Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-593-1199/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-04-03
Bylos Nr.
e1-593-1199/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03923-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-593-1199/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03923-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2023 sausio 30 d., apie 20.44 val., Molėtų pl., Vilniaus raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai, jam pravažiavus apie 100 metrų link Vilniaus nuo Molėtų pl.–Medikiškių g. sankryžos, Vilniaus raj., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodė, kad nėra įtrauktas į priklausomybių ligų centro įskaitą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi. Kaltinamasis parodė, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklauso nuosavybės teise, juo naudojasi tik jis. 2023 m. sausio 30 d. vartojo alkoholinius gėrimus su draugais, kurių nenori įvardinti. Vėliau, tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo tamsu, S. K. nusprendė važiuoti į Vilnių. Važiuodamas pro Medikiškių g.–Molėtų pl. sankryžą, pamatė, kad jam iš paskos važiuoja policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais. Jam sustojus kelkraštyje, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie paprašė jo papūsti į nuotolinį alkotesterį, vėliau nurodė pūsti į alkotesterį. Buvo nustatyta, kad jis neblaivus, tačiau konkrečių promilių nurodyti negali, nes neatsimena. Su alkotesterio rodmenimis kaltinamasis sutiko, jų neginčijo. Tik nori paminėti, kad įvykio vakarą suvalgė tris čeburekus, išgėrė litrą alaus „Švyturio Gintarinis“, jo žiniomis, 4,5 laipsnių stiprumo, taip pat kartu su draugais, trise, išgėrė 0,7 litro degtinės „Lituanica“ 40 laipsnių stiprumo. Vėlesnių apklausų metu S. K. palaikė savo anksčiau duotus parodymus, papildomai nurodė, kad po įvykio pametė savo vairuotojo pažymėjimą ir pranešė apie jo dingimą, paskambinęs bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Jo pranešimo registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis patvirtino sutinkantis jam pradėtą ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Dėl savo neatsakingo elgesio labai gailisi ir daugiau niekada nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus (el. b. l. 82–86, 183–185).

Kaltinamojo S. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Apklausiamas 2023 m. sausio 31 kaip liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2023 m. sausio 30 d. tarnybą pradėjo nuo 18 val. Dirbo iki 2023 m. sausio 31 d. 6 val. Kartu su juo tarnybą pradėjo jo kolega Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos vyriausiasis patrulis A. Č.. Darbo metu jie naudojosi tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto numeris V1730). 2023 m. sausio 30 d., patruliuodami nustatytame maršrute, iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje A14 (Molėtai–Vilnius, penkiasdešimt šeštame kilometre) pranešėjas važiuoja paskui įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) universalą. Automobilis vingiuoja po kelią. Privažiavę prie Medikiškių g.–Molėtų pl. sankryžos, pareigūnai sustojo, ketindami sulaukti atvažiuojančio pirmiau nurodyto automobilio. Maždaug po 10 minučių jie jį pastebėjo. Automobilis pravažiavo sankryžą ir nuvažiavo toliau link Vilniaus miesto. Jie jį nusivijo. Priartėjus prie automobilio, M. K. kolega įjungė tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius ir garso signalą bei per garsiakalbį nurodė automobilio vairuotojui sustabdyti automobilį. Minėta transporto priemonė sustojo Molėtų pl. (tikslaus adreso pasakyti negali). Liudytojui priėjus prie automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad automobilį vairuoja vyras. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Jo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo paaiškėjo, kad automobilį vairuoja S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu iš S. K. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytojas paklausė S. K., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. S. K. atsakė teigiamai – patvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus apie 17 val., ir pridūrė, kad tai buvo alus ir degtinė. Pasiūlius S. K. pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Jo blaivumas buvo patikrintas tarnybiniu alkoholio matuokliu „DRAGER“ Alcotest 7510 Nr. ARKA-0026, patikros sertifikatas Nr. 1886833. Pirmo pūtimo metu 21.06 val. S. K. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas, antro pūtimo metu 21.21 val. – 2,34 promilių girtumas. S. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą, po to jis buvo paleistas, o automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (el. b. l. 34–37).

Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas M. K. nurodė savo 2023 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime (e. b. l. 13).

Iš 2023 m. vasario 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad, perklausus garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) nustatyta, jos šis įrašas buvo užregistruotas 2023 m sausio 30 d. 20.44 val. BPC informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonentinis Nr. 37068619343. Paskambinęs vyras pranešė apie Molėtų plentu važiuojantį, įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 121–124).

2023 m. kovo 2 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo peržiūrėti 2023 m. sausio 30 d. Body kamera daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos S. K. neblaivumo nustatymo aplinkybės (el. b. l. 138–140).

2023 m. sausio 30 d. neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio rodmenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 30 d. 21.06 val. S. K. nustatytas 2,32 prom. girtumas, o tos pačios dienos 21.21 val. – 2,34 prom. girtumas (el. b. l. 14, 15–16).

VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Avensis“ kaina Lietuvoje be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)1 840,70 Eur, su PVM – 2 330 Eur (e. b. l. 49).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. K. (e. b. l. 23).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje S. K. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 sausio 30 d., apie 20.44 val., Molėtų pl., Vilniaus raj., jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 prom., t. y. 2,32 prom., neblaivumas. Be paties S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai – liudytojo M. K. parodymai, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai. S. K. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

S. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo jam skirtiną baudą leisti sumokėti per ilgesnį, dvejų metų, laikotarpį (b. l. 165–168, 188–190).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. S. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. K. neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (el. b. l. 107–111), nedirba. Byloje nėra duomenų apie S. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmę – 51 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pranešus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per ilgesnį, dvejų metų, laikotarpį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į S. K. paskirtos baudos dydį, bylos duomenis, patvirtinančius, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismas sprendžia, jog S. K. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, S. K. nustatytinas ilgesnis, dešimties mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. K. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, S. K. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,32 promilės alkoholio, beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas dvejų metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 1 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, S. K. paskyrimo dienos (el. b. l. 94–97).

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu S. K., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kiti klausimai

2023 m. sausio 31 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos S. K. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Avensis“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant kaltinamajam šį turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis (el. b. l. 53–55) Atsižvelgiant į tai, kad S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, laikinas S. K. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį pirmiau nurodytą automobilį paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 94–97). ? paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir (ar) garso įrašai, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. K. galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą, įpareigojant S. K. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

S. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir (ar) garso įrašus, palikti saugoti prie bylos.

S. K. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 10 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova