- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-247-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-22958-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio ūkis“
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB “Antakalnio ūkis” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1374,70 Lt įsiskolinimo už suteiktas bendros dalinės nuosavybės administravimo, eksplotavimo, komunalines paslaugas, proporcingai tenkančias atsakovui nuosavybės teise turimam turtui, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad tiekė atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), administravimo, eksplotavimo ir komunalines paslaugas. Už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2009-10-31 liko prašoma priteisti skola, kurią padengti pareiga kyla atsakovui, kaip turto savininkui CK 4.82 str., 4.84 str. pagrindu. Paaiškino, kad įsiskolinimo sumą sudaro mokesčiai už namo šildymo sistemos priežiūrą, bendro naudojimo objektų administravimą, eksplotavimą, atliekų išvežimą, bendro naudojimo objektų valymą, namo remonto darbus.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1374,70 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8,9 punktais padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja prašomų sumų priteisimo iš atsakovo, kaip buto savininko. Be to, skolos dydis nenuginčytas, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti skaičiuotės teisingumu. Atsakovo nuorodą į CK 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2001-07-11 nutarimą teismas nelaikė pagrįsta, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ir savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinius santykius, o ne nagrinėjimo ginčo dalyvių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad už susidariusį įsiskolinimą yra atsakingas buto savininkas, t.y. atsakovas. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str. 4 d., kadangi šiuo atveju turėtų būti remiamasi specialiomis teisės normomis, t.y. turi būti įvertinta situacija, kad butas nuomojamas, vykdant LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 17 p. savivaldybėms priskirtą socialinio būsto suteikimo funkciją. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2006-03-16 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuo 2006-03-10 iki 2007-03-10 buvo išnuomotas S. R.. Taigi buto nuomininkė S. R. ginčo bute gyveno skolos susidarymo laikotarpiu, todėl pareigą atsiskaityti su ieškovu už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2007-10-01 turėjo buto nuomininkė S. R.. Nuo to laiko, tarp buto nuomininkės ir UAB „Antakalnio ūkis“ susiklostė prievoliniai santykiai, nes ieškovas teikė butui, kuriame gyveno nuomininkas gyvenamojo namo administravimo, bendro naudojimo patalpų priežiūros, remonto ir komunalines paslaugas. Apeliantas taip pat pažymi, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ savivaldybės perduotos nuosavybės atžvilgiu turi visas savininko teises ir pareigas, detalizuotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose ir sudarančias patikėjimo teisės turinį. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė yra įsteigusi savarankišką juridinį asmenį – SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra. Apelianto nuomone, šiuo atveju ieškovą sieja teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų ne su atsakovu, bet su šiuo turto patikėtine SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsižvelgiant į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo patikėjimo teise visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, be to šias patalpas apskaito, atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kurias tinkamu atsakovu byloje pripažinta Vilniaus miesto savivaldybė, yra nepagrįsti. dėl ginčo santykiams taikytinos teisės bei LAT praktikos nurodo, jog įstatymų leidėjas CK įtvirtindamas banketinę teisės normą, LR Vyriausybei pavedė valstybės ir savivaldybių nuomojamų patalpų nuomininkų atsiskaitymą už šilumos energijos tiekimą bei kitas paslaugas sureguliuoti poįstatyminis teisės aktais. Apeliantas mano, kad CK 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2001-07-11, 2002-05-13, 2001-05-23 nutarimai yra taikytini nagrinėjamu atveju, kaip reguliuojantys ginčo santykius. Be to, nagrinėjamu atveju teismas turėjo įvertinti ir tai, kas buvo galutinis teikiamų paslaugų vartotojas laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2007-10-01. Apelianto nuomone, formuojama praktika, kad tokiais atvejais skolas tektų apmokėti savininkui, bet ne nuomininkui, pažeistų ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir būtų neteisinga kitų miesto gyventojų atžvilgiu. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į LAT 2010-04-09 nutartį, kurioje LAT atmetė analogišką pastatą administruojančios įmonės ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad atsakovo teiginiai dėl sudarytos 2006-03-15 terminuotos nuomos sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto ir S. R. nėra teisiškai reikšminga. Ieškovas pažymi, kad pagrindinis nuomos santykių bruožas yra atlygintinumas, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų gavęs nuomos mokestį už buto nuomą. Ieškovas taip pat nurodo, jog visi apelianto teiginiai dėl buto nuomotojui tenkančios pareigos apmokėti už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą laikytini absoliučiai nepagrįstais, nes jokia nuomos sutartis šioje byloje nebuvo pateikta.
Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad visuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, įtvirtinta principinė nuostata, kad mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą moka daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Be to, ginčo butas nėra niekam nuomotas ir nėra jokių duomenų apie šio buto faktinius naudotojus.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės statuso nurodo, jog savivaldybė, veikdama kaip bendraturtis, negali turėti išskirtinių teisių ar pareigų, susijusių su prievole apmokėti išlaidas ir mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti, apmokėti administravimo išlaidas bei kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas. Ši ieškovo teiginį patvirtina ir suformuota LAT praktika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje konstatuojamas pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl bylą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise; šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 20). Remiantis ieškovo pateikta pažyma apie (duomenys neskelbtini)mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus (b.l.19), skola už paslaugas (šildymo sistemos priežiūrą, administravimo paslaugas, remonto darbus, šiukšlių išvežimą, laiptinių apšvietimą) susiformavo nuo 2007 m. balandžio mėnesio, įsiskolinimas paskaičiuotas už 2007 m. balandžio – 2009 m. spalio mėnesius.
Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui (atsiliepime, triplike), tiek apeliaciniame skunde kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu argumentų nurodo faktinę aplinkybę, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas, galutiniu ieškovo teikiamų paslaugų gavėju buvo buto nuomininkė, todėl atsakovas Vilniaus m. savivaldybė nėra atsakinga ieškovui už šio suteiktas paslaugas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis nuomos teisnius santykius.
Teismas pažymi, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų apie nuomos sutarties sudarymą su jo nurodomu asmeniu S. R. ar kokiu nors kitu asmeniu, su kuriuo savivaldybę būtų sieję nuomos teisniai santykiai ginčo laikotarpiu (2007 m. balandžio-2009 m. spalio mėnesiais). Netgi pats apeliantas skunde nurodo, esą butas (duomenys neskelbtini) terminuotos nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas S. R. nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2007 m. kovo 10 d.. Ieškiniu prašoma priteisti skolą, kuri susidarė po apelianto nurodomos nuomos sutarties termino pabaigos, taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog nuomos sutartis, kuri nėra pateikta teismui, jeigu tokia ir buvo sudaryta, galėtų turėti įtakos nagrinėjamoje byloje, nes atsakovas, siekdamas paneigti savo prievolę mokėti ieškovui už jo teiktas paslaugas, turėtų įrodyti egzistavus nuomos teisnius santykius tarp jo ir socialinio būsto nuomininko ginčo laikotarpiu, bet ne ankstesniu laikotarpiu, dėl kurio nėra ginčo, taigi, darytina išvada, jog įsiskolinimo iki 2007 m. balandžio mėnesio nebuvo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką. Apeliantas šią nutartį cituoja bei ja remiasi savo apeliaciniame skunde nepagrįstai dėl to, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nuo aplinkybių aptariamoje byloje skiriasi būtent tuo, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog butas (duomenys neskelbtini) jo savininko- Vilniaus m. savivaldybės- buvo išnuomotas ir galutiniu paslaugų gavėju buvo kitas asmuo.
Aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra nurodyta, jog administratorius atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių administravimo nuostatų 5.1–5.11 punktuose, tame tarpe ir apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas bei pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarko mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, jog tokiu atveju aktualu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Remdamasis teisės aktuose nustatytu valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo reglamentavimu (CK 6.583 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, analogiška CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostata dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (patvirtintu Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472), kasacinės instancijos teismas minėtoje byloje sprendė, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.
Tačiau, minėta, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu (2007 m. balandžio – 2009 m. spalio mėnesiais) butas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas, taigi, nėra ir jokių įrodymų, kad nuomos sutartyje būtų buvęs susitarimas, kurio pagrindu minėtas išlaidas administratoriui turėtų apmokėti nuomininkas, o ne savininkas.
Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu paskirtas įsakymo priede nurodytų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Taigi, savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė ieškovą konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi. Aplinkybė, jog savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas administracine tvarka (paskirdama administratorių), o ne administravimo sutarties pagrindu, negali būti vertinama kaip faktinis esminis skirtumas nuo situacijos, kai administratorius veikia dar ir administravimo sutarties pagrindu, kaip kad buvo civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010.
Tačiau, minėta, jog esminis faktinių aplinkybių skirtumas yra tas, kad minėtoje byloje buvo spręstas savivaldybės prievolės apmokėti už administravimo paslaugas klausimas, kai savivaldybei priklausančiuose butuose gyvena nuomininkai. Būtent tuo aspektu nurodytoje byloje ir pasisakyta dėl savivaldybės prievolės nebuvimo ir atitinkamai - nuomininkų prievolės prieš administratorių buvimo. Kai savivaldybei priklausantis butas nėra išnuomotas, nei administratoriaus paskyrimo administracine tvarka faktas, nei administravimo sutarties, jeigu tokia būtų sudaryta, egzistavimas, negali būti pagrindu atleisti savivaldybę nuo pareigos kartu su kitais namo butų bei patalpų bendraturčiais apmokėti administravimo išlaidas bei kitas mokesčių, skaičiuojamų savivaldybei priklausančiam butui, išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis).
Dėl savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ neįtraukimo dalyvauti byloje ir atsakovo tinkamumo.
Apeliacinį skundą atsakovas grindžia savo, kaip atsakovo, netinkamumu ir tuo aspektu, kad tinkamu atsakovu byloje turėtų būti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, kuri patikėjimo teise valdo visas Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas ir kurios įstatuose numatyta veikla susijusi su savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimu bei priežiūra.
Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog skolos susidarymo laikotarpiu 2007 m. balandžio -2009 m. spalio mėnesiais gyvenamosios patalpos (butas (duomenys neskelbtini)) buvo perduotos SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. UAB ,,Bendruva“ į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ buvo pertvarkyta Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2008 m gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474. Šio sprendimo 5 punktu savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise iš tiesų buvo perduotos valdyti visos Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Tačiau pažymėtina, jog to paties sprendimo 6 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta vykdyti visus reikalingus veiksmus, susijusius su visų Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų perdavimu savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki 2009 m. lapkričio 1 d. butas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas valdyti patikėjimo teise SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, o 2008 m gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patvirtintuose įmonės įstatuose nebuvo numatyta tokia SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ funkcija kaip Vilniaus m. savivaldybės atstovavimas teisme.
Pažymėtina, kad perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ socialinio būsto gyvenamąsias patalpas buvo nuspręsta tik 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus m. Tarybos sprendimu Nr. 1-1291 (kuris priimtas vėliau, negu skolos susidarymo laikotarpis), be to, šio sprendimo 3 punkte nustatyta, kad nurodytas nekilnojamasis turtas perduodamas pasirašant turto perdavimo–priėmimo aktus. Atsakovo procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma faktinė aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2007 m. kovo 10 d. butas (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas terminuotos sutarties pagrindu kaip socialinis būstas. Kadangi atsakovas nepateikė turto priėmimo- perdavimo akto, kurio pagrindu būtų galima spręsti, jog skolos susidarymo laikotarpiu butas jau buvo perduotas valdyti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, darytina išvada, kad jis, kaip turintis socialinio būsto statusą, negalėjo būti perduotas anksčiau negu buvo priimtas 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus m. Tarybos sprendimas Nr. 1-1291, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kokias nors pareigas dėl aptariamo nekilnojamojo turto valdymo ginčo laikotarpiu buvo įgijęs atsakovo nurodomas subjektas- SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ar kad nurodoma savivaldybės įmonė turėjo kokį nors teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t.y. nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl šio subjekto įtraukimo (neįtraukimo) dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.
Teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1538 pavesdama SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose, susijusiose su savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ veiklos sritimi, nenustatė, jog ši įmonė atsako pagal ieškinius, pareikštus savivaldybei, dėl skolų priteisimo, juo labiau, nei šiuo sprendimu, nei juo patvirtintais įstatais nėra nustatyta nurodytos įmonės prievolė atsakyti prieš trečiuosius asmenis už skolas, atsiradusiais iki turto perdavimo jai patikėjimo teise.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.