Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-29 · Civilinė byla Nr. 2A-41-656/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
2A-41-656/2016
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00572-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-41-656/2016Teisminio proceso Nr.2-39-3-00572-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) A. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokama periodine išmoka po 500 Lt, pradedant mokėti nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2014 m. sausio 25 d., iki vaiko pilnametystės, paskirti ją gaunamų lėšų tvarkytoja, nustatyti nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą kartu su ja, motina A. S.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas notariniu pareiškimu pats pripažino tėvystę, tačiau išlaikymo vaikui neteikia.

Pranešimas atsakovui dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

II. Teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; nustatė nepilnamečio vaiko D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina - ieškove A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), priteisė iš A. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S. po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2014 m. sausio 25 d., šių lėšų tvarkytoja paskiriant A. S., priteisė iš A. S. 324 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas nustatė, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Teismas nurodė, kad šalių sūnus nuo gimimo nuolat gyvena kartu su savo motina, t.y. ieškove, kuri viena rūpinasi ir auklėja sūnų, tėvas vaiko neaugina nuo jo gimimo. Šiuo metu prie vaiko auklėjimo ir išlaikymo neprisideda, todėl yra pagrindas nustatyti nepilnamečio D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. S. (CK 3.174 str. 2 d., 3.3 str.). Atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tokiu būdu būtina išlaikymą iš jo priteisti teismo sprendimu pagal vaiko motinos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Remiantis LR CK 3.192 straipsnio 3 dalimi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Toks išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nedirba, prižiūri mažametį vaiką, gauna 350 Lt pašalpą, yra įregistruota darbo biržoje. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, apie kitus jo išlaikytinius nėra, tačiau jis yra jaunas ir darbingas, todėl kas mėnesį 500 Lt mokėjimas nepilnamečio sūnaus išlaikymui nėra nepakeliama našta jo biudžetui ir nesukels jam neigiamų pasekmių. Tokio dydžio išlaikymo priteisimas yra atsakovo nepilnamečio vaiko interesais. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl išlaikymas priteisiamas nuo 2014 m. sausio 25 d.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo:

Atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas ir dėl tėvystės vyksta ginčas teisme.Teismas nemėgino pakartotinai įteikti teismo pranešimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, darbovietės adresu, nes šią informaciją sužinoti turėjo galimybę. Teismas neatliko atsakovo paieškos ir nepasinaudojo galimybe paskirti kuratorių. Teismas atsakovui paskelbdamas apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu, pažeidė CPK 129 str. ir 130 str. 1 d. nuostatas. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.Teismas pažeidė CK 3.192 str. 2 ir 3 dalių nuostatas, nes ieškovė neteikė įrodymų, kokie yra vaiko poreikiai ir teismas netirdamas, kokie yra vaiko poreikiai priteisė 500 Lt išlaikymą. Vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas teismų praktikoje pripažįstamas orientaciniu kriterijui, tačiau išlaikymo dydis turi būti pagrįstas konkrečiais įrodymais.Teismas nebuvo aktyvus, nepranešė atsakovui ir nenustatė atsakovo turtinės padėties – jo turimo turto ir pajamų dydžio bei įsipareigojimų.Teismas netyrė ir nevertino ieškovės galimybės teikti išlaikymą.Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nedalyvavo teismo posėdyje ir po įrodymų ištyrimo nepateikė galutinės išvados.

Atsiliepimas

Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Atsakovas pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo pateikė teismui tik gavus 2014-09-12 teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas sąmoningai vengė priimti teismo pranešimus, todėl teismas pagrįstai procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.Iš atsakovo priteistas minimalus teismų praktikoje pripažintas išlaikymo dydis (pusė minimalios algos), todėl teismui nebuvo būtina tirti atsakovo turtinės padėties. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas niekada nesirūpino vaiku ir nežino vaiko poreikių.Priteisiant išlaikymą vaikui Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nėra būtinas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi priimtas ieškovo A. S. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl D. S. tėvystės nuginčijimo. Ginčas dėl šalių sūnaus D. S. tėvystės baigtas.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Esant tokio pobūdžio teismų praktikai teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikų minimalių poreikių patenkinimas yra prioritetinis ir nusveria kitas aplinkybes, tokias, kaip išlaikymą teikiančio asmens turtinė padėtis, jo sveikatos būklė. Dėl to nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės apelianto nurodomos aplinkybės, kad teismas netyrė šalių turtinės padėties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Sprendimo priėmimo metu MMA buvo 1000 Lt.

Ieškovas deklaratyviai nurodo, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir atsakovas nebuvo išklausytas, užkirsta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo. Tačiau pats atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, ir neteikė jokių įrodymų apie savo materialinę padėtį ir gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas gavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės, kurie patvirtina, kad ieškovas gauna pastovias darbo pajamas: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio dirbo ir gavo apie 400-700 EUR mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovė nedirba, prižiūri vaiką iki trejų metų, draudžiama valstybės lėšomis, sprendimo priėmimo metu gavo 350 Lt bedarbio pašalpą. 2016 m. vasario mėnesį padėtis buvo iš esmės nepasikeitusi. Paprastai tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, ieškovo pajamos yra žymiai didesnės už atsakovės pajamas, todėl ½ MMA dydžio išlaikymas iš atsakovo galėjo būti priteistas ir detaliai netiriant vaiko poreikių ir šalių turtinių galimybių.

Teismo procesinių dokumentų neįteikus atsakovui asmeniškai, teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl pranešimo atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu. Civilinio proceso kodeksas nenustato, kuris iš CPK 129 ir 130 straipsniuose numatytų įteikimo būdų yra prioritetinis. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis neįpareigoja vieną kartą atsakovui neįteikus procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, pakartotinai juo bandyti įteikti tuo pačiu adresu. Teismas taip pat neprivalėjo skelbti atsakovo paieškos, nes tai yra išimtinė priemonė, o bylą buvo galima išnagrinėti ir neskelbiant atsakovo paieškos (CPK 132 str.). Atsakovo nedalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatėmė iš atsakovo galimybių būti išklausytu ir teikti įridymus, t.y. teismas tinkamo civilinio proceso principų nepažeidė.

CK 3.178 str. nei Civilinio proceso kodekso normos nenustato būtino Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo dalyavimo žodiniame teismo posėdyje, tačiau įsakmiai numato pareigą pateikti teismui išvadą dėl ginčo (CK 3.178 str. 2 d.). Priešingai, nei tvirtina apeliantas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-06-18 pateikė teismui rašytinę išvadą dėl šalių sūnaus D. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškinio reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasZita SmirnovienėAsta Radzevičienė