Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-214-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
AN2-214-468/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
S. J.
Advokatai
Remigijus Volikas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-214-468/2019Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00367-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. ir jo atstovo adv. Remigijaus Voliko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutarties, kuria S. J. atstovo advokato Remigijaus Voliko skundas netenkintas ir Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2018-12-18 nutarimas Nr. 10-ANR_N-35287-2018 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2018-12-18 nutarimu Nr. 10-ANR_N-35287-2018 S. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018-11-26, apie 14 val., Vilniuje, Gedimino pr. 9, vairuodamas automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas pateikė skundą dėl minėto nutarimo prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną traukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartimi S. J. atstovo advokato R.Voliko skundas netenkintas ir Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2018-12-18 nutarimas Nr. 10-ANR_N-35287-2018 paliktas nepakeistas, konstatavus, kad S. J. veiksmai skundžiamame nutarime pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. ir jo atstovas adv. R.Volikas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną S. J. atžvilgiu nutraukti. Jei būtų pripažinta, kad nusižengimas buvo padarytas, prašo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.1. Mano, jog apylinkės teismo išvada dėl S. J. kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį neparemta byloje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismo naudojama sąvoka „stabtelėjo“ yra niekuo nepagrįsta, nes byloje esančiame 2018-11-26 Ingridos Baravykaitės tarnybiniame pranešime aiškiai nurodoma, kad „š.m. lapkričio 26 d. apie 13 val. 55 min. patruliuodama kartu su vyriausiąja patrule Z.Raizgyte sustojome prie pėsčiųjų perėjos adresu, Gedimino pr. 9, Vilniuje“. Prie bylos prijungti policijos ekipažo V1731 vykusio automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad 14:02:31 val. Škoda Yeti, ekipažo Nr. V1731, sustoja prie pėsčiųjų perėjos prie pastato, adresu Gedimino prospektas 9, tuo metu nei perėjoje, nei šalia jos nėra pėsčiųjų, už perėjos neleistinoje vietoje - dviračių eismui skirtoje juostoje stovi automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat sustoja 14:02:31 val. paskui automobilį Škoda Yeti, ekipažo Nr. V1731, ir pėsčiųjų perėjoje, šalia jos nesant pėsčiųjų, pradeda automobilio Škoda Yeti, ekipažo Nr. VI731, apvažiavimo manevrą.

3.2. Nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei KET nėra sąvokos „stabtelėti“, o yra sąvokos „sustoti“ ir „stovėti“, kurios matuojamos laiko intervalu. Taip pat pažymi, kad „dalyvavimas eisme“ ir „važiavimas“ nėra tapačios sąvokos, nes transporto priemonių sustojimas ir stovėjimas reglamentuojamas KET, o numatytų taisyklių pažeidimai užtraukia atsakomybę transporto priemonės vairuotojui, kaip eismo dalyviui. Akivaizdu, kad sustojusi transporto priemonė yra tuo momentu nevažiuojanti transporto priemonė. KET 3.6 punktas nustato sąvokos apibrėžimą „Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.“ Tai yra šio veiksmo konstatavimui yra būtinos abi sąlygos: 1) apvažiuojama turi būti važiuojanti transporto priemonė; 2) veiksmo metu yra būtinas išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą. Bent vienos iš šių dviejų būtinų sąlygų nebuvimas reiškia pažeidimo sudėties nebuvimą. Pažymi, jog lenkimas ir apvažiavimas nėra tapatūs veiksmai.

3.3. Teigia, jog KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Taigi yra dvi galimos alternatyvos - važiavimas sulėtinus greitį arba sustojimas, tačiau nėra „stabtelėjimo“, tai yra automobilis arba važiuoja arba sustoja, trečios alternatyvos nėra. KET 31 punktas reglamentuoja kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmus, prie perėjos sustojus ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, o būtent „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.“ Prie bylos prijungti policijos ekipažo VI731 vykusio automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad 14:02:31 val. Škoda Yeti, ekipažo Nr. V1731, sustoja prie pėsčiųjų perėjos prie pastato, adresu Gedimino prospektas 9, tuo metu nei perėjoje, nei šalia jos nėra pėsčiųjų. Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat sustoja 14:02:31 val. paskui automobilį Škoda Yeti, ekipažo Nr. V1731, ir pėsčiųjų perėjoje ir šalia jos nesant pėsčiųjų, įjungia posūkį ir pradeda automobilio Škoda Yeti, ekipažo Nr. V1731, apvažiavimo manevrą. Mano, jog šiuo atveju automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. įvykdė visus KET 30 ir 31 punktų reikalavimus ir apvažiuodamas sustojusį policijos automobilį nepažeidė KET 140.4 punkto reikalavimų. Teigia, jog apylinkės teismas prilygindamas sustojusį automobilį važiuojančiam automobiliui ir prilygindamas sustojusio automobilio, kaip kliūties eismui, apvažiavimą lenkimui, netinkamai pritaikė materialiąją teisės normą.

3.4. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės remiasi šiomis aplinkybėmis, kad 1) „įvykio metu S. J. vairuojamas automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykio vietoje“ ir 2) kad automobilis „buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą“, tačiau nevertino kitų įrodomąją reikšmę turinčių aplinkybių, o būtent, kad 1) automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo paskui policijos automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ilgiau nei tris minutes; 2) S. J. važiuodamas paskui policijos automobilį laikėsi eismo taisyklių ir buvo net perdėtai atsargus bijodamas jas pažeisti, kaip nuo 13:59:14 val. iki 13:59:45 val. (pagal vaizdo įrašo medžiagą) policijos automobilis sustojo, pažeidžiant kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimą, draudžiantį sustoti ten, kur kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui bei 144 punktą - Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile, stovėjo sustojęs paskui policijos automobilį; 3) važiavimo paskui policijos automobilį laikotarpiu, policijos ekipažas visada reagavo į neleistinai dviračių eismo juostoje stovinčius automobilius - pirmą kartą sustojo prie automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 13:59:14 val. iki 13:59:45 val., antrą kartą nuo 14:01:21 val. iki 14:01:30 val. gestais parodė patraukti automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekipažas buvo sustojęs, kol į automobilį įlipo keleivė; 4) S. J. nelenkė važiuojančio policijos automobilio viso važiavimo metu, nors, remiantis byloje esančiais telemetrinės įrangos duomenimis, policijos automobilio greitis visada buvo mažesnis nei 30 km/h; 5) S. J. pradėjo apvažiavimo manevrą būdamas įsitikinęs, kad policijos automobilis sustojo ir kad perėjoje ar šalia jos nėra pėsčiųjų; 6) S. J., remdamasis ankstesne policijos ekipažo reakcija į neleistinai dviračių eismo juostoje stovinčius automobilius ir vertindamas aplinkybę, kad nei pėsčiųjų perėjoje, nei šalia jos nebuvo pėsčiųjų, buvo įsitikinęs, kad pareigūnai sustojo prie pažeidėjo automobilio; 7) neatmestina tikimybė, kad policijos pareigūnai dirbtinai sukūrė pažeidimą, nes policijos automobilis Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš sustojimo vietos prie pėsčiųjų perėjos, adresu, Gedimino pr. 9, Vilniuje, automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar nebaigus apvažiavimo manevro, taip pažeidžiant KET 101 punkto reikalavimus, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 8) nenustatyta, kokiu tikslu policijos automobilis Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prie Gedimino prospekte 9, Vilniuje esančios pėsčiųjų perėjos, nes stovėjo apie 4 s. ir pradėjo vėl važiuoti nepraėjus perėja nei vienam pėsčiajam, bei policijos pareigūnams neatlikus jokių veiksmų.

3.5. Pažymi, jog, vadovaujantis ANK 7 straipsniu, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pirmos instancijos teismas nenustatė S. J. kaltės formos, taip pat kaltės formos nenustatė ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija. Įvertinant tai, kad S. J. ilgiau nei 3 minutes važiavo paskui policijos automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių greitis viso šio laiko metu buvo mažesnis nei 30 km per valandą, automobilio apvažiavimo manevrą pradėjo pastarajam sustojus. Taip pat turėdamas tvirtą pagrindą manyti, kad pareigūnai sustojo prie automobilių pažeidžiančių kelių eismo taisykles. Teigia, jog net ir tuo atveju, jei objektyvūs požymiai formaliai ir atitiktų administracinio nusižengimo požymius, nesant asmens kaltės, atsakomybė negalima. Šiuo atveju S. J. buvo įsitikinęs, kad visus veiksmus atlieka pagal KET 31 punkto reikalavimus ir laikydamasis bendrųjų eismo dalyvių pareigų bei netrukdydamas kitiems eismo dalyviams, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, o pažeidimo atveju galimas tik kazusas. Jei formaliai buvo padarytas pažeidimas, tai dėl klaidos ir netinkamo aplinkybių įvertinimo. Skundžiamu atveju S. J. laikėsi visų KET 9 punkte numatytų pareigų, apvažiavimo manevrą atliko niekam nesukeldamas pavojaus, būdamas įsitikinęs, kad pėsčių einančių ar ketinančių eiti per gatvę pėsčiųjų perėjoje ir prie jos nėra, o policijos automobilis sustojo prie neleistinoje vietoje sustojusio pažeidėjo automobilio ir vėl aiškinsis įvykio aplinkybes, kaip ir prieš tai. Prieš atlikdamas apvažiavimo manevrą sustojo, o važiavimo greitis iki sustojant buvo mažesnis, nei 30 kilometrų per valandą.

3.6. Mano, jog net ir tuo atveju, jei objektyvūs požymiai formaliai ir būtų įvertinti, kaip atitinkantys administracinio nusižengimo požymius, tačiau pats veiksmų atlikimo pobūdis, nesukelia pavojingumo ir iš esmės nepažeidžia įstatymo saugomų vertybių, t. y. veika neturi pavojingumo požymio ar bent jau reikiamo šiai veikai pavojingumo laipsnio. Todėl už tokį nusižengimą ANK numatytos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams yra akivaizdžiai neproporcingas. Teigia, jog įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, yra pagrindas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, S. J. paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. ir jo atstovo adv. R.Voliko skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad S. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

6. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus (2017-09-26 įstatymo Nr. XIII-640 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-10-03).

7. ANK 420 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į KET. KET 140.4 punkte įtvirtintas draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas apeliaciniame skunde klausimo, ar automobilio manevras buvo atliktas pėsčiųjų perėjoje nekelia, tačiau nurodo, kad S. J. veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes jis tik apvažiavo kliūtį - policijos pareigūnų automobilį, kuris buvo sustojęs prie dviračių eismui skirtoje juostoje stovinčio automobilio Volvo. Sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo, nes jį paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 punkte išaiškinta, kad transporto priemonės sustojimu laikytinas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

10. Taigi transporto priemonės sustabdymas tai yra trumpalaikis transporto priemonės sustojimas, transporto priemonei kurį laiką nejudant iš vietos, ne ilgesnį laiko tarpą, nei tai būtina keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundo argumentą, kad policijos pareigūnų automobilis buvo sustojęs, grindžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiosios patrulės Ingridos Baravykaitės 2018-11-26 tarnybiniu pranešimu, kuriama nurodyta, kad jų transporto priemonė, pažeidžiant KET, buvo aplenkta sustojus prie pėsčiųjų perėjos (b. l. 14). Vertinant, ar policijos pareigūnų automobilis prie pėsčiųjų perėjos buvo sustojęs taip, jog kitiems eismo dalyviams sudarė būtiną apvažiuoti kliūtį, svarbi byloje esančių vaizdo registratoriumi užfiksuotų priekinės ir galinės kamerų vaizdo įrašų analizė (b. l. 22). Iš vaizdo įrašų Nr. V1731(PR)_ch4 ir Nr. V1731(PR)_ch2 matyti, kad policijos pareigūnų automobilis, artėjant pėsčiųjų perėjai (adresu Gedimino pr. 9) iš tiesų sulėtino greitį, transporto priemonė riedėjo, tačiau nebuvo sustabdyta tokiai fiksuotai laiko atkarpai, kuri sudarytų pagrindą S. J. policijos pareigūnų automobilį vertinti kaip kliūtį, pastariesiems neva sustojus užfiksuoti kitos transporto priemonės daromą pažeidimą (automobilio Volvo stovėjimą dviračių eismui skirtoje juostoje). Pareigūnai iš automobilio nebuvo išlipę, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors kitokius policijos pareigūnų veiksmus, leidžiančius spręsti, jog jie minėtu momentu atliko automobilio Volvo galimo pažeidimo fiksavimą. Taigi skundą nagrinėjantis teismas argumentą, kad S. J. policijos pareigūnų automobilį pagrįstai laikė kaip kelyje esančią ir eisme nedalyvaujančią kliūtį, kurią jis, nepažeisdamas KET, apvažiavo, vertina kaip nepagrįstą. Teismas sutinka su skundo argumentu, jog apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje naudojama sąvoka „automobilio stabtelėjimas“ nėra išaiškinta KET ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, tačiau sprendžia Policijos pareigūnų automobilio greičio sulėtinimą, net ir stebint žymų automobilio greičio pasikeitimą, tačiau transporto priemonei riedant, nėra pagrindo laikyti transporto priemonės sustabdymu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 punkto prasme, ar juo labiau, transporto priemonės stovėjimu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktas).

11. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J. posūkio manevrą į kairę pradėjo tik įsitikinęs, kad per perėją važiuojamosios kelio dalies nekerta pėstieji ir tai daryti yra saugu. Iš vaizdo įrašo Nr. V1731(PR)_ch4 matyti, kad S. J. važiuodamas iš karto už policijos pareigūnų, tarp automobilių daugiau nesant jokių kitų eismo dalyvių, policijos pareigūnų ekipažui prie pėsčiųjų perėjos (Gedimino pr. 9) sulėtinus greitį, automobilį taip pat pristabdo (sulėtina greitį), tačiau nesustojęs suka į kairę, aplenkdamas policijos pareigūnų automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimas užfiksuotas vienoje iš centrinių miesto gatvių, dienos metu, važiuojamą kelio dalį per perėjas nuolat kertant pėstiesiems. Be to, automobilio MB vairuotojo S. J. matomumą, vertinant, ar į pėsčiųjų perėją įvažiuoti yra saugu, ribojo priešais esantis minėtas policijos pareigūnų automobilis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, laiko atkarpa, kuomet S. J., policijos pareigūnams sulėtinus greitį prie pėsčiųjų perėjos (Gedimino pr. 9), taip pat greitį sulėtino, tačiau, esant intensyviam eismui, nesustojęs pradėjo manevrą, nebuvo pakankama ir leidžianti transporto priemonės MB vairuotojo elgesį, lenkiant policijos pareigūnų automobilį, vertinti kaip atsargų ir atidų, neva įsitikinus, jog policijos pareigūnai sustojo fiksuoti galimą kitos transporto priemonės pažeidimą, o ne praleisti į perėją įžengusius/galinčius įžengti pėsčiuosius ar dėl kokios nors kitos priežasties. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent dėl riboto matomumo ir galimybės pastebėti pėsčiuosius kertančius kelią pėsčiųjų perėjoje prieš pirmiau esančią transporto priemonę, siekiant išvengti skaudžių padarinių, KET numato draudimą lenkti kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjose. S. J. minėto draudimo nesilaikė.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J. veiksmai, įsitikinus, kad jis policijos pareigūnų automobilį apvažiuoja nepažeisdamas KET, negali būti laikomi, kaip veikimas tyčia. Kaip jau minėta, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad įvykis užfiksuotas dienos metu, mieste, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus, todėl akivaizdu, kad S. J., būdamas patyrusiu vairuotoju, matydamas, kad policijos pareigūnai sulėtino greitį prie pėsčiųjų perėjos, neturėdamas jokių objektyvių priežasčių policijos pareigūnų automobilį vertinti kaip eisme nedalyvaujančią kliūtį, suvokdamas, jog lenkimas tokioje vietoje yra draudžiamas, vis tiek išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tokiu būdu aplenkdamas transporto priemonę. Taigi jis minėtą KET pažeidimą padarė veikdamas tyčia. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tam neprieštarauja 2018-11-26 tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog tik sustabdžius S. J., jis teisinosi, kad pareigūnai jį „prigavo“ bei reiškė nepasitenkinimą dėl policijos pareigūnų veiksmų kelyje, t. y. sustojant prie kiekvienos perėjos praleisti pėsčiųjų (b. l. 14).

13. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad S. J., važiuodamas už policijos pareigūnų automobilio, laikėsi KET ir buvo net gi perdėtai atsargus. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Iš byloje esančio tarnybinio automobilio V1731 galinės kameros vaizdo įrašo matyti, kad automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš karto už policijos pareigūnų ekipažo pradeda važiuoti 14:01:25, pasitraukus automobiliui Škoda. 14:01:38 automobilio MB vairuotojas, nesilaikydamas KET 150.4 punkto, važiuodamas paskui policijos pareigūnų automobilį, sustoja ir iki 14:01:42 stovi pėsčiųjų perėjoje. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad automobilio vairuotojas nuo 14:01:49 iki 14:01:54 važiuoja dviračių tako dalimi. Todėl policijos pareigūnų automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi S. J. užfiksuotą vairavimą vertinti kaip ypatingai atsargų ir atitinkantį KET, nėra pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, S. J. paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. (Konstitucinio Teismo 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

16. Svarbu pažymėti, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

17. Iš skundo turinio matyti, kad S. J. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta, kritiškai savo elgesio nevertina, atvirkščiai, akcentuoja perdėtą atsargumą vairuojant, ką paneigia pirmiau aptarti objektyvūs faktiniai duomenys. Akivaizdu, jog dėl S. J. padaryto nusižengimo neabejotinai kilo pavojus eismo saugumui, o skaudžių padarinių (esant intensyviam eismui lenkiant kitą automobilį perėjoje) nekilo ar pavyko išvengti ne dėl S. J. veiksmų, o tik atsitiktinumo dėka. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko galioti Institucijos 2018-12-18 nutarimą. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, mažinant S. J. artimą minimaliai sankcijoje numatytai paskirtą baudą ar jos neskiriant arba neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones artimam minimaliam įstatyme numatytam terminui (ANK 420 straipsnio 5 dalis), nėra jokio pagrindo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. bei jo atstovo adv. Remigijaus Voliko skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė