Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1655-963/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-15
Bylos Nr.
A8.-1655-963/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01104-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
K. P.
Advokatai
Mauras Urbonavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-1655-963/2019
Proceso Nr. 4-06-3-01104-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 1.5.4.; 9.38.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 19102829314(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedusiam, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. 12.58 val. iki 2018 m. sausio 2 d. 11.07 val. K. P., būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovu, Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektronines importo deklaracijas (toliau - importo deklaracijos) Nr. 17LTLR1000IM009523 (2017-09-04), Nr. 17LTLR1000IM014600 (2017-09-19), Nr. 17LTLR1000IM014769 (2017-09-19), Nr. 17LTLR1000IM01DD76 (2017-10-03), Nr. 17LTLR10001M048B64 (2017-12-04) Nr. 18LTLR1000IM0002B9 (2018-01-02) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Minėtose importo deklaracijose deklaruoti iš Kinijos Liaudies Respublikos importuoti gatvės šulinių dangčiai iš kaliojo ketaus.

Įforminant importo deklaraciją Nr. 17LTLR1000IM048B64 muitinio tikrinimo metu kilus abejonėms dėl importo deklaracijoje deklaruotų gatvės šulinių dangčių (TARIC kodas 7325 99 10 90) klasifikavimo teisingumo buvo paimti minėtos prekės mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė, remdamasi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 18MLT0038 (2018-01-05) nustatė, kad prekė yra gatvės šulinių dangčiai iš kaliojo ketaus, kuriame grafitas yra sferų pavidalo (rutulinis grafitas) ir 2018 m. sausio 15 d. įformino Prekės klasifikavimo aktą Nr. 18L0011, kuriuo prekę suklasifikavo TARIC kodu 7325 99 10 51.

Deklaruojant šias prekes, atsižvelgiant į gamintojos pavadinimą, importo deklaracijos 33 langelyje nurodytinas papildomas prekės kodas, nuo kurio priklauso taikytinas laikinojo antidempingo muito tarifo dydis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad prekės gamintoja yra Kinijos Liaudies Respublikos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prekėms, deklaruotoms importo deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM048B64 turėjo būti papildomas TARIC kodas C272 ir taikytinas 33,1 % (įmokos kodas A35) laikinasis antidempingo muitas.

2018 m. sausio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/140 tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiams ir jų dalims, kurių KN kodai šiuo metu yra 7325 10 00 (TARIC kodas 7325100031) ir 7325 99 10 (TARIC kodas 7325991051), nustatomas galutinis antidempingo muitas. Importuotoms prekėms, kurių papildomas TARIC kodas yra C272, remiantis minėto Reglamento 1 straipsnio 2 dalimi, nustatyta 25,4% galutinio antidempingo muito (įmokos kodas A30) norma.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. vasario 22 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą (toliau SPA) Nr. 8LM190125S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM048B64 deklaruotų šulinių dangčių TARIC kodą iš 7325 99 10 90 į 7325 99 10 51 C272 ir įregistravo mokestinę nepriemoką galutinio antidempingo muito - 11563,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą - 2428,00 Eur, iš viso 13 991,00 Eur.

Klaipėdos teritorinė muitinė atlikusi papildomą tyrimą dėl importo deklaracijose Nr. 17LTLR1000IM009523, Nr. 17LTLR1000IM014600, Nr. 17LTLR1000IM014769, Nr. 17LTLR1000IM01DD76, Nr. 18LTLR1000IM0002B9 deklaruotų dangčių klasifikavimo teisingumo, išanalizavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatė, kad deklaruoti gaminiai - tai gatvės šulinių dangčiai, pagaminti iš kaliojo ketaus, kuriame grafitas yra sferų pavidalo (stipriojo ketaus). Bendrovės pateiktuose medžiagos sudėties sertifikatuose nurodyta kaliojo ketaus cheminė sudėtis (QT500-7) iš kurio pagaminti šulinių dangčiai. Nurodyta, kad magnis (Mg) sudaro apie 039-0,059%. Ketaus lydinyje esantis magnis (0,023-0,07 %) priverčia lydinyje esantį grafitą sudaryti sferas (rutuliukus). Stiprusis ketus - tai ketus, kuriame grafitas yra rutuliukų formos. Minėtose deklaracijose deklaruota prekė tokia pati, kaip ir prekė kurią Klaipėdos teritorinė muitinė SPA Nr. 8LM190125S suklasifikavo TARIC kodu 7325 99 10 51 C272.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. kovo 21 d. priėmė SPA Nr. 8LM190169S, kuria pakeitė importo deklaracijose Nr. 17LTLR1000IM009523, Nr. 17LTLR1000IM014600, Nr. 17LTLR1000IM014769, Nr. 17LTLR10001M01DD76, Nr. 18LTLR1000IM0002B9 deklaruotų šulinių dangčių TARIC kodą iš 7325 99 10 90 į 7325 99 10 51 C272 ir įregistravo mokestinę nepriemoką galutinio antidempingo muito - 71 735,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą - 14 625,00 Eur, iš viso 86 360,00 Eur. Ištaisius importo deklaracijas Nr. 17LTLR1000IM009523 (2017-09-04), Nr. 17LTLR1000IM014600 (2017-09-19), Nr. 17LTLR10001M014769 (2017-09-19), Nr. 17LTLR10001M01DD76 (2017-10-03), Nr. 17LTLR10001M048B64 (2017-12-04) Nr. 18LTLR1000IM0002B9 (2018-01-02) ir Klaipėdos teritorinei muitinei priėmus SPA Nr. 8LM190125S, 8LM190169S susidarė mokestinė prievolė 100 351,00, tai sudaro 2007,02 bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pateikdamas importo deklaracijose neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, papildomas kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai), K. P. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl nurodyto veiksmų, K. P. 2019 m. birželio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė A. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

K. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padarymo, t.y. dėl to, kad jis pateikdamas importo deklaracijas jose nurodė neteisingus deklaruojamos prekės duomenis, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 565 straipsnis numato, kad administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad veiksmai dėl kurių K. P. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra atlikti laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. 12.58 val. iki 2018 m. sausio 2 d. 11.07 val., todėl jie turi būti kvalifikuojami pagal tuo metu galiojusią ANK redakciją, nes 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1835 ANK 212 straipsnis nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas.

Veiksmai, dėl kurių K. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, atitinka ne 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcijos ANK 212 straipsnio 3 dalį, bet ANK 212 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl laikytina, kad K. P. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija).

Teismo posėdžio metu K. P. pripažino nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kad neteisingai įrašė kodą deklaracijose. Paaiškino, kad taip padarė, nes prieš tai porą metų deklaruodavo tas pačias prekes tam pačiam gavėjui ir visada klasifikacijos kodas buvo tas pats. 2017 m. rugpjūčio mėnesį ES priėmė teisės aktą, kad šulinių dangčiams iš kaliojo ketaus, kurio pagrindas yra rutulinis grafitas, yra pakeistas kodas ir jam taikomi papildomi antidempingo muitai. Tuo laikotarpiu nei siuntėjas, nei gavėjas apie tai nebuvo informuoti. Muitinė tik gruodžio mėnesį paėmė jo prekės mėginį ir laboratorijoje nustatė, kad prekių pagrindą sudaro rutulinis grafitas. Tik tada buvo nustatyta, kad jis deklaravo neteisingus duomenis. Pažymėjo, kad prekės cheminę sudėtį galima buvo nustatyti tik laboratorijoje. Jis kodus nustato pagal siuntėjo pateiktus duomenis ir kodą. Iš pradžių jis pats aiškindavosi, koks tai daiktas, koks turėtų būti jo kodas, kad patikrinti siuntėjo nurodytą kodą. Taip pat paklausia ir gavėjo, koks gali būti prekės kodas. Gavęs sudėties sertifikatą be cheminės analizės jis negali nustatyti prekės cheminę sudėtį. Pažymėjo, kad mokesčio skirtumo suma susidariusi dėl šio nusižengimo yra sumokėta.

Teismo posėdžio metu K. P. įgaliotas atstovas advokatas Mauras Urbonavičius paaiškino, kad K. P. anksčiau taikė kodą, kuris visiškai atitiko tą prekę. Kai pasikeitė prekės cheminė sudėtis, prekei buvo taikomas antidempingo muitas, o tada automatiškai pasikeičia prekės kodas. Prekių kodus turi nustatyti siuntėjas ir gavėjas, nes jie žino prekių cheminę sudėtį ir žino, ar ta sudėtis pakliūva į antidempingo įstatymą. Taip pat nei siuntėjas, nei gavėjas nepasižiūrėjo, kad pasikeitė teisės aktai. Prašė taikyti nusižengimo metu galiojusią ANK 212 straipsnio 3 dalies redakciją ir skirti įspėjimą. Jeigu teismas atsižvelgtų į visas aplinkybes ir nuspręstų skirti piniginę baudą, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę baudą, nei numato ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, nes K. P. augina vieną nepilnametį vaiką, kitam jo vaikui neseniai suėjo 18 metų, jis jau pilnametis, tačiau įstojo į universitetą Olandijoje, taigi jį reikės išlaikyti, o Olandijoje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, be to, reikės mokėti už mokslą. Taip pat K. P. turi būsto kreditą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. P. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta K. P. prisipažinimu teismo posėdžio metu, kuriais jis pripažino, kad įrašė neteisingus duomenis į deklaraciją, nes nepasitikrino, kad tie kodai buvo pakeisti, apie tai sužinojo tik gruodžio mėnesį, kai muitinė atliko jo deklaruotų prekių patikrinimą. K. P. kaltė be jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, tai administracinio nusižengimo protokolu, K. P. paaiškinimu, 2018-02-22 supaprastinto patikrinimo ataskaita, muitinės pareigūnų tarnybiniais pranešimais, importo deklaracija Nr. 17LTLR10001M048B64 (2017-12-04), tyrimo protokolu, prekės klasifikavimo aktu, prekybinėmis sąskaitomis faktūromis, 2018-03-21 supaprastinto patikrinimo ataskaita, prekių TARIC kodų pasikeitimu ir mokesčių perskaičiavimu, Klaipėdos teritorinės muitinės raštais, adresuotasis UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, importo deklaracijomis Nr. 17LTLR1000IM014600 (2017-09-19), Nr. 17LTLR10001M01DD76 (2017-10-03), Nr. 17LTLR1000IM009523 (2017-09-04), Nr. 17LTLR10001M014769 (2017-09-19), Nr. 18LTLR1000IM0002B9 (2018-01-02), Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, kita bylos medžiaga.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: “Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą.“ To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: “Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.“

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad K. P. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

K. P. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį –jį padarė ne piktybiškai, bet pasitikėdamas savo ankstesniais veiksmais ir nepasitikrindamas naujų teisės normų, kurios pasikeitė deklaruojant prekes, į tai, kad valstybei dėl to žala nėra padaryta, nes dėl nusižengimo padarymo atsiradusi muito mokesčio skirtumo suma buvo sumokėta, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, turi šeimą, augina du vaikus, nors vienam iš jų jau yra 18 metų, bet jis yra studentas, studijuoja Olandijos universitete ir jį reikia išlaikyti, į tai, kad turi kreditinių įsipareigojimų, baustas administracine tvarka, atsižvelgtina ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir K. P. skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nustatytos nuobaudos – 1400 Eur baudos - skyrimas K. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti K. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą nei ANK 212 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

K. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19102829314 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė