Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą atsakovui A. V. Z. (A. V. Z.), atstovaujamam įstatyminės atstovės V. S., dėl pilietybės netekimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (toliau – ir ministras, ar pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti, kad A. V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., (toliau – ir atsakovas) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad ministras 2024 m. vasario 13 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, kurio pagrindu atsakovo motina V. S., įgijusi kitos valstybės – (duomenys neskelbtini) – pilietybę, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Atsakovo motina V. S. nurodyto įsakymo pagrindu Lietuvos Respublikos pilietybės neteko nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimo dienos, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 24 d.

Pareiškėjas prašyme pažymi, kad 2012 m. balandžio 25 d. sprendžiant atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą, nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovo motina 2008 m. lapkričio 24 d. įgijo (duomenys neskelbtini)pilietybę. Atsakovo motina V. S. Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka apie įgytą (duomenys neskelbtini) pilietybę Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nepranešė. Paaiškina, kad šis faktas Migracijos departamentui tapo žinomas tik 2023 m. spalio 11 d.

Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, neturėdamos duomenų apie tai, kad atsakovo gimimo metu jo motina jau buvo įgijusi kitos valstybės pilietybę, atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą nepagrįstai išsprendė pagal Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalį.

Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad atsakovo gimimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) d., galiojo Pilietybės įstatymo, priimto 2002 m. rugsėjo 17 d., redakcija. Pažymi, kad 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas Nr. XI-1196 įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, 2002 m. rugsėjo 17 d. priimtas Pilietybės įstatymas Nr. IX-1078 neteko galios.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo (vaiko) gimimo įtraukimo į apskaitą Lietuvos Respublikoje jo atstovai kreipėsi tik 2012 m. balandžio 24 d., o dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo išsprendimo – tik 2012 m. balandžio 25 d. Atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas išspręstas pagal Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalies nuostatas.

Pareiškėjas paaiškina ir tai, kad sprendžiant vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus pagal Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalį, vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė buvo įrašoma Lietuvos Respublikos gyventojų registre išduodant Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju atskiras administracinis sprendimas dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės nebuvo priimamas.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo kreipėsi 2012 m. balandžio 25 d. ir duomenys, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo, Gyventojų registre buvo įrašyti 2012 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus darbuotojo, išduodant atsakovui Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašyme teigia, kad atsakovas A. V. Z. buvo pripažintas Lietuvos Respublikos piliečiu egzistuojant šiai teisinę reikšmę turinčiai aplinkybių visumai, t. y. teisiniam ir faktiniam pagrindui: 1) Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog nuo 2008 m. liepos 22 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gimę vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant; 2) gimus iš V. S. neva Lietuvos Respublikos pilietės.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo gimimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) d., jo tėvai nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai: atsakovo tėvas V. V. Z. turėjo tik (duomenys neskelbtini) pilietybę, o atsakovo motina V. S. ministro įsakymo pagrindu yra netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės nuo 2008 m. lapkričio 24 d., kai įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Taigi, nei vienam iš atsakovo tėvų nesant Lietuvos Respublikos piliečiu (duomenys neskelbtini) d., kai gimė atsakovas A. V. Z., jis neturėjo teisės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant Pilietybės įstatymą (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija). Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, prašo pripažinti, kad atsakovas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Atsakovo atstovė pagal įstatymą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) su pareiškėjo prašymu sutinka ir prašo ministro prašymą patenkinti. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėjas prašyme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 6 d. teikimu Nr. 24TR7 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą“ (toliau – Teikimas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, siūlydamas vidaus reikalų ministrui kreiptis į Regionų administracinį teismą dėl A. V. Z. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad sprendimas dėl A. V. Z. Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas pažeidžiant Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalį.

Migracijos departamentas Teikime nurodė, kad A. V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., gim. vieta – (duomenys neskelbtini), gyv. vieta – (duomenys neskelbtini). A. V. Z. 2023 m. spalio 16 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2028 m. spalio 16 d.

Migracijos departamentas Teikime taip pat nurodė, kad A. V. Z. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalį. Duomenys, kad vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo, Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašyti 2012 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus darbuotojo. A. V. Z. 2012 m. gegužės 9 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teikime taip pat nurodyta, kad A. V. Z. tėvas V. Z. sūnaus gimimo metu buvo (duomenys neskelbtini) pilietis.

Teikime pažymėta, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 14 d. gavo (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje patvirtinimą, kad atsakovo motina V. S. (duomenys neskelbtini) pilietė yra nuo 2008 m. lapkričio 24 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdama į Migracijos departamento 2024 m. sausio 6 d. teikimą Nr. 24TR7 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, 2024 m. vasario 13 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-136 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, kuriuo, be kita ko, nusprendė, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., gim. valstybė – (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir Pilietybės įstatymas.

Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).

Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalis nustatė, kad nuo 2008 m. liepos 22 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d.) dienos gimę vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. V. Z., gimė (duomenys neskelbtini) d.., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Taigi, atsakovo A. V. Z. gimimo metu galiojo Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalies nuostata, kuri numatė sąlygą, kad nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, Lietuvos Respublikos piliečiu galėjo būti laikomas tik tuo atveju, jei tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

Byloje nustatyta, kad atsakovo motina V. S. 2023 m. spalio 11 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su pranešimu, kad ji 2008 m. lapkričio 12 d. įgijo kitos valstybės – (duomenys neskelbtini) – pilietybę. (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje patvirtino, kad V. S. (duomenys neskelbtini) pilietė yra nuo 2008 m. lapkričio 24 d. Bylos duomenimis, atsakovo A. V. Z. tėvas V. Z. sūnaus gimimo metu taip pat buvo (duomenys neskelbtini) pilietis.

Ši byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovo A. V. Z. tėvai jo gimimo metu buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai.

Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją negalimas ir toks įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamas aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai). Tokia doktrininė nuostata įtvirtinta ir pilietybės teisinį reguliavimą aiškinančiame Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendime. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017).

Taigi, atsakovo motina, 2008 m. lapkričio 24 d. įgijusi (duomenys neskelbtini) pilietybę, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 24 d.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ši svarbi aplinkybė atitinkamoms Lietuvos valstybės institucijoms atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu nebuvo žinoma, nes atsakovo motina nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti apie įgytą kitos valstybės (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pilietybę.

Šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl A. V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalies nuostatas.

Pilietybės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teisėjui kolegijai nustačius, kad atsakovas A. V. Z. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalį, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad A. V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymas yra pagrįstas, todėl vadovaujantis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.

Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 36 straipsniu, teismo sprendimui įsiteisėjus, teismo sprendimas dėl A. V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo turi būti paskelbtas Teisės aktų registre.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą dėl pilietybės netekimo tenkinti.

Pripažinti, kad A.V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalį.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl A. V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.