežiūrą bei reguliavimo lauką atlieka pats liudytojas. Liudytojas paaiškino, kad jis bet kada gali reguliuoti kamerų stebėjimo lauką. Iš to seka, jog kameros yra įrengtos taip, kad jas įrengęs asmuo bet kada gali keisti vaizdo stebėjimo lauką. Atsakovė į bylą nepateikė jokių techninių ar kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kameros gali būti sumontuotas taip, kad visą laiką būtų apimama tik atsakovei priklausanti privataus namo erdvė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atmestini atsakovės teiginiai, jog į kameromis filmuojamą vaizdą patenka tik jai priklausantis turtas (CPK 185 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju vykdomo vaizdo stebėjimo laukas nėra vieša vieta, ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl atsakovės vykdomo filmavimo, siųsdamas raginimus pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. Tai, kad atsakovė nederino ir nesikreipė į ieškovą gauti sutikimą dėl kamerų įrengimo bei filmavimo atsakovė neneigia. Kad nebuvo prašytas ir gautas kitų bendraturčių sutikimas patvirtino ir liudytojas. Todėl atsakovės veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys ieškovo teisę į privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis185 straipsnis).
Pastebėtina, kad stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumas svarstytinas, atsižvelgiant tiek į ieškovo bei trečiųjų asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo proporcingumo principą, tiek į teisingos abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros vertinimą pagal byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovės teigimu, įrengta stebėjimo sistemos paskirtis – jos turto apsaugos funkcija. Taigi ieškovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, susijusį su atsakovės ginamu interesu apsaugoti savo turtą. Pripažinus, kad ieškovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, vertintinas ieškovo privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas. Byloje nustatyta, kad į atsakovės kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik atsakovei priklausanti namų valdos dalis, bet ir šalių bendrai naudojamas žemės sklypas, įvažiavimo kelias. Tokiu būdu, nepaisant to, jog atsakovė siekia apsaugoti savo turtą, neišvengiamai renkama ir papildoma, platesnė informacija apie ieškovo bei kitų asmenų privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovas išeina iš namų ir grįžta, kokie žmonės ir kaip dažnai pas jį lankosi ir pan. Kadangi vaizdo stebėjimo laukas nėra vieša vieta, atsakovė nėra gavusi ieškovo sutikimo būti filmuojamam, teismo vertinimu, kamerų įrengimo tikslas – apsaugoti savo turtą yra neproporcingas siekiui riboti ieškovo teisę į privatų gyvenimą. Todėl ieškovo pažeistos asmens duomenų apsaugos teisės gintinos, įpareigojant atsakovę per teismo nustatytą terminą pašalinti stebėjimo kameras.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo uždrausti atsakovei be išankstinio raštiško visų namo ((duomenys neskelbtini)) gyventojų bei žemės sklypo (Registro Nr. 21/4225) bendrasavininkų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo išorės sienų. Šiuo atveju pastebėtina, jog kiti namo gyventojai nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų dėl jų pažeidžiamų teisių gynimo, duomenų, kad ieškovas būtų įgaliotas atstovauti visus namo bendrasavininkus, nėra, todėl teismas negali pasisakyti dėl kitų bendrasavininkų teisių, susijusių su jų sutikimu ar nesutikimu atsakovei įsirengti vaizdo stebėjimo kameras.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad šiuo metu yra neproporcingai ribojama ieškovo teisė į privatų gyvenimą, siekiant ateityje išvengti analogiškos situacijos ar konfliktinių aplinkybių, ieškovo reikalavimas uždrausti kameras įrengti be išankstinio sutikimo tenkintinas iš dalies, uždraudžiant atsakovei be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo išorės sienų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš esmės tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos – 1175,00 Eur, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis bei 1100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę T. A. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti vaizdo stebėjimo kameras, žymimas CH1, CH3, CH 5, CH6, nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lauko sienų ir uždrausti atsakovei T. A. be išankstinio raštiško ieškovo A. V. sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išorės sienų.
Priteisti ieškovui A. V. iš atsakovės T. A. 1175,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.