Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-440-813/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
1S-440-813/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-440-813/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36170-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 10 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (toliau – Plungės apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 2 mėnesiams bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, kuri 2020 m. spalio 9 d. šio teismo nutartimi pakeista į arešto bausmę 18 parų, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 18 (aštuoniolikai) dienų bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 91-133 nutarta netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų. Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis M. T. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, konstatavus, kad Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis M. T. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis M. T. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Jo padarytas drausmės pažeidimas nėra šiurkštus, sąlygotas alkio, padarytas bausmės atlikimo pradžioje. Nuteistojo nuomone, minėto pažeidimo padarymas negali būti traktuojamas kaip nuteistojo nepakankamas gebėjimas priimti ir laikytis nustatytos tvarkos taisyklių bei visuotinai priimtinų moralinių normų. Dėl to teismas padarė neteisingą išvadą, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia vienaprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones.

5.2. Nuteistasis M. T. skunde teigia, kad psichologo konsultacijų nelanko, kadangi dirba, jo darbo laikas sutampa su psichologų darbo laiku. Be to, nuteistojo nuomone, pats laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam yra pamoka. Atlikdamas bausmę, jis ir be psichologų pagalbos daro išvadas, stengiasi nekartoti savo ir kitų nuteistųjų klaidų. Dėl to, kad dirba, jis nesimoko. Be to, dirbdamas išmoksta statybos darbų, kas jam pravers ateityje.

5.3. Skunde pabrėžiama, kad pataisos namuose gaunamas darbo užmokestis yra labai mažas, jo vos pakanka būtinų priemonių įsigijimui, be to, M. T. turi vaiką, kuriam taip pat reikalinga materialinė pagalba. Todėl jis šiuo metu neturi galimybės papildomam įsiskolinimų dengimui. Grįžęs į laisvę turės galimybę daugiau uždirbti ir greičiau atlyginti skolas.

5.4. Skunde pažymima, kad teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino nuteistojo asmenybę. Atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgus į ankstesnius teistumus, asmuo antrą kartą baudžiamas už tą patį ir taip pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos.

5.5. Skunde nesutinkama su Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais. Pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties argumentų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, M. T. tvirtina, kad šiuo metu alkoholio nevartoja ir padaręs išvadas nutarė jo nevartoti ateityje, todėl alkoholio vartojimo problema, anot skundo autoriaus, jau išspręsta. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis turi mažą atsparumą stresui, savitvardos problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba įvertinti savo elgesio pasekmių. Nuteistasis pabrėžia, kad pakankamai save kontroliuoja įvairiose situacijose, sprendžia savo problemas be sunkumų, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, suvokia jo pasekmes ir žada nedaryti daugiau klaidų. Savo elgesio neteisina. Nėra jo neigiamos nuostatos visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas, kaip kad teigia nuteistasis, klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų M. T. šiuo metu vis dar neatitinka.

10. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. gegužės 9 d. Specialisto išvadoje Nr. VG-1109, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nuteistajam M. T. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, tačiau šiuo atveju akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam M. T. buvo nustatyta tiek bausmės atlikimo pradžioje, tiek vėliau sekusių vertinimų metu. Nežymus svertinių balų mažėjimas fiksuotas tik piktnaudžiavimo alkoholiu srityje. Šios aplinkybės nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui, kadangi nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.

11. Socialinio tyrimo išvadoje M. T. išskiriami trys statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Jam taip pat išskiriama eilė dinaminių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.

12. Detalizuojant šiuos kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad teisės pažeidėjas bausmės atlikimo metu dirba pataisos įtaigoje. Nerodė motyvacijos pradėti mokymosi procesą. Nuteistasis nepateikė konkrečių įsidarbinimo planų po bausmės atlikimo. Nuteistasis būdamas laisvėje nesugebėjo užsiimti visuomenėje priimtina veikla. Gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ir pan.) gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis yra smurtavęs būdamas apsvaigęs bei šiuo metu problemą su alkoholio vartojimu analizuoja paviršutiniškai. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi į specialistus ir lankė prevencinius užsiėmimus, tačiau alkoholio vartojimo problema išlieka aktuali ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvinta. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesprendžia problemų, susijusių su išsamesne savianalize. Nesikreipė pas įstaigos specialistus. Nuteistajam būdingas teigiamas savęs vertinimas, savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, dėl ko nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Nuteistasis nesikreipė ir nebuvo konsultuotas pataisos įstaigos psichologių. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas.

13. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors nuteistasis nesutinka su jam išskiriamais kriminogeniniais veiksniais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadą surašiusios specialistės kompetencija. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti minėtos specialistės kompetencija, skunde nenurodė ir nuteistasis, todėl teiginiai apie Socialinio tyrimo išvados neteisingumą laikytini deklaratyviais.

14. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. T. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis nuteistasis M. T. gali bent iš dalies eliminuoti jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius. O šiuo atveju esantis gana reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, o Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad tokios motyvacijos nuteistasis stokoja, kas atsispindi ir iš nuteistojo skundo turinio, kadangi skunde nuteistasis pabrėžia, jog geriausia mokykla yra pats bausmės atlikimas, be to jis pilna apimtimi nevykdo jam sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano – nesikreipė į Resocializacijos skyriaus specialistą dėl galimybės mokytis pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, nesikreipė dėl teisinio socialinio švietimo programos, nėra duomenų apie savarankiškus turimų įsiskolinimų dengimus, nors 2021 m. vasario 17 d. jam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos ir minėtos priemonės. Minėtų priemonių nevykdymą nuteistasis teisina darbine veikla, tačiau teisėjų kolegija, teigiamai vertindama nuteistojo M. T. darbinę motyvaciją ir siekį išlaikyti pastovius darbo santykius, sutikdama su tuo, kad nuteistųjų darbas yra viena iš reikšmingiausių nuteistųjų pataisos priemonių, visgi pabrėžia, kad nuteistajam, siekiant eliminuoti ar bent reikšmingai sumažinti jam vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, vien tik darbo ir pastangų elgesį koreguoti teigiama linkme nepakanka. Nuteistasis yra suaugęs, pakankamai brandaus amžiaus asmuo, tad turi mokėti planuoti savo užimtumą, poreikius ir kryptingai siekti tikslų, kurie padėtų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o to negebėdamas, kreiptis pagalbos į specialistus. Pastebėtina, kad kiti laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji sugeba puikiai suderinti tiek priemonių, skirtų mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių poveikį, vykdymą, tiek darbinių funkcijų atlikimą. Tad tam tikrų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, motyvuojant tai darbiniu užimtumu negali būti pateisinamas.

15. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nagrinėjamu atveju, esant reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, negalima daryti išvados, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl padarytų nusikalstamų veikų, ankstesnių teistumų vertinimo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu, ankstesniais teistumais. Tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Tuo labiau, kad su ankstesnis nusikalstamas elgesys pagal Socialinio tyrimo išvadą yra laikomas M. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu.

17. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis M. T. bausmės atlikimo metu dirba, neturi galiojančių nuobaudų, o jo bausmės atlikimo pradžioje padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus, kad bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, dėl ko šios nutarties priėmimo metu buvo skatintas keturis kartus, kad dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo „Priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programoje“, Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, Priklausomybių prevencijos grupėje, tačiau atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas švelninant bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę nuo 2021 m. spalio 11 d. jis atlieka lengvojoje grupėje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo M. T. elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

18. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visumos kontekste apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu M. T. padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

19. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Darius KantaravičiusJurgis KiškisLina Lesinskienė