Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-05 · Byla Nr. N-444-2921-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
N-444-2921-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-2921/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 1 d. surašė L. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2008 m. balandžio 30 d., apie 17.40 val., Baltų pr. 81 esančioje aikštelėje, Kaune, vairuodama automobilį Audi 80 atbuline eiga, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių ir kliudė šalia stovėjusį automobilį, taip apgadindama abu automobilius, iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai, nuvažiavo, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 269.1 ir 272 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 10 d. nutarimu L. G. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė subendrintą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams.

II.

L. G. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku ji nebuvo įvykio vietoje. 2008 m. balandžio 30 d. ji kartu su seserimi buvo Baltų pr. 81, Kaune, prie parduotuvės „Iki“ esančioje aikštelėje. 17.17 val. jos sesuo sumokėjo parduotuvėje už prekes, 17.24 val. ji banko „Snoras“ kioske atliko valiutos keitimo operaciją, iš karto po to abi sėdo į automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Išvažiuojant jokio nesusipratimo nebuvo, kito automobilio nekliudė. 18.18 val. ji su seserimi išėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios Raudondvario pl. 28a, Kaune, todėl negalėjo padaryti eismo įvykio 17.40 val. Baltų pr. 81 esančioje aikštelėje. Pažymi, jog ant automobilio kairės pusės bamperio esantys sugadinimai buvo padaryti ankstesnio eismo įvykio, įvykusio 2008 m. sausio 17 d., metu. Teigia, jog policijos pareigūnų reikalavo kviesti ekspertus tam, kad būtų apžiūrėti automobiliai ir rasti dažų pėdsakai, tačiau tokio jos prašymo pareigūnai netenkino.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi L. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. vietoj teisės vairuoti atėmimo 48 mėnesiams atėmimo skyrė 3200 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos ginčijami administraciniai teisės pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio schema, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, liudytojų T. K., A. M., A. Z., nukentėjusio M. B. parodymais, kurie remiantis ATPK 256 straipsniu, pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinių teisės pažeidimų padarymą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Liudytojų R. Ū., V. G. ir A. K. parodymais teismas nesivadovavo nurodęs, jog R. Ū. pareiškėjos sesuo, V. G. sutuoktinis, kuris, kaip ir A. K., nematė eismo įvykio, todėl jokių bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo. Pareiškėjos pateikti prekių pirkimo parduotuvėse bei banke „Snoras“ valiutos keitimo operacijas patvirtinantys kasos aparatų kvitai teismo nelaikyti patikimais įrodymais, kadangi jie nėra vardiniai, t. y. pareiškėjos nurodytu laiku tiek parduotuvėse, tiek banke „Snoras“ fiksuotas kvituose operacijas galėjo atlikti kiti asmenys. Teismas pabrėžė, jog atsižvelgtina į tai, jog nukentėjusysis paaiškinime nurodė apytikslį eismo įvykio laiką ir posėdžio metu neatmetė galimybės, jog galėjo apsirikti, o vertinant tai, kad nukentėjusiojo nurodytas eismo įvykio laikas (apie 17.40 val.) bei pareiškėjos nurodytas išvažiavimo iš aikštelės laikas (apie 17.27 val.) yra pakankamai artimi, daro išvadą, jog nutarime nurodytas ne visai tikslus įvykio laikas nepaneigia administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.

Vertindamas paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teismas pažymėjo, jog L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padaromas tokios pačios rūšies pažeidimas, tačiau įvertinus tai, jog ankstesnis pažeidimas nepriskiriamas prie sunkių, bauda sumokėta, duomenų, apie tai, jog ankstesniu ir ginčijamais pažeidimais būtų buvusi padaryta esminė žala, byloje nėra, daugiau administracinių pažeidimų L. G. nėra padariusi, todėl daro išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. G. skiriant sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudą – 3200 Lt baudą.

IV.

Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi, L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) ji neneigia pažeidimo dieną buvusi aikštelėje, tačiau jos buvimas joje nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad ji padarė eismo įvykį ir pasišalino iš jo. Teismas pripažino, jog nurodydamas pažeidimo padarymo laiką nukentėjusysis galėjo klysti, tačiau nevertino tai, jog nukentėjusysis policijai apie įvykį pranešė praėjus ne mažiau kaip pusvalandžiui po eismo įvykio. Mano, jog M. B. įvykio nematė; 2) teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. G. ir A. K. parodymus apie anksčiau buvusius jos vairuoto automobilio apgadinimus, o rėmėsi policijos pareigūno A. Z. parodymais apie apgadintų automobilių sulyginimą, nors šis specialaus išsilavinimo neturi ir pripažino, kad palyginamieji matavimai atlikti ne pačioje įvykio vietoje; 3) teismas byloje atnaujino procesą su tikslu išsiaiškinti, ar įvykio vieta buvo filmuojama, tačiau dėl šios aplinkybės nutartyje nepasisakė; 4) teismas nevertino, ar ji kliudžiusi kitą automobilį ir iš automobilio neišlipusi iš tiesų galėjo justi, kad padarė eismo įvykį, t. y. nenustatinėjo jos tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos; 5) jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų jos kaltę, prašo atsižvelgti į turtinę padėtį (jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso tik po sklypą sodų bendrijoje, šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, jos mėnesio pajamos siekia 1000 Lt) ir sumažinti nuobaudą (b. l. 87 – 92).

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, nukentėjusysis M. B. prašo jį atmesti palaikydamas Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. G. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

L. G. pažeidimus neigia iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas iš esmės netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai pažeisti nebuvo (ATPK 257 str.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog įvykį stebėjęs nukentėjusysis M. B. vienareikšmiškai patvirtino matęs, kaip jo automobilį kliudė automobilis Audi 80 (valst. Nr.BFS681), jokių netikslumų tarp jo parodymų ir kitos bylos medžiagos nėra, be to, sutampa ir pastarojo nurodytos neesminės įvykio detalės, kurias patvirtino pati L. G. (pvz., dėl važiavimo automobiliu su keleiviais). Taip pat pažymėtina, jog M. B., teisme paaiškindamas apie įvykį, nurodė, jog jam sportuojant sporto klube pradėjo veikti automobilio signalizacijos, reaguojančios į kontaktą, pultelis, todėl priėjęs prie lango pamatė, kaip pravažiuojantis Audi 80 kliudė jo automobilį, pareigūnams apie įvykį pranešė ne iš karto, nes daromą pažeidimą stebėjo būdamas sporto klube, reikėjo persirengti, o nuėjęs prie mašinos įvertino apgadinimus (b. l. 65). Toks elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, logiškas ir suprantamas, todėl apeliantės teiginys, kad teismas nevertino tai, jog nukentėjusysis policijai apie įvykį pranešė praėjus ne mažiau kaip pusvalandžiui po eismo įvykio, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl galimai ne itin tiksliai nukentėjusiojo nurodyto pažeidimo padarymo laiko, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog į eismo įvykio vietą pareigūnai atvyko jau 18.15 val., taigi tarp pažeidimo padarymo ir pranešimo apie tai pareigūnams praėjęs laikas nevertintinas kaip ilgas.

Liudytojų R. Ū., V. G. ir A. K. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutarime išdėstytus jų išsamius atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. O dėl apeliantės abejonių, liečiančių policijos pareigūno A. Z. kompetenciją fiksuojant automobilių apgadinimus, pažymėtina, jog, atsižvelgiant į nukentėjusiojo nusakytą eismo įvykio mechanizmą bei akivaizdžius naujai padarytus tiek apeliantės vairuoto, tiek nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, buvo pagrįstai nuspręsta dėl buvusio KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Šiuo atveju specialus išsilavinimas (ar ekspertinė praktika) nebuvo būtinas. Be to, transporto priemonės techninės apžiūros akte pažymėti apeliantės vairuoto automobilio ir seni apgadinimai (b. l. 33), tačiau šiuo atveju akcentuoti ant priekinio bamperio kairės pusės buvusios braukimo žymės, kurios sutapo su nukentėjusiojo automobiliui padarytais apibraižymais (b. l. 13 – 17, 33, 66).

Apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje atnaujino procesą su tikslu išsiaiškinti, ar įvykio vieta buvo filmuojama, tačiau dėl šio aplinkybės nutartyje nepasisakė. Pažymėtina, jog į Kauno apygardos administracinio teismo užklausą, ar 2008 m. balandžio 30 d. buvo darytas vaizdo įrašas ties bankui priklausančiu kiosku, esančiu Baltų pr. 81, Kaune, AB banko „Snoras“ atsakė, jog banke tokios vaizdo įrašo medžiagos nėra (b. l. 71, 77). Gauta medžiaga pagarsinta 2008 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu, naujų prašymų teisme nebuvo pareikšta (b. l. 78 – 79), todėl šios aplinkybės (filmuotos medžiagos negavimas) nurodymas dar ir teismo nutartyje nebūtinas.

Dėl L. G. teiginio, jog teismas neanalizavo jos tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, pasakytina, jog šiuo atveju kitaip asmens kaltės vertinti neleidžia automobilių apgadinimų pobūdis bei pažeidimų padarymo aplinkybės (dienos metas, automobilių stovėjimo aikštelė, suveikusi nukentėjusiojo automobilio signalizacija).

Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje analizuojamų ir anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, L. G. asmenybę, skyrė pastarajai subendrintą nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį parinkdamas švelnesnę alternatyvią nuobaudą – baudą. Pažeidimo padarymo metu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numatė tokias nuobaudas - baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismo parinkta nuobauda, atsižvelgus į jos skyrimui svarbius kriterijus, individualizuota tinkamai, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nekeistina.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius