- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 1-1176-573/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- K. K.
1.2.14.6.1.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4. (S)
2013 m.kovo 21 d.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis K. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2010-06-18 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi, bei pagal 2010-05-19 įsakymą Nr. 265 vykdydamas kasininko pareigas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y.
2010 gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje, užpildytoje 2010-05-31 nepagrįstai 3569,09 litais sumažino kasos likutį mėnesio pradžiai (mėnesio pradžiai nurodytas 0,14 Lt kasos likutis ir įrašyta, kad tai likutis 2010-01-02 dienai, nors vasario mėnesio kasos knygoje kasos likutis yra 3569,09 Lt), taip pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies, kuri nustato, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, reikalavimus;
laikotarpio nuo 2010-06-01 iki 2010-06-18 kasos knygoje neapskaitė 3630 Lt įrašytų 2010-06-16 kasos pajamų orderyje serija SKV Nr. 117, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 3630 Lt, bei neapskaitė 45000 Lt, nurodytų 2010-06-18 pakvitavime, kuriame įrašyta, kad K. K. gavo iš A. B. 45000 Lt, šalių susitarimu dėl 2010-02-25 sutarties nutraukimo, taip pažeidė
- 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimus, ir
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 (2008-10-22 redakcija) patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto, kuris nustato, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, reikalavimus, todėl dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Skaitmeninis kodas“ trumpalaikio turto už laikotarpį nuo 2010-02-17 iki 2011-03-31.
Be to, K. K. laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2010-06-18, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi, bei pagal 2010-05-19 įsakymą Nr. 265 vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y., 2010-06-16, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, pagal kasos pajamų orderį serija SKV Nr. 117 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. gavo 3630 litų, tačiau pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė bei nepateikė piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 3630 litų žalą.
Be to, K. K., laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2010-06-18, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 235500960, reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi, bei pagal 2010-05-19 įsakymą Nr. 265 vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y., 2010-06-18, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2010-06-18 Pakvitavimą iš A. B. gavo 45000 litų, kuriuos pastarasis grąžino, kadangi negalėjo perduoti ventiliacinės sistemos, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pagal 2010-02-25 pirkimo - pardavimo sutartį, dalį pinigų 33500 litų sumokėjo S. D. už atliktus darbus Kauno augalų veislių tyrimo stotyje, tačiau likusios dalies pinigų 11500 litų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė bei nepateikė piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 11500 litų žalą.
V. V., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) vyriausiuoju finansininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-23 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-23, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 1 d. 1 p., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nevedė atskaitingų asmenų apskaitos registrų, trumpalaikio turto apskaitos registrų, įsiskolinimo akcininkui G. S. bei G. S. įsiskolinimų bendrovei registrų bei ilgalaikio turto apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Skaitmeninis kodas“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31.
Kaltinamasis K. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2010 metų vasario mėnesį, dirbo iki 2010-06-18. Darbą susirado pamatęs skelbimą internete portale Skelbiu.lt. Skelbimo turinyje buvo nurodyta, kad ieškomas direktorius, galintis organizuoti darbus objektuose. Nusiuntęs savo CV nurodytu elektroninio pašto adresu, buvo pakviestas į ofisą pokalbiui. Susitikęs su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ savininku G. S. aptarė būsimo darbo sąlygas ir pradėjo dirbti. Pradėjęs dirbti bendrovėje jokių buhalterinių apskaitos dokumentų jis neperėmė. Jis paprašė parodyti einamąsias sąskaitas, tačiau tuo metu dirbęs vyriausiasis buhalteris V. V. jam pasakė, kad apskaitoje viskas yra tvarkoje. Kadangi jis jokio buhalterinio išsilavinimo neturėjo, daugiau apskaitos būkle tuo metu nesidomėjo, pasitikėjo V. V.. Jis pats tuo metu buvo surašęs įsakymą buvusiam direktoriui T. V., kuris atleistas iš pareigų pradėjo dirbti administratoriumi, perduoti apskaitos dokumentus ir turtą. Visų apskaitos dokumentų iki jo darbo pabaigos jis neperėmė. Apie tokį savo įsakymą jis informavo savininką G. S.. Kiek žino ir G. S. buvo nurodęs T. V. tvarkingai perduoti dokumentus, tačiau pastarasis to nepadarė. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, išskyrus kaip kurias sąskaitas faktūras, kurias V. V. išsinešdavo į namus. Ką V. V. su jomis darydavo, nežino. Dokumentų saugojimo tvarkos įsakymu jis nenustatė. Savininkas G. S. buvo nurodęs žodžiu, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi ofise lentynose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal 2010-05-19 dienos įsakymą dokumentuose jis pasirašinėjo už kasininką, nors oficialaus kasininko etato nebuvo. Kasos knygą, iki ateinant dirbti L. R., tvarkė V. V., nuo 2010 gegužės mėnesio L. R.. Kiek atsimena, L. R. jis įdarbino buhalterės pareigose, kodėl pirminiuose kasos dokumentuose jinai pasirašinėjo už vyriausiąjį buhalterį, paaiškinti negali. Realiai iki 2010 balandžio mėnesio buhalterinę apskaitą tvarkė V. V., po 2010 balandžio mėnesio - L. R.. L. R. surado ir įdarbino jis, kadangi matė, kad apskaita blogai vedama ir reikia sutvarkyti. Dėl 2010 m. gegužės mėnesio kasos knygos likučio nepagrįsto sumažinimo 3569 litais gali paaiškinti, kad kasos knygą užpildė L. R., jis tik pasirašė už kasininką, kaip duomenų tikrintoja pasirašė L. R.. Kadangi apskaitos vedime jis nesigaudo, pasitikėjo L. R. ir pasirašė. Pats sutikrinti likučius negalėjo, kadangi nesuprato kaip tai padaryti. 2010-06-16 jis nuvyko į Kaišiadoris į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir čia gavo 3630 litų. Iš ko gavo pinigus, dabar tiksliai neatsimena. Gavęs pinigus ir kasos pajamų orderį, kurį prieš išvykstant į Kaišiadoris buvo pasirašiusi L. R., grįžo į ofisą ir pasidėjo į stalčių. Kasos pinigai visada buvo laikomi direktoriaus stalčiuje. Kasos išlaidų orderį jis taip pat padėjo į stalčių. Jis manė, kad kitą dieną atėjusi į darbą L. R. įtrauks pinigus ir orderį į apskaitą. Ar ji įtraukė šią sumą į apskaitą nežino. Kitą dieną minėtus pinigus G. S. nurodymu jis sumokėjo buvusiems darbuotojams D. T. ir G. K. už objekte atliktus darbus. Šie darbai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, šeštoje siurblinėje. Kiek kuriam sumokėjo neatsimena. Dokumentų apie pinigų išmokėjimą jis neišrašė, jų iš kasos neišlaidavo. Tik vėliau sužinojo, kad jie net nebuvo apskaityti kasoje. Kur dingo kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) nežino. Jo kopiją jis gavo iš D. R.. Iš kur D. R. ją gavo, jis nežino. 2010-02-25 su senu vaikystės draugu A. B. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį pagal, kurią A. B. įsipareigojo pateikti iki 2010-03-10 ventiliacinę sistemą, kuri buvo reikalinga sumontuoti, Kauno augalų veislių tyrimo stotyje Muniškių kaime. Apie tai, kad reikalinga tokia sistema, su A. B. išsikalbėjo atsitiktinai. A. B. pasakė, kad tokią sistemą suras. Pagal sutartį 2010-03-31 ir 2010-06-01 A. B. jis sumokėjo atitinkamai 18000 ir 27000 litų. Sutartyje įsivėlusi klaida, nes pati ventiliacinė sistema turėjo būti perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2010-06-10, o ne iki 2010-03-10 kaip nurodyta sutartyje. Sutartį su A. B. sudarė UAB „Skaitmeninis kodas“ ofise. Iki sutartyje numatytos datos A. B. ventiliacinės sistemos nepristatė, todėl jis 2010-06-18 pagal pakvitavimą gavo iš A. B. 45000 litų grynais. 2010-03-31 ir 2010-06-01 pakvitavimus surašė ir pasirašė A. B.. 2010-06-18 pakvitavimą surašė ir pasirašė jis pats. Kur jam buvo perduoti 45000 litų neprisimena. Šių pinigų jis į kasą neįnešė, tačiau dalį pinigų jis grąžino S. D., kuris atliko ventiliacinės sistemos montavimo darbus Kauno augalų veislių tyrimo stotyje, Muniškių kaime. Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir biudžetinės įstaigos Kauno augalų veislių tyrimo stoties buvo sudaryta 2010 metų pavasarį. Darbus kaip subrangovas atliko S. D.. Kiek atsimena, buvo sudarytas susitarimas tarp jo ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Susitarimą sudarė jis. Greičiausiai susitarimas (sutartis) liko bendrovėje. Už atliktus darbus S. D. 2010-06-18 jis perdavė 33500 litų. Jokio dokumento, kad gavo pinigus, S. D. tuo metu nesurašė, nes prie savęs neturėjo kvito. Jis taip pat, jau nuo kitos dienos, turėjo išeiti dirbti į kitą bendrovę ir su savimi kasos išlaidų orderių neturėjo. Po kurio laiko, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė jam ieškinį, jis nuvažiavo pas S. D. ir pareikalavo surašyti kvitą, kad pinigus už atliktus darbus iš jo gavo. S. D. surašė kvitą ir jam perdavė. S. D. į kvitą įrašė kvito išrašymo datą, o ne pinigų gavimą datą. Atskiro darbų atlikimo akto S. D. nesurašė, tačiau visi darbai, išvardinti kvite. Likusią sumą - 11500 litų jis saugojo pas save, kadangi su juo įmonė, jo nuomone, buvo pilnai neatsiskaičiusi ir jis laukė, iki kada bus išspręstas ginčas, kuris vyko Kauno miesto apylinkės teisme. Kadangi bylinėjimąsi teisme baigė taikos sutartimi, jis grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusius pinigus. 2010-06-18 Pakvitavimą jis paliko bendrovėje savo stalčiuje, kur galėjo dingti pakvitavimas, nežino. Nežino, kokia ventiliacinė sistema yra nurašyta pagal 2010-05-31 nurašymo aktą Nr. 7 (t. 3, b. 1. 59-60).
Kaltinamasis V. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2002 metų iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio. Panašiai, 2010 metų vasario mėnesį buhalterijai tvarkyti buvo priimta buhalterė L. R.. Nuo jos priėmimo momento jis tik teikdavo deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, o ji vedė visą likusią buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi bendrovės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Už dokumentų saugojimą, jo darbo laikotarpiu, nebuvo paskirtas atsakingas asmuo. Jam dirbant, keičiantis direktoriams, dokumentų priėmimo - perdavimo aktai nebuvo surašomi. Į bendrovę atėjus dirbti direktoriui K. K., Kęstutis kartu į bendrovę atsivedė dirbti ir buhalterę L. R.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamos buhalterinės apskaitos gali paaiškinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus dirbti L. R., ji pradėjo dirbti kompiuterine programa, todėl dalis registrų buvo pradėti vesti. Jis su kompiuterine programa nedirbo, todėl vesti registrus neturėjo galimybės. Jis nevedė atskaitingų asmenų apskaitos registrų, taip pat ir trumpalaikio bei ilgalaikio turto apskaitos registrų. Įsiskolinimo G. S. ir G. S. įsiskolinimo bendrovei registro jis taip pat nevedė. Jis neturi buhalterinio ar ekonominio išsilavinimo, turi pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę. Mano, kad dėl to vesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą galėjo padaryti klaidų. Dėl padarytos veikos labai gailisi (t. 3, b. 1. 44).
Motyvuojamoji dalis
- liudytojo G. S. parodymai, iš kurių matyti, kad iki 2010-07-14 jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vienintelis akcininkas. Bendrovės direktoriumi jis buvo nuo 2003-04-16 iki 2008-07-04. 2008-07-04 direktoriaus pareigose priėmė dirbti R. T., kuris iki to laiko įmonėje dirbo technikos direktoriumi (tuo metu jis buvo įkūręs kitą bendrovę, todėl nusprendė pagrindinį dėmesį skirti darbui joje). Nuo bendrovės įkūrimo iki 2010 metų pavasario, bendrovės vyr. finansininku buvo V. V.. Vėliau jo pareigas perėmė vyr. finansininkė L. R.. Kadangi su R. T. buvo gerai pažįstami, jokių buhalterinių dokumentų perėmimo aktų jie nesurašė. Dokumentai ir toliau buvo saugomi, įmonės ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2009 metų kovo mėnesį, pablogėjus įmonės finansinei būklei, R. T. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, motyvuodamas tuo, kad nesusitvarko su užgriuvusiais įmonę sunkumais. Tuomet, atleidęs R. T., direktoriaus pareigas pradėjo eiti jis pats. Perimant direktoriaus pareigas dokumentų perdavimo akto jie nesurašė ir šį kartą. Direktoriumi dirbo nuo 2009-03-20 iki 2009-09-01. Asmens, atsakingo už dokumentų saugojimą, jis nebuvo paskyręs. 2009 metų vasarą jis pradėjo bendrovei ieškoti naujo direktoriaus. Per darbo biržą susirado T. V., kuris turėjo administracinio darbo patirties. Perduodant įmonės valdymą T. V., surašė formalų dokumentų perdavimo aktą, kuriame įrašė, kad perduodami įmonės steigimo dokumentai, antspaudas ir buhalteriniai dokumentai, tačiau, kokie dokumentai perduodami nekonkretizavo. T. V. padirbus kelis mėnesius T. V. pradėjo skųstis sveikata ir paprašė atleisti iš direktoriaus pareigų, jis T. V. atleido ir paliko dirbti administratoriaus pareigose. Vietoj T. V. per darbo biržą surado K. K., kuris prieš tai kažkur buvo dirbęs technikos direktoriumi. Kiek žino, nei T. V. nei po to K. K., dokumentų vienas kitam neperdavė. Pradėjęs dirbti direktoriumi K. K. pradėjo eiti ir kasininko pareigas. Dirbant K. K. įmonės finansinė padėtis ėmė drastiškai blogėti. Buvę darbuotojai pradėjo padavinėti įmonę į teismą dėl neišmokėtų atlyginimų, kreditoriai taip pat pradėjo kreiptis į teismus dėl skolų išieškojimo. Tada jis nusprendė surasti žmogų, kuris kaip teisininkas padėtų spręsti problemas dėl skolų išieškojimo. Interneto skelbimuose rado teisininko paslaugas teikiantį žmogų D. R.. Kartu su juo peržiūrinėjo įmonės finansinius dokumentus ir rado, kad K. K., kuris paties prašymu buvo atleistas 2010-06-18, savinasi lėšas iš bendrovės kasos. Jie pastebėjo, kad K. K. pasisavino 3630 litų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, įmonės kasoje nebuvo 45000 litų, kuriuos už nepateiktą ventiliacinę sistemą K. K. grąžino A. B.. D. R., pamatęs situaciją įmonėje, jam pasiūlė iš jo nupirkti bendrovės akcijas ir 2010-07-14 pats tapo bendrovės direktoriumi. Kiek žino, dėl įmonės lėšų pasisavinimo D. R. kreipėsi į policiją. Vėliau iš asmenų, kurių asmens duomenų neprisimena, yra girdėjęs, kad K. K. yra lošėjas ir galimai galėjo pralošti pasisavintus pinigus. Dėl D. R. perduotų dokumentų paaiškino, kad jis su T. V. (T. V. jis priėmė laikinai dirbti direktoriumi vėl po K. K. atleidimo) surašinėjo segtuvus ir juose esančių lapų skaičių ant dokumentų perdavimo akto. Dėl V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamos apskaitos paaiškino, kad apskaitos registrų V. V. nevesdavo. Kadangi jis pats nebuvo buhalteris ir panašaus išsilavinimo neturi, jis V. V. klausdavo, ar neturėtų būti vedamos sąskaitų suvestinės, bet jam atsakydavo, kad apskaita tvarkoma taip, kaip numato įstatymai. Jis argumentuotai prieštarauti negalėjo, o priimant į darbą V. V. užtikrino, kad buhalterinę apskaitą moka ir gali vesti. Kiek žino, K. K. atėjus dirbti direktoriumi, K. K. su savimi atsivedė dirbti vyr. buhalterę L. R.. Kadangi L. R. darbo laikotarpiu jis direktoriumi jau nedirbo, todėl negali pasakyti, kokius registrus ji vedė, o kokių nevedė, nes ir nežino. Sąskaitų išrašus ir mokėjimo kortelių sąskaitų išrašus atspausdindavo jis ir juos perduodavo V. V.. Medžiagų nurašymo aktai buvo surašomi ir saugomi įmonės ofise segtuve, kur buvo kiti įmonės buhalteriniai dokumentai. Kada paskutinį kartą matė segtuvą su medžiagų nurašymo aktais, neatsimena (t. 3, b. 1. 14-15);
- liudytojo A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad iš senų laikų jis pažįsta K. K.. Išsikalbėjo, kad K. K. reikalinga vėdinimo sistema. Negali pasakyti, ar vėdinimo sistemos reikėjo pačiam K. K. ar kam kitam. Jis sužinojo iš dokumentų, kad K. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. K. K. pasiūlius, 2010-02-25 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu jis, kaip pardavėjas, įsipareigojo perduoti, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti ventiliacinę sistemą už 45000 litų. Tos sistemos jis neturėjo, bet numanė, kur galima gauti. Jam, pagal 2010-03-31 pakvitavimą, K. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo 18000 litų ir 2010-06-01 pagal pakvitavimą K. K. vėl, kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sumokėjo 27000 litų. Nežino, kodėl K. K. jam davė visą sumą grynųjų pinigų, nors jis dar ir neturėjo daikto. Grynieji pinigai jam buvo paduoti prie namų, t. y. prie J. I. K. g. 30 namo, Kaune. Pinigų padavimo - paėmimo fakto niekas negali patvirtinti. Kadangi sandoris neįvyko ir jis nesurado ventiliacinės sistemos, pinigus – sumoje 45000 litų, 2010-06-18 pakvitavimu, jis atidavė K. K.. Pinigus K. K. jis atidavė taip pat prie savo namų. K. K. prie jo namų buvo atvykęs su automobiliu. Kaip atidavė pinigus, niekas nematė ir šio fakto patvirtinti negali. Nežino, kodėl nebuvo rašomi kasos išlaidų ar kasos pajamų orderiai, tačiau prie jo jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo rašomi. Sutartį sudarinėjo K. K.. Kodėl sutartyje nebuvo numatytų sankcijų dėl šalių neįvykdytų įsipareigojimų, jis nežino. Daugiau jokių sandorių nei su K. K. nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir neturėjo (t. 3, b. 1. 11);
- liudytojo S. D. parodymai, iš kurių matyti, kad 2010 metais su juo telefonu susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K., kuris pasiūlė darbą – viename objekte atlikti ventiliacijos sistemos montavimo darbus. Iš kur K. K. sužinojo jo kontaktus, jis nežino. Jis yra ventiliacinių ir automatikos sistemų specialistas, todėl jo kontaktus K. K. galėjo duoti kažkas iš jo ankščiau turėtų klientų. Tuo metu jis dirbo individualiai, verslo liudijimo ar kitaip savo veiklos neįforminęs. Jis sutiko atlikti darbus. Jie sutarė, kad jis atliks ventiliacinių sistemų montavimo darbų su savo įsigytomis medžiagomis maždaug už 37000 litų. Darbas buvo atliekamas Kauno augalų veislių tyrimo stotyje, Muniškių kaime, Kauno rajone. Sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nesudarė, viskas buvo daroma žodiniu susitarimu. Darbai buvo atliekami 2010 metų pavasarį. Pagrinde darbus atliko jis pats, tik jo prašymu K. K. jam davė vieną pastovų pagalbinį darbininką, bei, priklausomai nuo darbų kiekio papildomai dar vieną žmogų. Ar jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar buvo šiaip K. K. pasamdyti, jis nežino. Šiems pagalbininkams jis iš K. K. jam duotų pinigų, skirtų apmokėjimui už darbus, duodavo pinigų. Paprastai apie 100 litų į dieną. Minėtų asmenų anketinių duomenų neprisimena, jis vedė savo juodraštinius užrašus apie darbams ir įrengimams išleistas sumas, bei rašėsi, kiek K. K. jam sumokėjo. Iš viso už atliktus darbus K. K. per kelis kartus jam sumokėjo 33500 litų. Kiek atsimena K. K. taip pat rašėsi apie išmokėtas jam sumas. Atliekamus darbus prižiūrėjo Kauno augalų veislių tyrimo stoties ūkvedys V. B.. K. K. išmokant pinigus jokie kasos išlaidų orderiai nebuvo išrašomi. Visus darbus, kaip buvo numatyta žodiniame susitarime, jis atliko. Už atliktus darbus K. K. jam liko skolingas kelis tūkstančius litų. 2011 metų vasario mėnesį telefonu jam paskambino K. K. ir pasakė, kad atliktus objekte darbus reikia apiforminti. Jis sutiko, K. K. atvažiavo į Vilnių ir jie susitiko bei susitikrino sumas, kurios buvo išmokėtos pagal jų abiejų užrašus. Tada jis surašė prekių pirkimo - pardavimo kvitą serija ANr. 1178255 33500 litų sumai. Ant šio kvito pasirašė jis ir K. K.. Kvito išrašymo data sutampa su data, kada jis buvo išrašytas (t. 3, b. 1. 23);
- liudytojo G. K. parodymai, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 metų vidurio iki 2009 metų pabaigos. Bendrovėje dirbo automatikos inžinieriumi. Su K. K. susipažino jau išėjęs iš darbo, kadangi K. K. jo prašė pabaigti neužbaigtus darbus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ objekte. Buvo žadėta už atliktus darbus atsiskaityti pagal autorines sutartis, tačiau jos nebuvo sudarytos ir pinigų už darbus šiame objekte jis negavo. Iš viso jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingi kelis šimtus litų. Jokių pinigų už atliktus darbus iš K. K. jis nei 2010 metais, nei vėliau negavo. K. K. apmokėjo jam tik kelionės išlaidas (keliasdešimt litų) nuvažiavimui iki objekto 2010 metų vasario - balandžio mėnesiais. Jis K. K. paduodavo kuro įsigijimo kvitus, o K. K. jam pagal juos apmokėdavo (t. 3, b. 1. 21);
- liudytojo D. T. parodymai, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 7 metus. Bendrovėje dirbo inžinieriumi. Su K. K. susipažino jau išėjęs iš darbo, kadangi užeidavo į buvusį ofisą pakonsultuoti buvusius kolegas darbiniais klausimais, taip pat bendrovė jam buvo skolinga apie 10000 litų neišmokėto atlyginimo, todėl ateidavo pasiteirauti ir dėl skolos grąžinimo. Be to, kai jau buvo išėjęs iš bendrovės, paprašytas G. S. ir K. K., atliko jau sumontuotos įrangos sukalibravimo (derinimo) darbus. Atsimena, kad 2010 metų vasarą (tikslaus laiko neatsimena) jam paskambino K. K. ir pasiūlė grąžinti dalį įsiskolinimo. Buvo grąžinta iki tūkstančio litų, tikslios sumos neatsimena. Kur jam buvo perduoti pinigai, neatsimena. Jokių dokumentų K. K. jam išmokant pinigus neišrašė. Kaip ir kokia suma K. K. sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą jam, nežino (t. 3, b. 1. 22);
- liudytojos L. R. parodymai (apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais), iš kurių matyti, kad 2010 metų pradžioje pažįstama buhalterė pasakė, kad jos pažįstamas K. K. ieško vyr. buhalterio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuris pakeistų esantį bendrovės buhalterį. K. K. matė netvarką vedant buhalterinę apskaitą, todėl norėjo, kad apskaita būtų sutvarkyta. Ji sutiko dirbti buhalterės pareigose, pradėjo dirbti 2010 metų balandžio mėnesį. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė bendrovės vidaus apskaitą. Kitas buhalteris - V. V. teikdavo ataskaitas SODRAI, valstybinei mokesčių inspekcijai, teikė finansinę atskaitomybę Registrų centrui. Bendrovėje realiai kasininko pareigas ėjo K. K.. Įsakymo dėl kasininko paskyrimo tarp bendrovės dokumentų nebuvo, todėl ji, norėdama įteisinti realią padėtį, paruošė 2010-05-19 įsakymą Nr. 265, kuriuo buvo nustatyta, kad už kasininką dokumentus pasirašo K. K.. Kasą tvarkė ir kasos pinigus pas save laikė direktorius K. K.. Bendrovėje nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Dokumentai buvo laikomi kabinete, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Bendrovėje apskaitos politika nebuvo nustatyta. Bendrovės buhalteris V. V. su ja nebendravo. Bendrovėje buvo sudaryti du balansai, su skirtingais likučiais. Kuris balansas buvo teisingas, ji nežinojo ir jai niekas nepasakė. Paklausus V. V., kuris balansas teisingas, jis jai nieko nepaaiškino ir pasakė, kad ji yra buhalterė, todėl ir turėtų susivesti likučius. Taigi ilgalaikio turto apskaitos registrą sudarė remiantis bendrovėje buvusiomis ilgalaikio turto apskaitos kortelėmis, todėl dėl to ir galėjo atsirasti skirtumas tarp kažkurio iš balansų nurodytos ilgalaikio turto vertės 6608 litų sumoje. Dėl vedamos apskaitos iki jos atėjimo dirbti paaiškino, kad apskaitos registrai, sudaryti iki jos atėjimo, jai nebuvo perduoti. Tarp apskaitos dokumentų, atskaitingų asmenų apskaitos registrų, trumpalaikio turto apskaitos registrų, įsiskolinimo akcininkui G. S. bei G. S. įsiskolinimų bendrovei, registrų bei ilgalaikio turto apskaitos registrų ji nematė. Paklausus apie registrus, V. V. jai nieko nesakydavo. Jai atėjus į darbą 9.00 val., V. V. iš bendrovės ofiso išeidavo. Visus šiuos registrus, tarp jų ir kasos operacijų apskaitos registrą, atskaitingų asmenų apskaitos registrą, trumpalaikio turto apskaitos registrą, įsiskolinimo akcininkui G. S. bei G. S. įsiskolinimų bendrovei registrą, ji sudarė pagal bendrovėje buvusius pirminius dokumentus nuo 2010-01-01. Prieš jai išeinant iš darbo 2010-06-30, visi jos sudaryti registrai liko kompiuterio kietajame diske. Raktas Debeto programai paleisti buvo perduotas D. R.. Neatsimena, kada tiksliai perdavė raktą D. R.. Prisijungimo raktą D. R. perdavė iš karto jam paprašius. Išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, registrų ji neatspausdino. Kasos knygos jai V. V. neperdavė, todėl kasą pagal esamus pirminius dokumentus ji susivedė nuo sausio mėnesio. Apie tai, kad sausio mėnesio pradžioje likutis buvo 0,14 lt jai pasakė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V.. Balanse tai pat buvo nurodytas toks pinigų likutis. Dėl 45000 litų išmokėjimo A. B. paaiškino, kad šie pinigai buvo paimti K. K. iš banko sąskaitos. Neatsimena kada pateikė pakvitavimus apie pinigų išmokėjimą A. B.. Neatsimena ar buvo nupirkta įranga. Jai dirbant nebuvo pateiktas 2010-06-18 pakvitavimas, pagal kurį A. B. grąžino lėšas K. K. 45000 litų sumoje. Dėl 2010-05-31 materialinių vertybių nurašymo akto Nr. 7 paaiškino, kad ventiliacinė sistema buvo nurašyta remiantis pateiktais dokumentais. Neatsimena kokie tai buvo dokumentai. Buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2011 materialiai atsakingo asmens ventiliacinė sistema buvo apskaityta. Kokiais dokumentais remiantis ji buvo apskaitytą, neatsimena (t. 3, b. 1. 25-26);
- 2011-11-02 specialisto išvada Nr. 5-2/ 170 ir 2012-10-11 specialisto išvada Nr. 5-2/ 180, priedai prie jų, iš kurių matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2009-01-01 iki 2011-04-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama nesivadovaujant šių Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (su vėlesniais pakeitimais) šių straipsnių reikalavimų:
- 10 straipsnio 1 dalies nuoroda, kurioje parašyta: „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti Įmonė.“, nes nuo 2010-07-19 iki 2011-03-31 (iki tyrimo pabaigos) D. R., dirbdamas UAB „Skaitmeninis kodas“ direktoriaus pareigose apskaitos tvarkymui nesamdė buhalterės arba apskaitos paslaugas teikiančios įmonės.
- 6 straipsnio 2 dalies nuoroda, kurioje parašyta: „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, nes 2010-05-30 kasos knygos lape (14 priedas), kurį pasirašė kasininkas K. K. ir buhalterė L. R. nefiksuotos 2010 metų vasario mėnesį vykdytos operacijos ir kasos pajamos bei kasos likutis sumažintas 3569,06 Lt;
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (2008-11-14 redakcija) 14 straipsnio dalyje nurodyta: „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
- 16 straipsnio 3 dalies nuoroda, kurioje parašyta : „3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“, nes laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 2411 s-tos (Pirkėjų įsiskolinimas) ir 4431 s-tos (Skolos tiekėjams) žiniaraščių nepasirašė juos sudarę asmenys.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (2008-11-14 redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.
2) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII-I835 (2009-12-22 redakcija) 58 straipsnio „Bendrovės finansinė atskaitomybė“ 3 dalyje nurodyta: „3. Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nes VĮ Registrų centro Kauno filialui neapteikė 2010 metų finansinės atskaitomybės.
3) Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 27 straipsnyje „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, nurodyta: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“.
4) Tyrimui nepateikti šie UAB „Skaitmeninis kodas“ dokumentai:
4. 1) 2010 metų finansinė atskaitomybė.
4. 2) Bendrovės vardu atidarytų sąskaitų bankuose apskaitos registrai šių laikotarpių:
AB Parex banko nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31;
AB SEB banko nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31;
AB Ūkio banko nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-07-01 iki 2011-03-31.
AB Parex banko: 2010 metų kovo - birželio mėnesių;
AB SEB banko: 2010 metų kovo - birželio mėnesių;
4. 3) Mokėjimo kortelių sąskaitų apskaitos registrai laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 (pateikti AB Ūkio banke kortelės sąskaitos registrai nuo 2010-01-01 iki 2010-05-3l) nuo 2010-05-01 iki 2011-03-31.
AB Parex banko: 2009 metų kovo - birželio mėnesių;
AB SEB banko: 2009 metų liepos - rugsėjo mėnesių, 2010 metų kovo - birželio mėnesių;
AB Ūkio banko: 2009 metų sausio - rugpjūčio ir 2010 metų birželio mėnesių;
4. 5) Kasos operacijų apskaitos registrai laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31.
4. 6) Atskaitingų asmenų apskaitos registrai laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31.
4. 7 Trumpalaikio turto apskaitos registrai laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31.
4. 8) Ilgalaikio turto apskaitos registrai laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-07-01 iki 2011-03-31.
4. 9) Medžiagų nurašymo aktai nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-07-01 iki 2011-03-31 (pateikti degalų ir kt. autotransporto išlaidų nurašymo aktai nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30).
Papildomam tyrimui buvo pateikti keičiantis bendrovės vadovams keturi dokumentų perdavimo aktai (2009-08-31, 2010-02-17, 2010-05-19, 2010-07-15), tačiau pagal perdavimo aktuose pateiktą informaciją nėra galimybės nustatyti kokie dokumentai konkrečiai buvo perduoti. Be to, 2010-02-17 ir 2010-05-19 perdavimo aktuose, kad dokumentus perėmė nepasirašė K. K..
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. LK-574 (2008-11-14 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2.Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“
K. K. avansinėse apyskaitose 2010-03-31 (2010-03-01 – 2010-03-31 ) Nr. 4 (22 priedas) ir 2010-06-18 (2010-06-01 – 2010-06-18) Nr. 7 (21 priedas), kurias pasirašė buhalterė L. R. ir K. K. grafoje „Kam už ką ir pagal kokį dokumentą sumokėta“ įrašyta, kad 2010-03-31 K. K. sumokėjo 18000 Lt ir 2010-06-01 sumokėjo 27000 Lt A. B. už medžiagas (ventiliacinę sistemą) pagal pirkimo sutartį. Taip pat pateiktos buhalterės L. R. pasirašytos pažymos: 2010-03-31 pažyma Nr. 14 (27priedas) ir 2010-06-01 pažyma Nr. 32 (27priedas), kuriose debitorius nurodytas A. B., o kreditorius - atskaitingas asmuo K. K.. Tuo tarpu A. B. 2011-04-28 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad 2010-03-31 pagal pakvitavimą K. K., kaip bendrovės atstovas sumokėjo jam 18000 Lt ir 2010-06-01 sumokėjo 27000 Lt. Sutartyje nurodytas sandoris neįvyko, nes jis (A. B.) nesurado ventiliacinės sistemos ir 2010-06-18 pakvitavimu jis perdavė (grąžino) K. K. 45000 Lt.
2010-06-18 pakvitavimo kopija (priedas), kurioje ranka įrašyta, kad šalių susitarimu dėl 2010-02-25 sutarties nutraukimo K. K. gavo iš A. B. 45000 Lt. Pakvitavimą pasirašė K. K..
K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriaus ir kasininko pareigose iki 2010-06-18. Kasos knygos lapuose laikotarpių nuo 2010-06-01 iki 2010-06-18 (28 priedas) ir laikotarpių nuo 2010-06-18 iki 2010-06-30 (28 priedas) nėra įrašų, kad K. K. 2010-06-18 pakvitavime nurodytus pinigus 45000 Lt grąžino į bendrovės kasą. Nuostolis bendrovei 45000 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-16 sumokėjo 3630 Lt UAB „Skaitmeninis kodas“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 26 (2010-06-15 sutartį) ir pateikė UAB „Eltera“ prašymo dėl sumokėjimo kopiją (15 priedas).Taip pat nurodyta, kad gryni pinigai buvo išmokėti K. K. ir pateikta 2010-06-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio serija SKV Nr. 117 kopija (18 priedas), kurioje nurodyta, UAB „Kaišiadorių statyba“ direktorius A. S. (mokėtojo parašo nėra) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3630 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 26. Kasos pajamų orderį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas K. K. ir buhalterė L. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-16 kasos pajamų orderio SKV Nr. 117 (18 priedas), kuriame įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3630 Lt neapskaitė 2010 metų birželio mėnesio 1-18 d. kasos knygoje (28 priedas). Nuostolis bendrovei 3630 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu vadovais dirbo: R. T. (2008-07-04 – 2009-03-20), G. S. (2009-03-20–2009-09-01), T. V. (2009-09-01–2010-02-16; 2010-06-18–2010-07-19), K. K. (2010-02-17–2010-06-18), D. R. (2010-07-19 iki dabar).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkų (buhalterių) pareigose tiriamuoju laikotarpiu dirbo: V. V. nuo 2009-01-01 (nuo tiriamojo laikotarpio pradžios) iki 2010-04-23, L. R. nuo 2010-04-23 iki 2010-06-30.
Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-04-01 iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. 1.11-42, 43-119, 126-148, 149-186);
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis K. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto už laikotarpį nuo 2010-02-17 iki 2011-03-31 bei pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl kaltinamojo K. K. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 str. 1 d. bei 183 str. 1 d. (2 veikos), kadangi pasisavinto turto vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumas.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis V. V. privalėdamas tvarkyti, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skiriant bausmę K. K. atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje nebuvo teistas (t. 3, b. l. 71), dėl nusikalstamų veikų kaltę prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 3, b. l. 75), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų nesikreipė ir nebuvo gydytas (t. 3, b. l. 77), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
K. V. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skiriant bausmę V. V. atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas (t. 3, b. l. 47), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, 48-50), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 3, b. l. 75), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų nesikreipė ir nebuvo gydytas (t. 3, b. l. 77), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamiesiems skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis, kadangi jos rūšis ir dydis atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus.
Atsižvelgiant į kaltinamųjų padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltininkų asmenybes, nėra pagrindo mažinti baudos dydį, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra adekvati. Mažinti baudos dydį, byloje esant duomenims apie kaltinamojo K. K. vardu nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą nekilnojamąjį turtą, bei išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nesant duomenų apie realiai gaunamas pajamas, pagrindo nėra.
Taip pat neturint duomenų apie kaltinamojo V. V. gaunamas pajamas ir turimą turtą, nėra pagrindo mažinti baudos dydį.
2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Todėl teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis. Šiuo metu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt (2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos nutarimas Nr. 1031).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d. ir paskirti jam 70 MGL (BBD) dydžio, tai yra, 9100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 1 d. ir paskirti jam (dėl 3630 Lt pasisavinimo) 30 MGL (BBD) dydžio, tai yra 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir paskirti jam (dėl 11500 Lt pasisavinimo) 40 MGL (BBD) dydžio, tai yra 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 110 MGL (BBD), tai yra 14300 Lt (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų litų) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. ir paskirti jam 30 MGL (BBD) dydžio, tai yra, 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad baudą jie turi sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.