Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-385-163/2015

2015 m. kovo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų L. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams L. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai: septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų (7870,00 Lt) skolos ieškovei A. M.. Priteisti iš kiekvieno atsakovo L. B. ir R. B. po vienuolika litų 51 ct (11,51 Lt) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) į valstybės biudžetą. Priteisti iš ieškovės A. M. 1212,37 Lt atsakovui R. B. už advokato teisinę pagalbą. Priteisti iš ieškovės A. M. 18,01 Lt bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) ir 135 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį atmesti. Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalį, t. y. sumažinti turto arešto mastą iki 7870,00 Lt sumos. Minėtą nutartį palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, jį įvykdžius, panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo, remiantis skolos rašteliais, kuriuos pasirašė ieškovė ir atsakovai. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo skolos raštelis dėl 7870 Lt buvo pripažintas teisėtu. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas klaidingai padarė išvadas išsamiai išanalizavęs skolos raštelius ir neištyrė tikrosios šalių valios ir aplinkybių sudarant paskolos sutartis.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį tai yra sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014). Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, kad šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis ir kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pateikti teismui tuos įrodymus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).

Nagrinėjamos bylos šalių ginčo santykiai kildinami iš paskolos sutarties (CK 6.870), kurios sudarymo faktas įrodinėjamas paskolos rašteliu. Taigi, pagal CK paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento; tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Būtent šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas patenkino ieškinį iš dalies, pripažindama antrąjį skolos raštelį teisėtu bei įpareigodama atsakovus įvykdyti prievolę ieškovės naudai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovai paskutinį banko pavedimą už pirmąjį paskolos raštelį padarė 2008-07-17, o antrąjį paskolos raštelį pasirašė jau vėliau. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad iki antrojo paskolos raštelio pasirašymo atsakovai jau buvo visiškai atsiskaitę pagal pirmąjį skolos raštelį, todėl antruoju skolos rašteliu jie prisiėmė naują piniginę prievolę ieškovei dėl naujai pasiskolintos 7870 Lt sumos. Kolegija sugretina visas bylos aplinkybes ir įrodymus, kad nė viename skolos raštelyje nėra nurodyta sutarties sudarymo data; taip pat tai, kad atsakovai turėjo pirmąjį skolos raštelį, kurį kaip įrodymą pateikė teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį, ir todėl yra preziumuojama, kad prievolė jau yra įvykdyta; taip pat ieškovės reikalavimą įvykdyti prievolę pagal antrąjį skolos raštelį, kadangi pati ieškovė nurodo, jog pretenzijų dėl pirmojo skolos raštelio neturi, kadangi prievolė jau yra įvykdyta. Faktinės aplinkybės– antrosios paskolos sutarties (raštelio), kurią surašė pati atsakovė savo ranka, o atsakovas patvirtino raštu ir parašu, jog pinigus iš ieškovės gavo, sudarymas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paskolos sutartis yra sudaryta. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorę (skolos rašteliai pateikti su kreditorės-ieškovės ieškiniu) yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Tuo pačiu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis), tačiau remiantis atsakovų pateiktais įrodymais ir aplinkybėmis, atsakovai neįrodė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pasirašant skolos raštelį 2279,31 Eur (7870 Lt) sumai, surašius jį savo ranka bei patvirtinus „pinigus gavau“ parašu.

Pirmosios instancijos teismas paskolos raštelio turinį vertino visų šios konkrečios bylos aplinkybių bei šalių tarpusavio santykių kontekste ir apie šalių paskolos santykių atsiradimą sprendė iš byloje surinktų įrodymų visumos. Byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kurių visuma leido padaryti išvadą, kad buvo sudaryta šalių paskolos sutartis. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas ir vertindamas šalių sudarytą paskolos sutartį tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose, padarė teisiškai pagrįstą išvadą ir priėmė teisingą sprendimą, todėl panaikinti ar keisti priimtą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą.