Šiaulių apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimo, kuriuo M. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2015-10-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2015-10-24 11.25 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini) 50,30 km vairavo Z. V. priklausantį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,57 promilių girtumas. Šiais veiksmais M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje yra daug esminių prieštaravimų, tačiau teismas tinkamai jų nevertino ir neaiškino jo naudai. Teigia, kad teisme nebuvo apklausta sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja, kuri atliko neblaivumo patikrinimo testą ir galėtų papasakoti apie jo būseną kraujo paėmimo metu ir pašalinti visas abejones, be to, teismas vadovavosi alkotesterio parodymais, nepasisakydamas, kodėl nėra jokio pagrindo vadovautis atlikta medicinine apžiūra. M. V. manymu, teismo motyvai, kurie yra pagrįsti tik alkotesterio parodymais, yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismas, manydamas, kad, kraują pateikus per nustatytą 1 val. laiko tarpą ir laikantis numatytų reikalavimų atlikus kraujo tyrimus, jų rezultatai yra neverti pasitikėjimo, turėjo atlikti išsamiąją analizę, stengdamasis paneigti visas abejones, o ne nepagrįstai juos atmesti bei jų nevertinti, nurodant, kad jie kelia abejones, kurios iš tikrųjų buvo pašalintos. M. V. teigimu, skundžiamas teismo nutarimas laikytinas nepagrįstu nukrypimu nuo formuojamos teismų praktikos bei pažeidžia jo teisėtus lūkesčius bei teisėtumo ir protingumo principus.

Teismo posėdyje nubaustasis M. V. ir jo įgaliotas atstovas prašė nubaustojo apeliacinį skundą patenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

M. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundžiamu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimu M. V. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014).

Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamame apylinkės teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, kad M. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., įrodyta, t. y. kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Ši išvada buvo padaryta, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojo policijos pareigūno G. Š. parodymais teismo posėdyje, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, alkotesterio patikros sertifikatu. Tačiau kitus byloje esančius įrodymus – nuoseklius M. V. parodymus, kuomet jis neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, nurodė, kad išgėrė du litrus 6 laipsnių stiprumo alaus, tačiau jo sustabdymo dieną jis nebuvo vartojęs alkoholio, iki sėsdamas prie vairo alkoholio buvo nevartojęs 12 valandų, todėl manydamas, kad policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytas 0,57 promilių neblaivumo laipsnis yra neteisingas, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę atlikti kraujo tyrimą (44 b. l.), taip pat 2015-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.), kurioje nurodyta, kad M. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, teismas atmetė. Teismas M. V. parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštarauja patikimiems duomenims – teisme liudytoju apklausto policijos pareigūno G. Š. parodymams bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms, o dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad ji patvirtina tik tokias aplinkybes, jog alkoholio M. V. kraujyje beveik po valandos laiko nerasta, tačiau nepaneigia to, kad M. V. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2015-10-24, 11.05 val. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis M. V. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog M. V. 2015-10-24 11.05 val. nustatytas 0,57 promilės girtumas. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas, remdamasis aplinkybe, kad M. V. pasirašė išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog jam 2015-10-24 11.05 val. nustatytas 0,57 promilės girtumas, padarė išvadą, kad M. V. sutiko su alkotesterio rodmenimis. Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo padaryta išvada ir konstatuoja, kad spausdintuvu atspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) apie alkotesterio rodmenis M. V. esantis parašas patvirtina tik tai, kad su alkotesterio rodmenimis jis buvo supažindintas, nes M. V., suabejojęs alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ rodmenų tikslumu, kreipėsi į medicinos įstaigą, kad būtų atliktas tikslus jo kraujo tyrimas (neblaivumui) girtumui nustatyti.

Nagrinėjant bylą apygardos teisme, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl pažeidėjo neblaivumo, buvo kreiptasi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl M. V. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto pateikimo (62 b. l.). Iš pateikto M. V. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (64 b. l.), kuris surašytas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos, matyti, kad M. V. po to, kai 2015-10-24 11.05 val. alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumo laipsnis (6 b. l.), 2015-10-24, 12 val. buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad M. V. eisena tiesi, nesvyruoja, judesiai tikslūs, tremoro nestebima, elgsena normali, orientuotas laike, vietoje, savyje situacijoje, atmintis gera, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, gestikuliavimo nėra, alkoholio kvapas neužuodžiamas, taip pat iš šio akto matyti, kad 2015-10-24 12.05 val. buvo paimtas M. V. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti (64 b. l.). Kaip jau minėta, atlikus kraujo tyrimą 2015-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (15 b. l.), o M. V. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte padaryta galutinė išvada, kad M. V. yra blaivus (64 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, kad M. V. kraujo tyrimą atliko teismo medicinos ekspertė V. D., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, chemikės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus bei 21 metų darbo stažą. Tyrimo atlikimo pagrindas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gyd. M. D. siuntimas, gautas 2015-10-29. Byloje nėra duomenų, kad šį tyrimą atlikusi teismo medicinos ekspertė turėtų kokį asmeninį suinteresuotumą atlikti M. V. palankų tyrimą ar sąmoningai pažeisti kraujo tyrimo procedūrą bei suklastoti tyrimo rezultatą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikoje nurodyta:

8.2. Nuo 2007 m. sausio 1 d. kraujas turi būti imamas į vakuuminį mėgintuvėlį su antikoagulianto (kalio oksalato) ir konservanto (natrio fluorido) mišiniu. Naudojamas vakuuminis mėgintuvėlis, skirtas alkoholio kiekiui kraujyje pagal ISO 6710: 1995 nustatyti. Jis turi būti pripildytas, kaip nurodyta gamintojo etiketėje.

8.4. Vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu.

8.5. Užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos spaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus. Ant voko užrašomas tiriamojo vardas, pavardė ir tiriamosios medžiagos rūšis.

8.6. Tiriamosios medžiagos pateikiamos toksikologijos laboratorijai. Jei nėra galimybės tiriamąją medžiagą iš karto pristatyti į laboratoriją, ji turi būti saugoma šaldytuve.

8.9. Tiriamosios medžiagos, siunčiančiosios ASPĮ arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją, pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, M. V. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti paimtas 2015-10-24 12.05 val., o Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje jis gautas tik 2015-10-29, t. y. tik penktą dieną po mėginio paėmimo. Gydytojas M. D., 2015-10-24 (šeštadienį) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje apžiūrėjęs M. V. ir surašęs 2015-10-24 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, apklausiamas Šiaulių apygardos teismo posėdyje parodė, kad, jeigu yra savaitgalis, paimtas asmens kraujas laikomas rakinamame seife, kuris yra priėmimo skyriuje (76, 77 b. l.). Teismo medicinos ekspertė V. D., 2016-02-09 duodama paaiškinimus Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, nurodė, kad tiriamas kraujas praėjus kuriam laikui rodys tokius pat duomenis kaip ir tiriant tą pačią dieną nuo paėmimo, tačiau priklauso nuo sąlygų, kur jis buvo laikytas. Laikymo ir gabenimo sąlygos turi reikšmės tyrimui (44 b. l.). Atsižvelgdamas į šiuos bylos duomenis ir siekdamas objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, apygardos teismas pateikė užklausą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijai ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, norėdamas išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos kraujo paėmimo, laikymo, gabenimo ir tyrimo procedūros ir ar tai galėjo turėti kokios nors reikšmės M. V. kraujo tyrimo rezultatams.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2016-04-20 apygardos teismui pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paimtas M. V. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti iki pateikimo toksikologijos laboratorijai buvo apsaugotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.2., 8.4., 8.5. punktuose numatytomis priemonėmis ir jis buvo laikomas šaldytuvo seife. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016-04-18 apygardos teismui pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijai 2015-10-29 pristatytas M. V. kraujo mėginys buvo apsaugotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.2., 8.4., 8.5. punktuose numatytomis priemonėmis ir tos priemonės nebuvo pažeistos. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į specialiosios literatūros duomenis, darytina išvada, kad M. V. kraujo mėginio laikymas kambario temperatūroje penkias dienas iki ištyrimo, neturėjo reikšmingos įtakos tyrimo rezultatams. Atsižvelgdamas į šiuos gautus duomenis, teismas daro išvadą kad nėra pagrindo abejoti M. V. kraujo mėginio tyrimo rezultatų patikimumu. Šiuo konkrečiu atveju taip pat būtina pažymėti, jog asmuo, įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis į valstybės institucijas, turi teisėtus lūkesčius, kad jo klausimas bus išspręstas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis negali prisiimti atsakomybės ar nukentėti dėl bet kokio rango pareigūnų ar valstybės tarnautojų bei jiems prilyginamų asmenų veikimo ar neveikimo.

Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikto M. V. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi praėjus beveik 1 val. iš M. V. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, t. y. aplinkybė, jog praėjus šiek tiek mažiau nei valandai po to, kai M. V. organizme nustatyta 0,57 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Tokiu būdu apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl pažeidėjo neblaivumo laipsnio, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų atliktos patikros metu alkotesteriu užfiksuotiems duomenims. Esant ginčui dėl nustatyto neblaivumo laipsnio, policijos pareigūno G. Š. parodymai dėl iš M. V. vairuoto automobilio salono sklindančio alkoholio kvapo ir M. V. paraudusių akių, taip pat nėra pažeidėjo kaltę vairavus transporto priemonę lengvo girtumo būsenoje neabejotinai patvirtinantis įrodymas. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti ir M. V. kraujo tyrimo ir alkotesterio rezultatų, policijos pareigūnų nurodomų aplinkybių dėl M. V. išvaizdos neblaivumo patikrinimo metu, nepagrįstai priėjo prieš išvados, jog M. V. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog M. V. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius M. V. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimą ir M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.