- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-346-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00308-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- Allianz Benelux N
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arrival line“
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
- 2.6.27Krovinių ekspedicija
2-55-3-00308-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.27 (S)
2021 m. gegužės 20 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Allianz Benelux N.V., MS Amlin Insurance SE, ASR Schadeverzekering N. V., HDI – Gerling Verzekeringen N. V., Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V., Starr Underwriting Agents Limited ir Vivat N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Allianz Benelux N. V., MS Amlin Insurance SE, ASR Schadeverzekering N. V., HDI – Gerling Verzekeringen N. V., Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V., Starr Underwriting Agents Limited ir Vivat N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arrival line“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Allianz Benelux N. V., MS Amlin Insurance SE, ASR Schadeverzekering N. V., HDI – Gerling Verzekeringen N. V., Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V., Starr Underwriting Agents Limited ir Vivat N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pagal regreso tvarka įgytą reikalavimą priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arrival Line“ žalos atlyginimą: ieškovo Allianz Benelux N. V. naudai – 10 196,54 Eur; ieškovo MS Amlin Insurance SE naudai – 40 786,14 Eur; ieškovo ASR Schadeverzekering N. V. naudai – 5 098,27 Eur; ieškovo HDI – Gerling Verzekeringen N. V. naudai – 15 294,80 Eur; ieškovo Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V. naudai – 10 196,54 Eur; ieškovo Starr Underwriting Agents Limited naudai – 5 098,27 Eur; ieškovo Vivat N. V. naudai – 15 294,80 Eur.
2. Ieškovai nurodė, kad krovinio (medicininės įrangos) siuntėjas Fairfield Global Ltd. sudarė sutartį su RAB „Able Forwarders“ dėl krovinio vežimo. RAB „Able Forwarders“ ir UAB „Gevara“ 2008 m. lapkričio 12 d. buvo sudarę tarptautinio krovinių gabenimo sutartį, pagal kurią UAB „Gevara“ įsipareigojo organizuoti tarptautinį krovinių gabenimą automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymą į paskirties punktą ir išduoti jį įgaliotam asmeniui (gavėjui). Nurodytos sutarties pagrindu 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Gevara“ su UAB AXIS TRANSPORT sudarė sutartį Nr. M08-26 dėl krovinio (medicininės įrangos) pervežimo. Pastarosios sutarties vykdymui UAB AXIS TRANSPORT pasitelkė atsakovę UAB „Arrival line“, tam buvo sudaryta 2010 m. rugsėjo 1 d. krovinio ekspedijavimo sutartis (toliau – Ekspedijavimo sutartis). Atsakovė krovinio pervežimui pasamdė vežėją RAB „Amator 2000“ (toliau ir – faktinis vežėjas), kuris faktiškai vežė krovinį į Baltarusijos Respubliką. Faktinio vežėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudiko akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau ir – AB DK) „Rossija“. Ieškovai paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. Baltarusijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas faktinio vežėjo darbuotojas ir kurio metu buvo sugadintas vežamas krovinys. Dėl krovinio sugadinimo per eismo įvykį UAB DK „PZU Lietuva“ (kurios teisių perėmėja yra ADB „Gjensidige“) pagal su RAB „Able Forwarders“ sudarytą draudimo sutartį išmokėjo krovinio siuntėjui 73 077,46 Eur draudimo išmoką. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu draudimo išmoką išmokėjusios UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iš UAB „Gevara“ ir AB DK „Rossija“ solidariai priteistas 74 527,46 Eur žalos atlyginimas. UAB „Gevara“, atlyginusi teismo sprendimu priteistą sumą, pareiškė regresinį reikalavimą UAB AXIS TRANSPORT. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu iš UAB AXIS TRANSPORT priteistas UAB „Gevara“ naudai 93 974,35 Eur žalos atlyginimas. UAB AXIS TRANSPORT atlygino visą teismo priteistą UAB „Gevara“ naudai sumą (101 965,36 Eur) ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Arrival line“. UAB AXIS TRANSPORT savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UADBB „Aon Baltic“, kuri išmokėjo draudimo išmoką. UAB AXIS TRANSPORT pasirašė subrogacijos formą, kurioje patvirtino, jog UADBB „Aon Baltic“ pervedė draudimo išmoką bei perėmė visas reikalavimo teises iš UAB AXIS TRANSPORT. Ieškovai nurodė, kad pagal UAB AXIS TRANSPORT civilinės atsakomybės draudimo polise pateiktą informaciją krovinį draudė aštuoni bendrame draudime dalyvaujantys draudikai. Polise nurodyta, kokią procentinę rizikos dalį kiekvienas iš dalyvaujančių draudikų prisiima. Pagal atitinkamą rizikos dalį proporcingai reiškiamas regresinis reikalavimas atsakovei atlyginti ieškovų patirtą žalą.
3. Ieškovų teigimu, vežimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis, sutarties sąlygų esmė bei prasmė, krovinio pristatymo vietos bei jį vežusios transporto priemonės valstybinio numerio identifikavimas (esant aiškiam susitarimui dėl krovinio pervežimo) patvirtina, jog atsakovė yra krovinio vežėjas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) prasme. Visus krovinio vežimo dalyvius siejo viena pagrindinė vežimo sutartis, taigi atsakovė taip pat dalyvavo vežime. Nors atsakovė asmeniškai krovinio ir (ar) vežimo važtaraščio neperėmė, tačiau tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl vienintelės vežimo sutarties sudarymo. Atsakovė buvo aiškiai ir nedviprasmiškai prisijungusi prie konkretaus krovinio vežimo į paskirties vietą – Belkutorg, Minskas. Be to, būtent atsakovė surado ir pasitelkė krovinio faktinį vežėją – RAB „Amator 2000“.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Arrival line“ atsiliepime prašė ieškovų reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir termino pasibaigimo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, jog atsakovė krovinio pervežime nedalyvavo ir už krovinio sugadinimą nėra atsakinga. Pareikštas ieškinys nėra regresinis ieškinys CMR konvencijos prasme, o jame išdėstytos aplinkybės, dėl kurių tariamai atsirado žala, yra neįrodytos. Atsakovė aiškino, kad ji nebuvo viena iš „paeiliui vežimą vykdžiusių vežėjų“, kaip tai numatyta CMR konvencijos 34 straipsnyje. Atsakovės vertinimu, ji nebuvo vežėja CMR konvencijos prasme, nes Ekspedijavimo sutarties pagrindu atliko tik organizacines ekspeditoriaus funkcijas. Atsakovė nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas krovinys, įvyko 2010 m. rugsėjo 1 d., o ieškovai kreipėsi į teismą 2019 m. vasario 24 d., tai yra praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovų poziciją, kad ginčo šioje byloje atveju atsakovė UAB „Arrival line“ laikytina krovinio vežėja. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovų nurodytuose kituose teisminiuose procesuose atsakovė UAB „Arrival line“ jokia procesine padėtimi nedalyvavo. Lietuvos apeliacinis teismas tiek 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016, tiek 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-127-302/2019 nustatė, jog būtent UAB AXIS TRANSPORT krovinio pervežimui pasitelkė RAB „Amator 2000“ (faktinį vežėją), kuris ir vežė krovinį į Baltarusijos Respubliką. Nors UAB AXIS TRANSPORT teisminiame procese (proceso Nr. 2-55-3-01351-2012-0) tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovų UAB „Gevara“ bei RAB Amator 2000“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotų aplinkybių neginčijo ir UAB „Arrival line“ vežimo sutarties šalimi teismui nenurodė. Teismas pažymėjo, kad UAB AXIS TRANSPORT teisminiame procese (proceso Nr. 2-55-3-00718-2017-1), kuriame UAB „Gevara“ reiškė regresinį reikalavimą, paprašė teismo įtraukti į ginčo nagrinėjamą, jos teigimu, dar vieną vežėją – UAB „Arrival line“, tačiau teismai padarė išvadą, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. Ekspedijavimo sutartis nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog UAB „Arrival line“ realiai dalyvavo bendroje vežimo grandinėje.
7. Teismas akcentavo, kad asmuo gali būti laikomas vežėju CMR konvencijos taikymo prasme, jei iš sutarties aiškiai matyti, jog jis įsipareigoja pervežti krovinį. Įvertinęs byloje pateiktos Ekspedijavimo sutarties turinį, teismas sprendė, kad nėra atsakovės įsipareigojimo pervežti krovinį, nes sutartyje nėra apibrėžta nei individualių duomenų nei apie krovinį, nei informacijos apie pasikrovimą - išsikrovimą. Teismas pažymėjo, kad vežėjo įsipareigojimai pagal sutartį yra susieti su krovinio pakrovimu - iškrovimu, kurių data ir laikas turi būti užfiksuoti CMR važtaraštyje ir patvirtinti parašais bei antspaudu, tačiau tokių aplinkybių egzistavimas byloje nebuvo įrodinėjamas. Teismo vertinimu, Ekspedijavimo sutarties 8 punkto c papunktyje užfiksuotas UAB „Arrival line“ įsipareigojimas pristatyti krovinio gavėjui ne krovinį, o dokumentus, neprilygsta įsipareigojimui pervežti krovinį, kas leistų UAB „Arrival line“ laikyti vežėja CMR konvencijos prasme. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto CMR važtaraščio Nr. 8314 matyti, jog jau 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. prieš 2010 m. rugsėjo 1 d. pasirašant Ekspedijavimo sutartį, CMR važtaraštyje siuntėju buvo nurodytas UAB AXIS TRANSPORT, o vykdančiu vežėju – RAB „Amator 2000“, nurodyti pervežimą vykdžiusio (realaus vežėjo) RAB „Amator 2000“ automobilio duomenys. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad siuntėjas UAB AXIS TRANSPORT vežėju pasitelkė RAB „Amator 2000“ dar iki Ekspedijavimo sutarties su atsakove pasirašymo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad sudaryta Ekspedijavimo sutartis apėmė tik atsakovės prisiimtus organizacinius ekspedijavimo funkcijų įsipareigojimus.
8. Konstatavęs, kad atsakovė nelaikytina vežėja CMR konvencijos taikymo prasme, teismas nevertino šalių argumentų dėl prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio, ieškinio senaties taikymo ieškovų reikalavimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovai pateikė naujus įrodymus ir prašė juos priimti.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neteisingai įvertino Ekspedijavimo sutarties nuostatas, atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, šalių ketinimus, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nelaikytina vežėja CMR konvencijos prasme. Teismo išvada, kad Ekspedijavimo sutartis apėmė tik atsakovės prisiimtus organizacinius ekspedijavimo funkcijų įsipareigojimus, prieštarauja sutarties esmei ir tikslui, paneigia šalių valią ir sutarties prasmę.
10.2. Atsakovės pagrindinis akcininkas ir vadovas yra ir faktinio vežėjo pagrindinis akcininkas. Akivaizdu, kad atsakovė, pasitelkusi faktinį vežėją (susijusį subjektą), privalo atsakyti už jo veiksmus.
10.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad vien tai, jog CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantis vežėjas (šiuo atveju – atsakovė), bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo ir susitariančio vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo ir susitariančio vežėjo atsakomybės. Be to, kiti susitariantys vežėjai (RAB „Able Forwarders“, UAB „Gevara“) taip pat nebuvo identifikuoti CMR važtaraštyje, tačiau įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu šie asmenys laikomi susitariančiais vežėjais, atsakingais už žalą kroviniui.
10.4. Aplinkybė, kad atsakovė nebuvo įtraukta į ankstesnius teismų procesus, neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui. Lietuvos teismų praktikoje yra konstatuota, kad neįtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis paskesnių vežėjų, teisė reikšti regresinius reikalavimus vežimo procese dalyvavusiems asmenims nėra apribota.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Arrival Line“ atsiliepime prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą.
12. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai teiginiai:
12.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra vežėja CMR konvencijos prasme. Ekspedijavimo sutarties šalys niekada neatliko papildomų veiksmų tam, kad atsakovei tektų „vežėjo“, o ne tik „ekspeditoriaus“ įsipareigojimai. Kaip įrašyta Ekspedijavimo sutartyje, pasikrovimų - išsikrovimų informacija turėjo būti nurodyta priede prie sutarties, tačiau toks priedas nebuvo sudarytas. Atsakovei nebuvo žinomas vežamas objektas, jo vertė, kiti vežime dalyvaujantys asmenys, tarp šalių niekada nesusiformavo bendra valia į vežimo organizavimą atsakovę įtraukti ne tik ekspedijavimo organizacinėms funkcijoms atlikti, bet ir priskirti jai vežėjo pareigas ir (ar) funkcijas.
12.2. Vertinant tikruosius šalių ketinimus, akcentuotina ir tai, kad Ekspedijavimo sutartis apskritai buvo pasirašyta tik po įvykio, kurio metu buvo padaryta žala kroviniui. Atsakovė sutiko pasirašyti sutartį po žalos kroviniui padarymo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams, nes buvo įtikinta, jog, kaip vežėjui, atsakomybė už kroviniui padarytą žalą jai negresia. Kadangi Ekspedijavimo sutartis buvo pasirašyta ir ja apsikeista faksu, sutarties viršuje yra išspausdintos datos ir laiko žymos, žyminčios kada buvo apsikeista sutarties egzemplioriais – tai yra 2010 m. gruodžio 27 d.
12.3. Nors vežėjo statuso CMR konvencijos prasme įgijimui nėra būtina fiziškai vežti krovinį, tačiau kiekvienas susitarimas dėl krovinio gabenimo savaime nereiškia, kad tarp šalių susiklosto CMR konvencijos reglamentuojami vežimo santykiai.
12.4. Aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo vežime ir, juo labiau – neprisijungė prie vienintelės vežimo sutarties, buvo nustatyta įsiteisėjusiais ir privalomą galią turinčiais teismų sprendimais.
12.5. Atsakovė nėra nurodyta važtaraštyje, nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas nežinojo apie tariamą atsakovės dalyvavimą krovinio vežime. Tokį faktą patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovė anksčiau nebuvo traukiama į teisminius ginčus ir bylas.
12.6. Jei dėl kokių nors priežasčių visgi būtų laikoma, kad atsakovė prisijungė prie vienintelės vežimą reglamentuojančios sutarties, ieškinys atsakovei yra pareikštas nepagrįstai, nes nei CMR konvencija, nei Civilinis kodeksas (toliau ir – CK) nenumato apeliantų teisės reikšti atsakovei regresinį ieškinį.
12.7. Ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
12.8. Apeliantai nepagrindė, kad žala atsirado dėl vežėjo tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovė į ankstesnius teisminius procesus nebuvo įtraukta, todėl pagal CMR konvencijos nuostatas jos atsakomybė yra ribojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės UAB ,,Arrival line“ juridinių asmenų registro ir juridinių asmenų dalyvių registro išrašų kopijas. Apeliantų teigimu, šie įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė ir faktinis vežėjas RAB „Amator 2000“ yra susiję subjektai – abiejų juridinių asmenų pagrindinis akcininkas yra tas pats fizinis asmuo.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
16. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantų pateiktais naujais įrodymais grindžiami jų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB ,,Arrival line“ yra laikytina krovinio vežėja CMR konvencijos prasme ir privalo atlyginti žalą, padarytą dėl krovinio sugadinimo vežimo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškinį konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovė UAB ,,Arrival line“ prisiėmė vežėjui būdingus įsipareigojimus. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nuostata, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė vežimo sutarties nuostatas, netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų aktualiu ginčo klausimu. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, išanalizavusi šalių pateiktus argumentus, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sutinka su tokiais apeliantų teiginiais.
18. Sprendžiant šalių ginčą vertintina vežimų praktikoje neretai susidaranti faktinė situacija, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris vežimą deleguoja dar kitam vežėjui, o pastarasis – dar kitai įmonei. CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad krovinio vežimo dalyvius siejo vienintelė sudaryta krovinio vežimo sutartis. Vienintelė sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme – tai sutartis, apimanti visus vežimo etapus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Vadinasi jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
19. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas vadovavosi analogiškais teismų praktikos išaiškinimais, tačiau juos aiškino ir taikė netinkamai, todėl nepagrįstai nusprendė dėl nepakankamumo duomenų išvadai, jog atsakovė prisiėmė atsakomybę ne tik už pervežimo organizavimą, bet ir už patį vežimą.
20. Byloje yra 2010 m. rugsėjo 1 d. sutartis, pavadinta ekspedijavimo sutartimi, kurioje vežėju nurodyta atsakovė UAB ,,Arrival line“, išsikrovimo vieta – Belkulttorg, PTO 06611 (sutarties 1 punktas). Sutarties 7 punkte nurodyta, kad už pervežimą mokama 3 280 Eur po sąskaitos ir CMR važtaraščių originalų gavimo per trisdešimt penkias kalendorines dienas, joje pažymėta, jog vykdomas krovinių gabenimas, kuriam taikomos CMR konvencijos sąlygos (sutarties 8a punktas). Pagal Ekspedijavimo sutarties 8d punktą vežėjas įsipareigojo atvykti į pakrovimą ir iškrovimą techniškai tvarkingu automobiliu, turėti Tir Carnet, CMR, galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, visus pervežimui reikalingus leidimus, pranešti apie bet kokias problemas, susijusias su krovinio sugadinimu, vėlavimu ir pan. Taigi, nors sutartis yra pavadinta krovinio ekspedijavimo sutartimi, joje nėra atskirai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad atsakovė UAB ,,Arrival line“ tik ekspedijuoja krovinį. Vertintina priešingai, nes iš esmės didžioji dalis sutartyje apibrėžtų sąlygų ir nuostatų reguliuoja būtent krovinio vežimo proceso aspektus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Ekspedijavimo sutarties sąlygų ir nuostatų apibrėžtis bei turinys yra pakankami teisinei išvadai, jog CMR konvencijos prasme atsakovė UAB ,,Arrival line“ laikytina vežėju krovinio vežime, kurį vykdė keli vežėjai (CPK 185 straipsnis).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB ,,Arrival line“ teiginiai, kad Ekspedijavimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei įvyko pats žalą sukėlęs įvykis, yra grindžiami prielaidomis. Be to, tokia atsakovės nurodyta aplinkybė teisiškai kvalifikuojamų santykių turinio prasme nepatvirtina atsakovės pozicijos, kad tarp šalių susiklostę santykiai turėtų būti kvalifikuojami tik kaip ekspeditoriaus pareigų ir (ar) funkcijų prisiėmimas.
22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados dėl vežėjo statuso atsakovei pripažinimo nepaneigia ir aplinkybė, kad krovinio vežimo važtaraštyje nebuvo įrašytas konkretus krovinys ar tikslus pasikrovimo laikas. Pagal kasacinio teismo praktiką vežėjais laikytini ir tie subjektai, kurie faktiškai nevykdo jokios pervežimo dalies, o perkelia visą pervežimą kitiems asmenims ir yra išimtinai „popieriniai“ vežėjai. Toks platus vežėjo sąvokos aiškinimas yra siejamas su tikslu užtikrinti asmenų, siekiančių žalos atlyginimo, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
23. Aplinkybė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. CMR važtaraštyje Nr. 8314 krovinio siuntėju įrašyta UAB AXIS TRANSPORT, vykdančiu vežėju – RAB „Amator 2000“, o Ekspedijavimo sutartyje nurodyti pervežimą vykdžiusio (faktinio) vežėjo RAB „Amator 2000“ automobilio identifikaciniai duomenys (H257KB39, Ekspedijavimo sutarties 3 punktas), niekaip nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė teikė tik krovinio ekspedijavimo paslaugas. Tokią aplinkybę iš esmės paneigia ir apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai apie atsakovės UAB ,,Arrival line“ ir faktinio vežėjo RAB „Amator 2000“ sąsajumą – abiejų juridinių asmenų pagrindinis akcininkas yra tas pats asmuo. Be to, kaip minėta, važtaraštyje neprivalo būti nurodyti visi vežėjai.
24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo bei atsakovės UAB ,,Arrival line“ argumentais, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, jog atsakovė UAB ,,Arrival line“ nedalyvavo vežime ir neprisijungė prie vienintelės vežimo sutarties.
25. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Šiuo atveju ieškovų galimybė reikšti atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo nėra saistoma ankstesnių teisminių procesų.
26. Antra, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teisminiame bylos procese (proceso Nr. 2-55-3-01351-2012-0), kuriame buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovų UAB „Gevara“ bei RAB „Amator 2000“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB AXIS TRANSPORT, dėl žalos atlyginimo, UAB „Arrival line“ nedalyvavo ir jos dalyvavimo krovinio vežime bei galimos atsakomybės dėl krovinio sugadinimu padarytos žalos klausimai nebuvo sprendžiami. Suprantama, kad paminėtame procese UAB AXIS TRANSPORT neginčijo teismo konstatuotų aplinkybių ir nenurodė UAB „Arrival line“ vežimo sutarties šalimi, nes byloje buvo sprendžiama dėl draudimo bendrovės reikalavimo atlyginti žalą, be to, UAB AXIS TRANSPORT byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesine padėtimi.
27. Trečia, teisminiame bylos procese (proceso Nr. 2-55-3-00718-2017-1), kuriame UAB „Gevara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB AXIS TRANSPORT 95 408,02 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, UAB „Arrival line“ nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Aplinkybė, kad UAB AXIS TRANSPORT prašymas įtraukti į tos bylos nagrinėjimą UAB „Arrival line“ buvo netenkintas, nurodžius, jog pateikta Ekspedijavimo sutartis nėra pakankama išvadai dėl UAB „Arrival line“ realaus dalyvavimo bendroje vežimo grandinėje, nereiškia, kad UAB „Arrival line“, kuriam tik šioje nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, negali būti pripažinta vienu iš vežėjų bendroje krovinio vežimo grandinėje pagal vienintelę vežimo sutartį. Paminėtame teisminiame procese pateiktą Ekspedijavimo sutartį teismai vertino nesiejant jos su kitomis vežimo aplinkybėmis, kurios išryškėjo šioje nagrinėjamoje byloje, ir tik tuo siauru aspektu, kiek tai buvo aktualu sprendžiant dėl UAB „Arrival line“ galimo teisinio suinteresuotumo būti įtrauktai į procesą, nes reikalavimai ten buvo pareikšti tik UAB AXIS TRANSPORT atžvilgiu. Teismai netyrė visų reikšmingų aplinkybių ir Ekspedijavimo sutarties sąlygų turinio UAB „Arrival line“, kaip vežėjos, atsakomybės atsiradimo ir taikymo aspektais, nes jokie materialieji reikalavimai šiam vežimo grandies dalyviui nebuvo reiškiami.
Dėl procesinės baigties
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias krovinių vežėjų atsakomybę, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė atmesti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai konstatavęs, kad atsakovė nėra laikytina vežėju CMR konvencijos prasme, nenagrinėjo bylos šalių argumentų dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir masto (įskaitant argumentus dėl vežėjo atsakomybę ribojančių sąlygų pagal CMR konvencijos normas), ieškovams atlygintinos žalos dydžio, ieškinio senaties ir kitų ginčo santykiams taikytinų teisės normų, taip pat kitų su ieškinio reikalavimais susijusių faktinių bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nutaria apskųstą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliacinės instancijos teisme esminis nagrinėjimas tokio masto klausimų, kurie visai nebuvo tiriami bei vertinami pirmosios instancijos teisme, reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir atlieka jos funkcijas, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės bei paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisės, tiek fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
29. Konstatavus pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nesprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.