Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-435-81/2012

Teisėjas G. Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00109-2011-5;

2012 m. birželio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajai J. J., jos gynėjai advokatei Elenai Gylienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubausta 1 MGL, t.y. 130 Lt (vieno šimto trisdešimt) litų, dydžio bauda. Dėl veikos, numatytos LR BK 170 straipsnio 3 dalyje J. J. išteisinta vadovaujantis LR BPK 303 str. 5d. 1p., konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas I. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteista padariusi LR BK 170 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 29 d. 22 val. 25 min., iš kompiuterio IP: (duomenys neskelbtini), registruoto jos vardu, adresu(duomenys neskelbtini), pasivadinusi slapyvardžiu „Visi“, interneto naujienų tinklapyje www.lrytas.lt 2009-11-26 publikuoto vaizdo reportažo „Prie Seimo protestuojantys jaunuoliai nesulaukė parlamentarų dėmesio“, komentarų skiltyje patalpino komentarą „kurie šiuose komentaruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys yra tokie pat iškrypėliai ir psichiniai ligoniai. Čia komentarus rašo ir to iškrypėliško sambūrio dalyviai. Gėda šio šlykštaus reginio organizatoriams ir dalyviams. Yra toks žodis PASILEIDĖLIS, kuris apibūdina žmogų, nemokantį kontroliuoti savo juslių. Taigi prieš mūsų akis -- pasileidėliai. Ir ne šiaip kokie, bet ypatingos rūšies pasileidėliai, -- tai IŠKRYPĖLIAI. Juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į Psichiatrinę. Jų vieta -- TEN.“, taip ji viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

Nuteistoji J. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nuosprendį, dalyje, kuria ji nuteista už nusikaltimą, numatytą LR BK 170 str. 2d., prašo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties, nes nuosprendis neteisingas, neobjektyvus, priimtas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus su byla susijusias aplinkybes, dėl ko iš dalies naikintinas. Apeliantė teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad kaltinime nurodytu komentaru ji viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Eksperto išvada teismas vadovavosi taip pat nepagrįstai. Šiame komentare tyčiojamasi ne iš homoseksualių asmenų, o iš asmenų, pritariančių jų išsišokimui. Komentaras adresuotas asmenims, kurie savęs nelaiko homoseksualiais, tačiau pritaria ir palaiko homoseksualių asmenų nesankcionuotoms akcijoms, kuriose šie elgiasi neadekvačiai ir amoraliai, viešai ištvirkaudami ir pažeidinėdami visuomenės dorovę bei viešąją tvarką. Apeliantė teigia, jog akcija „Bučiniai prieš homofobija“ buvo nesakcionuota ir neteisėta, o joje dalyvavę asmenys akivaizdžiai pažeidinėjo viešąją tvarką, todėl iš neteisės negali kilti teisė. Apeliantė mano, jog jos pilietiška ir žmogiška reakcija parašant komentarus visiškai pagrįsta ir moraliai pateisinama. Be to, ekspertas pripažino, kad jo aktas iš dalies nepagrįstas, nes jis davė išvadą iš sakinio „juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į psichiatrinę“, tai jo klaida, nes tuo žmogus išreiškė savo nuomonę, kadangi tai būtasis laikas, tačiau teismas vadovavosi visu akto turiniu. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai darė išvadą, jog kaltinime nurodytu komentaru ji viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Teismas neperžiūrėjo ir nevertino vaizdinės medžiagos, netikrino, ar tie žmonės būtent taip ir elgėsi, kaip apibūdino apeliantė, t.y. „iškrypėliškai“, „palaidai“. Nuteistoji teigia, jog komentare ji ne skleidė neapykantą apie kitos seksualinės orientacijos žmones, o gėdino tuos, kurie viešai, nepaisydami moralės normų, įžeidžiančiu būdu demonstruoja savo neadekvačias jusles.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimai jai pareikšti dėl Tolerantiškojo jaunimo asociacijos skundo, tačiau posėdyje jų atstovas nedalyvavo ir asmeniškai nukentėjusiajai jokių pretenzijų niekas nepareikė dėl pažeminimo ar pažeistų teisių, todėl mano, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog apeliantė viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Tokiu būdu teigti, kad ji pažeidė kažkieno teises ar teisėtus interesus, nenustačius nukentėjusiojo asmens ar asmenų, nėra jokio teisėto pagrindo.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistoji iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir mano, jog neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t.y. netirta, ar tie žmonės, apie kuriuos ji rašė komentare, elgėsi taip, kaip ji ir apibūdino, t.y. „iškrypėliškai“, „palaidai“.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, įrodymai išnagrinėti ir įvertini nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliua-LR BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios normos nepažeistos, o apeliantės skundo argumentai dėl nepilnai ištirtų aplinkybių nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

Pažymėtina, jog teismas privalo ištirti tik reikšmingus bylai teisingai išspręsti duomenis, t.y. duomenis dėl paties nusikalstamo įvykio aplinkybių, t.y. tų aplinkybių, kurios sudaro nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius, tai pat aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, t.y. kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Taigi, tirtinų aplinkybių ratą apibrėžia nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, sudėtis, jos būtinieji požymiai, t.y. objektas, objektyvioji pusė, t.y. veika, subjektas ir subjektyvioji pusė- kaltė.

Šiuo atveju J. J. buvo kaltinama tuo, jog patalpindama komentarą internete viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Šios nusikalstamos veikos objektas yra žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos ar kitais pagrindais, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas ir lygiateisiškumas su kitais žmonėmis. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais, t.y. tam tikro turinio viešais pareiškimais neapibrėžtam asmenų ratui. Juose pateikiamos specialiai šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados, išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį veikiančio asmens nusistatymą prieš tam tikras žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Vieši pareiškimai skiriami tam, kad adresatas - neapibrėžtas žmonių ratas, t.y. šuo atveju interneto vartotojai, būtų atitinkamai nuteikiami ir skatinami perimti tokį neigiamą nusistatymą. Tokiu būdu šiuo atveju pažeidžiamos ne konkretaus asmens teisės, o iš esmės pažeidžiamas tam tikrų asmenų grupių lygiateisiškumas, t.y. tam tikrai grupei priklausantys žmonės nelaikomi lygiateisiais visuomenės nariais, jie niekinami, žeminami, laikomi kitokiais, kurstant diskriminacijai, gali kilti pavojus jų saugumui, o nusikalstamos veikos subjektas savo pasisakymais, išsireiškimais lenkia, kursto ir kitus asmenis taip manyti, diskriminuoti konkrečią žmonių grupę. Šiuo atveju nebūtina nustatyti konkretų asmenį, kurio konkrečios teisės būtų pažeistos. Dėl šių aplinkybių skundo argumentai, jog apeliantė nepagrįstai nuteista dėl LR BK 170 str. 2d. numatytos veikos, nenustačius nukentėjusiojo ir neapklausus Tolerantiško jaunimo asociacijos atstovų, dėl kurių skundo buvo pradėtas tyrimas, laikomi nepagrįstais ir turi būti atmetami. Būtent šios aplinkybės ir apibrėžia teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias turi išsiaiškinti teismas ratą, t.y. būtina išsiaiškinti, ar buvo patalpinti komentarai, kas juos patalpino, kokio jie yra turinio, apie ką jie ir ar tuo tyčiojamasi, žeminama žmonių pagal tam tikrus požymius išskirta grupė, ar skatinama šių asmenų neapykanta, ar kurstoma šitokių asmenų diskriminacija. Šiuo atveju svarbus pats komentaro turinys, kokią jis informaciją skleidžia, kaip jis išsakytas, o ne kokią informaciją skleidžia pati vaizdo medžiaga, apie kurią šis komentaras. Teisėjų kolegijos manymu teismas visas šias aplinkybes ištyrė tinkamai.

Objektyviosios pusės požymiai, t.y. veikos pobūdis, byloje pagrįstai nustatytas ne tik iš nurodytų komentarų, bet ir iš eksperto paaiškinimų bei iš ekspertizės akto. Nusikalstamą veikos pobūdį rodo tai, kad išsakyti pareiškimai, komentarai yra niekinantys, jais tyčiojamasi, žeminama, skatinant neapykantą, tokiu būdu svarbu yra ne tai, kad asmuo išsako nuomonę, požiūrį, bet tai, kaip tai yra padaryta, kokias žodžiais, todėl yra svarbus ne vaizdinės medžiagos turinys, o tai, kaip jį pakomentavo J. J.. Tai patvirtino ir ekspertas A. Smetona, kuris paaiškino, jog vaizdo medžiaga neturėtų reikšmės vertinant komentarus. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės skundo argumentas dėl nepilnai ištirtų bylos aplinkybių nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismas pagrįstai nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė ir J. J. kaltę grindė J. J. prisipažinimu, Tolerantiško jaunimo asociacijos skundu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje valdybos tarnybiniu pranešimu, Žurnalistų etikos inspektoriaus eksperto A. Smetonos paaiškinimais, ekspertizės aktu. J. J. neneigė, kad kaltinime nurodyti komentarai buvo parašyti iš jai priklausančio kompiuterio, pripažino, kad ji šiuos komentarus parašė. Ši aplinkybė patvirtinama ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje valdybos tarnybiniu pranešimu, J. J. paaiškinimu, minėtu tarnybiniu pranešimu. Šiais duomenimis bei Tolerantiškojo jaunimo asociacijos skundu nustatyta materiali komentarų išraiška, o jų turinys, pobūdis nustatytas ekspertizės aktu bei eksperto doc. dr. A. Smetonos paaiškinimais. Ekspertizės akte pateikiama išvada, jog komunikacijos aktu, t.y. komentaru, aiškiai išreikštas raginimas imtis veiksmų prieš grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu. Pasakymo autorius šiuo komunikacijos aktu išako asmeninę homofobišką nuomonę apie homoseksualus, skleidžia neapykantą. Pasakymo autorius pasirinktu kalbėjimo stiliumi viešai įžeidžia, menkina, niekina žmonių grupę, skiriamą seksualiniu pagrindu. Šią ekspertizės akto dalį ekspertas A. Smetona patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, ekspertizės akte nurodoma, jog šnekos aktas visuomeniškai reikšmingas, nes platinamas per visuomenės informavimo priemonę ir siekiama paveikti visuomeniškai reikšmingą grupę. Šnekos akto forma paniekinama, tyčiojamasi iš homoseksualų- vartojama pejoratyvi leksika; homoseksualai vadinami homikais, iškrypėliais, psichikos ligoniais, pasileidėliais. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog J. J. išsireiškimai niekinantys ir nurodė, jog adresatas šiuo atveju aiškus. Šie duomenys patvirtina, jog J. J. veikoje yra LR BK 170 str. 2d. numatytos nuskalstamos veikos objektas ir patvirtina objektyviąją pusę, t.y. tai, kad J. J. komentarai išreiškė niekinantį požiūrį į konkrečią visuomenės grupę, t.y. homoseksualus, žmonių grupę apibūdinamą seksualine orientacija. Šiais išsireiškimais buvo tyčiojamasi iš šios konkrečios žmonių grupės, tuo buvo pažeidžiamos šios asmenų grupės teisės. Be to, iš teiginių, jog prieš mūsų akis pasileidėliai, o pasileidėlis apibūdinamas kaip asmuo, nemokantis kontroliuoti savo juslių, taip pat darytina išvada, jog tyčiojamasi, niekinama bei rodoma neapykanta bei skatinama tokiais išsireiškimais diskriminacija būtent homoseksualios pakraipos asmenims, jų grupe. Neapykantos skatinimą bei kurstymą diskriminuotis parodo ir išsireiškimai apie komentarų dalyvius -„kurie šiuose komentaruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys yra tokie pat iškrypėliai ir psichiniai ligoniai“. Tai taip pat patvirtina, jog skatinama neapykanta bei kurstoma diskriminuoti būtent homoseksualius asmenis. Esant šioms aplinkybėms apeliantės skundo argumentai, jog jos komentarai buvo nukreipti ne į homoseksulius asmenis, todėl ji neturėtų būti teisiama dėl LR BK 170 str. 2d. numatytos veikos, laikomi nepagrįstais ir yra atmetami.

Pareiškėja taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi visu ekspertizės akto turiniu, nors ekspertas A.Smetona dalį akto paneigė, nurodydamas, jog dėl teiginio, kad buvo kurstoma fiziniu susidorojimu jis suklydo ir paaiškino, kad tai tik asmens nuomonė. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą laiko nepagrįstu, nes dėl kurstymo fiziniu susidorojimu pareiškėja išteisinta, ir skundo dėl to nėra. Dėl kitų išsireiškimų vertinimo ekspertas išvadas patvirtino teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, konstatuodamas, jog J. J. savo komentarais viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

Byloje duomenų, leidžiančių abejoti J. J. pakaltinamumu nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra, todėl J. J., patalpindama nurodyto turinio komentarus viešai, suvokė, kad tai yra žeminančio pobūdžio, niekinančio pobūdžio komentarai, kad jais kleidžiama neapykanta, o taip pat ir kurstoma diskriminacija pareiškiant. Pareiškimas, kad ir kiti, prijaučiantys šiems asmenims, yra iškrypėliai, psichikos ligoniai ir juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į psichiatrinę taip pat patvirtina nurodytas aplinkybes. J. J. suvokė šių savo aktyvių veiksmų nusikalstamą pobūdį, pavojingumą ir taip norėjo veikti, t.y. veikė tyčia. Pažymėtina, jog tai, dėl kokių motyvų ji taip darė, atsakomybei reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai nustatė kaltinime nurodytas aplinkybes bei pagrįstai pripažino J. J. kalta viešai tyčiojusis, niekinus, skatinus neapykantą, kursčius diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Nuteistosios veika sutinkamai su LR BK 170 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajai skirta teisingai. Skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį teismas LR BK 54 straipsnio dalies nuostatų nepažeidė, atsižvelgė ir įvertino nuteistosios asmenybę, amžių, sveiktos būklę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė minimalaus dydžio švelniausią bausmės rūšį - baudą. Teisėjų kolegijos manymu, paskirtoji bausmė adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, nuteistosios pavojingumui, todėl yra būtina ir pakankama pasiekti bei užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistosios J. J. apeliacinį skundą atmesti.