Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl sandorių su UAB„Svydis“. Akcentuoja, kad atsakovo sprendimas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų apie tai, kad mokesčio administratoriaus patikrinimo akto ir mokesčių inspekcijos sprendimo išvados šioje dalyje yra nepagrįstos. Centrinis mokesčių administratorius sprendime nurodo, kad „Svydis“ nedeklaravo jokių komercinių sandorių su pareiškėju. Ankstesnio tiekėjo (UAB „Utenos vežėjai“) atžvilgiu buvo padaryta tokia pati išvada. Nei centrinis mokesčių administratorius, nei Komisija nepagrindė savo išvadų, kiek reikia šiam tiekėjui materialinių ir žmogiškųjų išteklių, kur ir kada deklaruoti sandorius. Su tiekėju UAB „Svydis“ operacijos įvyko 2005 m. sausio mėn., o atsakovas remiasi savo sprendime parodymais, kuriuos davė asmuo, dirbantis UAB „Svydis“ direktoriumi tik nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendime sakoma „(...) įmonės vadovė ir buhalterė patikrinio metu nurodė, kad niekada nevykdė jokių prekybinių sandorių su Bendrove (...)“. Tačiau nei mokesčių administratoriaus sprendimuose, nei 2008 m. balandžio 25 d. patikrinimo akte nėra nurodyta, kad UAB „Svydis“ vadovė ir buhalterė būtų davusios parodymus. Todėl išvados, kad sandoriai tarp UAB „Svydis“ ir pareiškėjo realiai neįvyko, neparemtos įrodymais.

Dėl sandorių su UAB „Relteksa“. Tvirtina, kad sprendime centrinis mokesčių administratorius visiškai nepasisakė apie tai, ar ginčo PVM sąskaitoje faktūroje GED Nr. 9322740 išskirta PVM suma 14 867 Lt nebuvo išieškota valstybės naudai bankroto procedūros metu. Atsakovas, nagrinėjant mokestinį ginčą Komisijoje, nepateikė įrodymų, ar bankroto procedūros metu šio tiekėjo nesumokėtos į biudžetą PVM sumos nebuvo išieškotos.

Dėl sandorių su UAB „Vilganta". Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų dėl mokesčio administratoriaus išvadų neteisėtumo šioje dalyje ir neatsakė į klausimą, kodėl įmonė, kuri, kaip teigia mokesčių administratorius, yra priedangos įmonė, veikia iki šiol. Komisija sprendime nurodo, kad šis tiekėjas, kaip nevykdantis mokesčio administratoriaus nurodymų, išregistruotas iš PVM mokėtojų tik 2005 m. gruodžio 13 d., tačiau pareiškėjas vykdė ūkines operacijas su tiekėju „Vilganta“ beveik 12 mėnesių anksčiau, t. y. 2005 m. sausio mėn.

Dėl sandorių su UAB „Jolekė“. Atsakovo sprendime nėra analizuojami pareiškėjo skundo motyvai, susiję su šiuo tiekėju, pvz., nėra išanalizuota, kad išregistravimo iš PVM mokėtojų duomenys nebuvo paskelbti tuo metu, kai bendrovė išrašė ginčo PVM sąskaitą faktūrą. Nagrinėjant ginčą Komisijoje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad informacija apie tiekėjo UAB „Jolekė“ išregistravimą iš PVM mokesčių mokėtojų būtų paskelbta 2004 m. kovo 1 d., t. y. tą dieną, kai buvo išrašyta ginčo PVM sąskaita-faktūra. Nepateikta įrodymų ir apie tai, ar pati UAB „Jolekė“ 2004 m. kovo 16 d. jau žinojo apie priimtą sprendimą išregistruoti ją iš PVM mokėtojų. Nors mokesčių administratorius teigia, kad ši įmonė buvo naudojama kaip priedangos įmonė, tačiau tai prieštarauja paties mokesčių administratoriaus nustatytiems faktams, nes, kaip rašoma atsakovo sprendime, UAB „Jolekė“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su savo tiekėjais. O vien tai, kad Sodros duomenys nerodo asmens, pasirašiusio ginčo dokumentuose kaip tiekėjo darbuotojo, visiškai nereiškia, kad tas asmuo neturėjo teisės pasirašyti kitokių teisinių santykių su įmone pagrindu. Mokesčių administratorius nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtent 2004 m. kovo 16 d. tiekėjo įmonė veikė kaip priedangos įmonė santykyje su pareiškėju, nes šio tiekėjo atžvilgiu vykęs mokestinis patikrinimas netyrė UAB „Jolekė“ santykių su pareiškėju.

Be to, nagrinėjant skundą Komisijoje, bendrovė pateikė 2004 m. gegužės 28 d. metalo rūšiavimo aktą, 2004 m. gegužės 27 ir 28 d. PVM sąskaitas faktūras, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių pagrįstumą 2004 m. liepos 5 d. patikrino ir Vilniaus AVMI patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė G. J.. Šie pateikti įrodymai tvirtina, jog tas laikotarpis, už kurį mokesčių administratorius nepripažįsta tiekėjo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, mokesčių inspekcijos buvo patikrintas ir jokių abejonių dėl to nebuvo likę pačiam mokesčių administratoriui.

Dėl sandorių su UAB „Merkatura“. Atsakovas sprendime konstatavo tik tai, kad mokesčio administratorius rėmėsi nepaneigta informacija iš Klaipėdos AVMI ir Šiaulių AVMI. Pareiškėjui kyla klausimas, ar šiandien ta informacija iš tiesų yra nepaneigta, nes atsakovas nenurodo, ar Klaipėdos AVMI ir Šiaulių AVMI aktai nėra ginčijami. Jokių įrodymų Komisijai atsakovas nepateikė. Išvada, jog „(...) ūkinės operacijos neįvyko ar įvyko kitomis aplinkybėmis (...)“ yra visiškai nepagrįsta. Skunde nurodė, kad dėl to, jog ilgai bendradarbiavo su UAB „Merkatura“, kuri ankstesniame mokestiniame patikrinime buvo įvardinta kaip viena didžiausių metalo laužo tiekėjų, nebuvo jokio pagrindo abejoti, papildomai kažką tikrinti, įsitikinti kažkuo, ką mokesčių administratoriaus teigimu privalo tokiai veiklai turėti tiekėjas (pvz., nekilnojamąjį turtą, materialinius ir žmogiškuosius resursus ir pan.). Neaišku, kokiame teisės akte yra nustatyta, kokių resursų tam reikia, ar kad pirkėjas prieš perkant turi sutikrinti darbuotojų duomenis Sodros bazėse, apžiūrėti tiekėjo patalpas, sandėlius, pareikalauti darbuotojų asmens dokumentų, įvertinti, ar konkretus darbuotojas moka krauti ar rūšiuoti metalo laužą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovas, nei Sodra duomenų apie asmenis neteikia dėl įstatymo nustatytų garantijų, mažai tikėtina, kad pirkėjas apskritai galėtų susirinkti informaciją apie tiekėjo darbuotojus. Atkreipia dėmesį, kad tiekėjo UAB „Merkatura“ patikimumu neabejojo ir pats mokesčio administratorius, ankstesniame patikrinime pabrėžęs, jog šis tiekėjas yra vienas stambiausių, ir nenustatęs kokių nors ūkinių operacijų su šiuo tiekėju ydingumo PVM apmokestinimo prasme. Ūkinės operacijos su šiuo tiekėju vyko nuolat ir tokiu pat būdu, apskaitomos tokiais pat dokumentais, materialių ir žmogiškųjų resursų duomenys tie patys ir pan. Todėl nesuprantama, kodėl mokesčių administratorius tas pačias ūkines operacijas už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. spalio 31 d. pripažįsta, o už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2005 m. vasario 28 d. jau nepripažįsta.

Dėl sandorių su UAB „Digvitas“. Pareiškėjo skundo motyvai dėl tiekėjo UAB „Digvitas“, kuri mokesčių administratoriaus teigimu, veikė kaip priedangos įmonė, liko neišnagrinėti. Atsakovas duomenų nepateikė, kuo pasibaigė ikiteisminis tyrimas. Todėl bendrovė yra įsitikinusi, jog atsakovo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis mokesčio mokėtojo teisėms, kurias garantuoja PVM mechanizmas.

Teigia, kad mokesčio administratorius privalo objektyviai ir visapusiškai rinkti įrodymus, siekiant įsitikinti, ar mokesčių mokėtojas tikrai vykdo ekonominę veiklą, o ne vien tik apgaulės ar piktnaudžiavimo keliu siekia įgyti teisę į PVM atskaitą. Teisės į PVM atskaitą atsiradimo kriterijai mokestiniuose ginčuose dėl PVM mokesčio yra apibrėžti aiškiai ir ES, ir nacionalinių teismų praktikoje. Pvz., byloje Nr. A556-903/2008 yra atskleidžiama šio mechanizmo esmė ir mokesčio administratoriaus pareiga: t. y. mokesčio mokėtojas, siekiantis gauti teisę į PVM atskaitą, turi PVM prekę įsigyti ir už ją sumokėti kainą, kurioje yra atitinkamas PVM, sukurti su įsigyta preke pridėtinę vertę ir ją realizuoti. Būtent reikalavimas atlikti prekės įsigijimo ir realizavimo veiksmus sudaro PVM mokėtojo subjektinės teisės - teisės į PVM atskaitą atsiradimo turinį. O jeigu mokesčių administratorius yra apsisprendęs paneigti teisę į PVM atskaitą, tai turi pagrįsti visetu faktinių duomenų leidžiančių neabejotinai tvirtinti, jog mokesčių mokėtojas tokios teisės neįgijo. Kiekvienu individualiu atveju mokesčių administratoriaus sprendimai turi būti objektyvūs. Jie negali būti grindžiami spėjimais ir prielaidomis. Gi šiuo atveju mokesčių administratoriaus išvados nėra tokios, kurios leistų neabejotinai tvirtinti išvadą apie tokios teisės nebuvimą, nes mokesčių administratoriaus išvados reziumuojant visais atvejais yra maždaug vienodos: ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko kitokiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad rodymų tvirtai ir objektyviai išvadai mokesčių administratorius nesurinko.

Tas pats pasakytina ir apie mokesčio administratoriaus vengimą objektyviai išanalizuoti, kaip PVM įsigyta prekė buvo panaudota pridėtinės vertės sukūrimui ir kaip ji buvo realizuota. Bendrovė pateikė mokesčių administratoriui įrodymus, jog metalo laužas, kuris buvo įsigytas bendrovės veikloje, įskaitant ir mokesčio administratoriaus nepripažįstamas ūkines operacijas, buvo išrūšiuotas, apdorotas ir eksportuotas už Lietuvos ribų. Mokesčio administratorius to neneigia, bet ir neanalizuoja metalo laužo rūšiavimo, apdirbimo ir eksporto, kaip PVM įsigytos prekės panaudojimo pridėtinei vertei sukurti ir jos realizavimo. Per tikrinamąjį laikotarpį eksportavo metalo laužo už daugiau nei 14 mln. litų į Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Jeigu laikyti pagrįstomis mokesčių administratoriaus išvadas, tai bendrovėje dėl neįvykusių, kaip teigia mokesčių administratorius, ūkinių operacijų turėjo susidaryti metalo laužo kiekio esminis skirtumas, kuris būtų akivaizdus iš metalo laužo pardavimo ir eksporto operacijų apskaitos. Tačiau tai nebuvo nustatyta. Komisija padarė prielaidą, kad bendrovė tokį metalo laužo kiekį galėjo pasigaminti. Mano, kad tokios Komisijos išvados dėl metalo kiekio turėtų būti vertinamos kritiškai.

Pareiškėjo manymu, mokesčių administratoriaus išvadų negalima laikyti pagrįstomis dar ir dėl to, kad jas paneigė pateikdamas įrodymus, jog su visais tiekėjais veikė sąžiningai, atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Visi tiekėjai, prieš įvykstant ūkinei operacijai, buvo patikrinami su VMI duomenų baze, kurioje nė vienu atveju nebuvo duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog bendrovė veikė nesąžiningai. Pats mokesčių administratorius kontroliuoja ir tvarko mokesčių mokėtojų apskaitą, kontroliuoja jų veiksmus. Todėl jeigu koks nors mokesčių mokėtojas nevykdo savo mokestinės prievolės kelis mėnesius iš eilės, o mokesčių administratorius neskelbia kitiems mokesčių mokėtojams apie galimas neigiamas su tokiu konkrečiu mokesčių mokėtoju pasekmes, tai mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą neturėtų nukentėti nuo neapdairių paties mokesčių administratoriaus veiksmų. Tarkim, mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių administratoriaus rekomendacijomis, patikrins darbuotojų sąrašus, sutikrins darbuotojų parašus, apžiūrės teritorijas, sandėlius, transportą, įsitikins, kad tam tikri darbuotojai gali dirbti tam tikrą darbą ir pan. Bet jeigu toks pagal rekomendacijas patikrintas tiekėjas nemoka mokesčių laiku, o mokesčių administratorius operatyviai netaiko poveikio priemonių, tai nebūtų teisinga pasekmes perkelti tik ant mokesčių mokėtojo pečių. Byloje Nr. A8-325/2007 buvo nagrinėjamas ginčas dėl PVM atskaitos, kai sandorio kontrahentas sukčiavo PVM atžvilgiu. Toje byloje teismas, pasiremdamas Europos Teisingumo Teismo praktika, padarė išvadas, kad mokesčių mokėtojas tik tuomet neįgyja teisės į PVM atskaitą, kai pats šia teise siekiantis pasinaudoti asmuo veikė nesąžiningai, tai yra žinojo, ar turėjo realią galimybę žinoti, kad PVM mokesčio tiekėjas nesumokės. Teismas pabrėžė, kad mokesčio administratorius turi įrodyti mokesčio mokėtojo ir jo verslo partnerio veiklos neteisėtumą, pasireiškiantį PVM nesumokėjimu, o mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas žinoti apie tiekėjo mokesčio nesumokėjimą dar iki operacijos ar jos metu, turi būti mokesčio administratoriaus įrodytas. Šioje mokestinio ginčo medžiagoje tokių įrodymų nėra. Tėra mokesčio administratoriaus prielaidos ir spėjimai, kuriais negali būti pagrįstas mokesčio administratoriaus sprendimas.

Sandoriai su A. B. IĮ (nuo 2004 m. spalio 11 d. perregistruota į UAB „Vilnoma“). Pareiškėjas apskaitė 68 636 kg vario atliekų įsigijimą iš A. B. IĮ už 478 072 Lt (įskaitant 72 926 Lt pirkimo PVM) pagal laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2004 m. birželio 11 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras LGA Nr. 873469-873472 (4), LGA Nr. 8783475-8783476 (2). Mokestinio ginčo byloje yra pateikta Klaipėdos AVMI 2005 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 8.-04-261-A4-AB2-9, kuria yra patvirtintas šio mokesčių administratoriaus 2005 m. sausio 18 d. patikrinimo aktas Nr. 8.-10-261-A4 (tikrintas A. B. IĮ PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d.). Minėtame akte yra konstatuota, kad A. B. IĮ tikrinamuoju laikotarpiu apskaitė prekių (metalo laužo) įsigijimą iš įmonių, kurios nustatytu laiku neteikia mokesčių administratoriui PVM deklaracijų, yra išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, o PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose kaip pasirašę nurodomi asmenys, kurie nebedirba arba niekada nedirbo įmonėse (UAB „Relteksa“, UAB „Jolekė“, UAB „Utenos vežėjai“, UAB „Myxum“, UAB „Palsena“, UAB „Žaidera“, UAB „Alanta“, UAB „Seikonas“). Minėto ūkio subjekto veikloje tikrinamuoju laikotarpiu buvo fiksuojamas prekių, įsigytų iš anksčiau nurodytų ūkio subjektų, pardavimas kitiems Lietuvos ūkio subjektams, tarp jų ir pareiškėjui. Tikrinamuoju laikotarpiu A. B. IĮ apskaitė metalo laužo įsigijimą už 2 026 147 Lt, tame tarpe 309 073 Lt PVM, atitinkamai apskaitė metalo laužo pardavimą už 2 067 511 Lt, tame tarpe 315 383 Lt PVM. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus surinktą medžiagą buvo nustatytos aplinkybės, kad realiai A. B. IĮ tiekėjai ekonominės veiklos nevykdė, tiekėjų vardai buvo naudojami įforminant tikrovėje neįvykdytus sandorius. A. B. IĮ patikrinimo metu nenustatyta, kad šis ūkio subjektas galėjo turėti kokių nors išteklių, reikalingų veiklai vykdyti-sandėlių, transporto priemonių, samdomų darbuotojų, kurie galėjo atlikti metalo laužo tiekimo (pakrovimo, iškrovimo, transportavimo) darbus. Pats A. B. IĮ savininkas A. B. Klaipėdos AVMI pateiktuose paaiškinimuose (2004 m. gruodžio 10 d.-2004 m. gruodžio 23 d.) negalėjo paaiškinti konkrečių bendradarbiavimo su ūkio subjektais, iš kurių deklaravo įsigijęs prekes, aplinkybių, nurodė, kad pats nedalyvavo įmonės ekonominėje veikloje, nebuvo susitikęs su įmonių, kurios pagal apskaitos dokumentus įvardijamos kaip metalo laužo tiekėjos, savininkais, atstovais, nurodo veiklą vykdęs per pažįstamą A..

Sandoriai su UAB „Relteksa“. Pareiškėjas apskaitė 12 610 kg metalo laužo įsigijimą iš UAB „Relteksa“ už 97 462,69 Lt pagal 2004 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą GED Nr. 9322740, atsiskaitymas buvo vykdomas grynaisiais pinigais (kasos pajamų orderiais) paeiliui einančiomis dienomis, neviršijant 10 000 Lt sumos per dieną, nors pagal pareiškėjo suvestinius kasos registrus ir atsiskaitytinų asmenų ataskaitas nustatyta, kad pareiškėjo grynų pinigų likutis buvo didesnis nei 10 000 Lt ir tai leido mokėti pinigus didesnėmis sumomis negu buvo mokama. Minėtos bendrovės dokumentai pasirašyti R. K. (kaip vyr. buhalterės) ir D. B. (kaip kasininko) vardais. Inspekcijos informacinės duomenų bazės duomenimis nurodyti asmenys UAB „Relteksa“ niekada nedirbo. Kauno AVMI 2004 m. gruodžio 20 d. yra atlikusi bendrovės kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės registruota veikla - viešojo maitinimo paslaugos ir kita didmeninė prekyba maisto produktais. UAB „Relteksa“ buhalterė I. Ž. (dirbo nuo 2003 m. sausio 27 d.) paaiškino, kad bendrovės veikla buvo viešasis maitinimas dviejose kavinėse. Daugiau jokios kitos veiklos bendrovė nevykdė ir įstatuose daugiau jokios kitos veiklos numatyta nebuvo. Nustatyta, kad I. Ž. pagal 2004 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 09713561 iš Kauno AVMI įsigijo 500 komplektų PVM sąskaitų faktūrų GED 9322501-9323000. UAB „Relteksa“ atsakingi asmenys nesikreipė į Kauno AVMI dėl specialios apskaitos blankų dingimo fakto, o tarp bankroto administratoriaus įgalioto asmens mokestiniam patikrinimui pateiktų dokumentų šių specialios apskaitos blankų pateikta nebuvo. Patikrinimo metu nenustatyta, kas iš įmonės atsakingų darbuotojų įformindavo ar sudarė sąlygas kitiems asmenims įforminti PVM sąskaitas faktūras GED 9322501-9323000. Pareiškėjo metalo laužo pardavimas buvo įformintas šios serijos PVM sąskaita faktūra, t. y. GED Nr. 9322740. Patikrinimo metu nenustatyta, kad UAB „Relteksa“ būtų turėjusi materialinę bazę metalo laužo ir kitų prekių pardavimo sandoriams vykdyti bei paslaugoms atlikti, kad bendrovė būtų įsigijusi metalo laužo, ji neturėjo sandėlių prekių sandėliavimui, transporto priemonių prekių vežimui, darbuotojų. Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Relteksa“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys apie asmenis, atsakingus už ūkinių operacijų atlikimą, neatitinka tikrovės, t. y. R. K., šiuose dokumentuose įvardijama kaip įmonės vyr. buhalterė, informacinės duomenų bazės duomenimis UAB „Relteksa“ nedirbo. Patikrinimui taip pat nebuvo pateikti jokie įgaliojimai, kurių pagrindu bendrovėje nedirbantys fiziniai asmenys galėjo (turėjo teisę) įmonės vardu išrašyti PVM sąskaitas faktūras bei pasirašyti kasos pajamų orderius, gauti grynuosius pinigus. Pagal Kauno AVMI patikrinimui pateiktus dokumentus bei iš trečiųjų asmenų surinktą informaciją, metalo laužo pardavimo pareiškėjui sandoriai nenustatyti, t. y. 2004 m. kovo mėn. UAB „Relteksa“ buhalterinės apskaitos suvestiniuose registruose pardavimų pareiškėjo vardu neužfiksuota, sandoriai su pareiškėju neapskaityti, pinigai neužpajamuoti. UAB „Relteksa“ vardu įformintoje PVM sąskaitoje-faktūroje GED Nr. 9322740 nurodytas 14 867 Lt pardavimo PVM nedeklaruotas ir nesumokėtas į biudžetą, 2004 m. kovo 30 d. įformintoje PVM sąskaitoje faktūroje GED Nr. 9322740 yra išskirtas 14 867,19 Lt pirkimo PVM, o šios bendrovės pateiktoje 2004 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje deklaruota 1 276 Lt pardavimo PVM, t. y. UAB „Relteksa“ deklaravo mažesnę PVM sumą negu įformintoje PVM sąskaitoje faktūroje, todėl faktiškai PVM į biudžetą UAB „Relteksa“ nemokėjo. Pagal Vilniaus AVMI informacinėje duomenų bazėje turimą informaciją nustatyta, kad UAB „Relteksa“ teiktose PVM deklaracijose deklaravo artimas pirkimų PVM ir pardavimų PVM sumas, o nuo 2004 m. liepos 16 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, 2006 m. lapkričio 10 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (likviduota bankrutavusi).

Sandoriai su UAB „Arvasanta“. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 20 d. iki 2005 m. sausio 26 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 95 270 kg metalinių konstrukcijų metalo laužo įsigijimą iš UAB „Arvasanta“ už 51 270,77 Lt (tame tarpe 7 820,97 Lt PVM) pagal PVM sąskaitas faktūras ASA42146-ASA42150, atsiskaitymas buvo vykdomas grynaisiais pinigais. UAB „Arvasanta“ įformintos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai pasirašyti M. L.. Pagal Vilniaus AVMI IMIS duomenų bazės „SODRA“ duomenis M. L. UAB „Arvasanta“ dirbo nuo 2004 m. lapkričio 8 d. iki 2005 m. balandžio 12 d. Kauno AVMI yra atlikusi UAB „Arvasanta“ kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 16 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Kauno AVMI patikrinimo akte Nr. 18-4-10-969 bei 2006 m. gegužės 2 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (18)-K3-135 konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 16 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Pagal patikrinimui pateiktus dokumentus bei iš trečiųjų asmenų surinktą informaciją metalo laužo pardavimo sandoriai pareiškėjui nenustatyti, t. y. 2005 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinės apskaitos suvestiniuose registruose pardavimų pareiškėjo vardu neužfiksuota, sandoriai su juo neapskaityti, pinigai neužpajamuoti, įformintose PVM sąskaitose faktūrose ASA42146, ASA42147, ASA42148, ASA42149, ASA42150 išskirtas 7 821 Lt pardavimo PVM nedeklaruotas ir nesumokėtas į biudžetą. Inspekcijos informacinės bazės duomenimis teiktose PVM deklaracijose UAB „Arvasanta“ deklaravo artimas pirkimų PVM ir pardavimų PVM sumas, todėl faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo. UAB „Arvasanta“ nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Kauno AVMI informavo, kad 2004 m. gruodžio 29 d. M. L. paaiškino, jog nuo 2004 m. gruodžio 1 d. bendrovė veiklos nevykdo, apie UAB „Arvasanta“ veiklą nieko nežino bei jokių dokumentų nepasirašinėjo. Patikrinimo metu nenustatyta, kas iš įmonės atsakingų darbuotojų įformindavo ar sudarė sąlygas kitiems asmenims įforminti PVM sąskaitas faktūras bendrovės vardu. UAB „Arvasanta“ faktiškai vykdyta veikla-mažmeninė prekyba moteriškais ir vaikiškais drabužiais ir pan., įformintose PVM sąskaitose faktūrose (nuo 2005 m. sausio 20 d. iki 2005 m. sausio 26 d.) nurodytas ūkinės operacijos turinys (vykdyta veikla) - prekyba metalo laužu, t. y. prieštarauja faktiškai vykdytai veiklai.

Sandoriai su UAB „Vilganta“. Pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje apskaitė 98 280 kg metalinių konstrukcijų metalo laužo įsigijimą iš UAB „Vilganta“ už 51 158,89 Lt (tame tarpe 7 803,89 Lt PVM) pagal UAB „Vilganta“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras VIL Nr. 3197-3200, VIL Nr. 3202. Atsiskaitymas tarp šių ūkio subjektų vyko grynaisiais pinigais. Šios įmonės

Sandoriai su UAB „Dzetas“. Pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje apskaitė 94 807 kg metalo laužo (naudoti variniai vamzdžiai, strypai, lakštai, viela) įsigijimais UAB „Dzetas“ pagal 2004 m. gegužės 27 d. - 2004 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. DZS 1, DZS 2, DZS 7, DZS 8, DZS 8A, DZS 9, DZS 13, DZS 14, DZS 16-20 už 572 668,66 Lt sumą (tame tarpe 87 356,28 Lt PVM). Atsiskaityta buvo grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais. UAB „Dzetas“ įformintos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai pasirašyti A. M. vardu. Klaipėdos AVMI 2007 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (7.9.)-D2-14090 informavo, kad UAB „Dzetas“ buvo atliktas mokestinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad bendrovė vykdo metalo laužo pirkimo-pardavimo sandorius, neįsigijusi šiai veiklai licencijos. UAB „Dzetas“ apskaitoje apskaitė metalo laužo įsigijimais UAB „Seikonas“, o šiam tikslui panaudoti ne įmonės dokumentų blankai, t. y. UAB „Dzetas“ metalo laužo tiekėjų vardu ir dokumentais buvo pasinaudojama įforminant kitų asmenų vykdytus sandorius. UAB „Dzetas“ direktorė A. M. pateikė Klaipėdos AVMI pareiškimą, kuriame nurodė, kad bendrovės akcijos parduotos ir dokumentai perduoti naujam savininkui, bendrovei ji nebevadovauja, bet iš darbo neatleista, nes nežino, kur yra naujoji įmonės buveinė ir kas yra savininkai. UAB „Dzetas“ mokestinio tyrimo metu padaryta išvada, kad UAB „Dzetas“ buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti. Buvo siekiama ne ūkinės veiklos rezultatų, o savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, sudarančių sąlygas kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas, dėl apgaulingai suformuotų prekių pardavimų (paslaugų teikimų) tikrovėje neįvykus operacijoms tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, tokiais veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui. UAB „Dzetas“ nuo 2004 m. lapkričio 29 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro, o pareiškėjo apskaitoje apskaitytas metalo laužo įsigijimas iš UAB „Dzetas“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą DZS Nr. 20, išrašytą 2004 m. lapkričio 30 d., kai bendrovė nebuvo PVM mokėtoja. Pagal mokesčių inspekcijos informacinėje duomenų bazėje turimą informaciją nustatyta, kad UAB „Dzetas“ pateiktose PVM deklaracijose deklaravo artimas pirkimų PVM ir pardavimų PVM sumas (2004 m. pardavimų ir pirkimų santykis lygus 1,02), todėl faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo.

Sandoriai su UAB „Gervintas“. Pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje pagal 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 2636430, apskaitė 95 555 kg. metalo laužo (naudoti aliuminio lakštai, profilis, skarda) įsigijimą iš UAB „Gervintas“ už 63 142,74 Lt (tame tarpe 9 631,94 Lt pirkimo PVM), atsiskaityta buvo mokėjimo pavedimu ir grynaisiais pinigais, atsiskaitymai grynais pinigais su šiuo metalo laužo tiekėju buvo vykdomi tęstinį laikotarpį (kelias dienas - balandžio 21, 22, 28 ir 29 d.) ir pinigai tiekėjui buvo mokami kiekvieną dieną, neviršijant 10 000 Lt, nors pagal pareiškėjo kasos suvestinius registrus ir atsiskaitytinų asmenų ataskaitas nustatyta, kad pareiškėjo grynų pinigų likutis buvo didesnis nei 10 000 Lt ir tai leido mokėti didesnėmis sumomis negu buvo mokama. Kaip apskaitos dokumentus išrašiusi ir pasirašiusi yra nurodyta L. R., kuri mokesčių inspekcijos informacinės duomenų bazės duomenimis „Gervintas“ dirbo nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2004 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos AVMI 2007 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (7.9.)-D2-14090 informavo, kad UAB „Gervintas“ nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. neteikia Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijų. Klaipėdos AVMI mokesčių mokėtojų stebėjimo poskyris, atlikęs UAB „Gervintas“ stebėjimą, nustatė, kad bendrovės 2004 m. vykdyta veikla - statybos remonto darbai. Įmonė nuosavo turto neturi. Duomenų Klaipėdos AVMI apie UAB „Gervintas“ turimas licencijas (metalo laužo supirkimui ir realizacijai) nenustatyta. Be to, nenustatyta, kad UAB „Gervintas“ galėjo turėti sandėlių, transporto priemonių, samdomų darbuotojų, kurie galėjo atlikti metalo laužo tiekimo (pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir pan.) darbus, ar buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo transportuoti metalo laužą, pardavimų pareiškėjo vardu neužfiksuota, sandoriai su pareiškėju neapskaityti. Klaipėdos AVMI 2008 m. kovo 13 d. raštu Nr. (10.2)-D2-2936 yra pateikusi L. R. paaiškinimą, kuriame teigiama, kad įmonės akcijos buvo parduotos, visi dokumentai perduoti naujam savininkui, kitos konkrečios informacijos apie įmonės veiklą L. R. suteikti negalėjo. Pagal mokesčių nspekcijos informacinėje duomenų bazėje turimą informaciją nustatyta, kad UAB „Gervintas“ pateiktose PVM deklaracijose deklaravo artimas pirkimų PVM ir pardavimų PVM sumas (2004 m. pardavimų ir pirkimų santykis lygus 1), todėl faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo. UAB „Gervintas“ nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro.

Sandoriai su O. B. įmone. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 26 d. iki 2004 m. lapkričio 4 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 1 250 335 kg metalo laužo įsigijimą iš O. B. įmonės už 595 996,64 Lt (tame tarpe 90 914,74 Lt pirkimo PVM) pagal PVM sąskaitas-faktūras LGA 6403244, LGA 8788453-LGA 8788457, LGA 8788459, LGA 8788460, LGA 8788462, LGA 8788463, LGA 8788465, LGA 8788470, išrašytas šio ūkio subjekto vardu. Pareiškėjas už metalo laužą atsiskaitė išskirtinai grynais pinigais, atsiskaitymai vyko periodiškai kas kelintą dieną arba kelias dienas iš eilės ir pinigai tiekėjui buvo mokami kiekvieną dieną, neviršijant 10 000 Lt. Pagal kasos suvestinius registrus (kasos knygą, atsiskaitytinų asmenų ataskaitas ir pan.) nustatyta, kad pareiškėjo grynų pinigų likutis atsiskaitymo su O. B. įmone metu buvo didesnis nei 10 000 Lt ir tai leido mokėti didesnėmis sumomis negu buvo mokama.

Klaipėdos AVMI 2007 m. lapkričio 19 d. raštu Nr.(9.6.)-D2-13223 informavo, kad licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas O. B. įmonei nebuvo išduotos. Klaipėdos AVMI 2007 m. spalio 25 d. registruotu laišku su įteikimu išsiuntė kvietimą O. B. įmonei registravimo adresu Šilutės pl. 70-11, Klaipėda, atvykti į mokesčių inspekciją ir pateikti mokestiniam tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Kvietimas grįžo su Lietuvos pašto žyma „Negyvena“. Dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nenustatyta faktiškai vykdyta veikla laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Be to, nenustatyta, kad O. B. įmonė galėjo turėti sandėlių, transporto priemonių, samdomų darbuotojų, kurie galėjo atlikti metalo laužo tiekimo (pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir pan.) darbus; ar buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo transportuoti metalo laužą; ar turėjo prekių, skirtų perpardavimui - juodojo ir spalvotojo metalo laužo, metalo gaminių ir kitų prekių.

Pagal mokesčių nspekcijos informacinėje duomenų bazėje turimą informaciją nustatyta, kad O. B. įmonė pateiktose PVM deklaracijose deklaravo artimas pirkimų PVM ir pardavimų PVM sumas, todėl faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo, nuo 2005 m. sausio 21 d. mokesčių administratoriaus sprendimu O. B. įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Pateiktose PVM deklaracijose O. B. įmonė deklaravo mažesnes PVM sumas negu pareiškėjui įformintose PVM sąskaitose faktūrose.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras įsigytas metalo laužas buvo išrūšiuotas, apdorotas ir eksportuotas už Lietuvos ribų. Tačiau, atsakovo manymu, šios aplinkybės neturi įtakos mokestinio ginčo esmei. Ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus vyksta dėl PVM atskaitos pagrįstumo nustačius, kad apskaitos dokumentuose fiksuojamos prekių (paslaugų) įsigijimo ūkinės operacijos nėra įvykę apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis. PVM įstatymas teisės į PVM atskaitą atsiradimą sieja su reikalavimu atlikti tam tikrus veiksmus: įsigyti prekę iš PVM mokėtojo ir sumokėti už ją pardavėjui atitinkamą kainą (kurioje yra PVM), sukūrus su šia preke pridėtinę vertę, prekę realizuoti. Atsakovo manymu, mokestinio ginčo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ūkinės operacijos neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kokios atvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, o tikrojo apskaitos dokumentų turinio pareiškėjas neįrodė, todėl jam pagrįstai neleista atskaityti pirkimo PVM sumų.

Tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutarties Nr. A-1-355/2004 analizės, tiek iš kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriomis yra sprendžiamas teisės į PVM atskaitą teisės pagrįstumas, nuostatų (pvz. 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis A-17-711/2007, 2008 m. spalio 30 d. nutartis Nr. A-442-1778/2008) daro išvadą, kad nustačius aplinkybę, kad ūkinė operacija įvyko ne tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose-įrodinėti mokesčių mokėtojo sąžiningumo nebereikia. Tačiau, įvertinus mokestinio ginčo medžiagą, matyti, kad pareiškėjas negali būti pripažintas sąžiningu mokesčių mokėtoju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, konstatuodamas PVM atskaitos principus, ne kartą yra paminėjęs, jog teisę į PVM atskaitą mokesčio mokėtojas įgyja tik tuo atveju, jeigu jis prekes įgyja iš PVM mokėtojo, kuris pagal įstatymus privalo sumokėti šias mokesčio sumas. Tai įpareigoja mokesčio mokėtoją, pageidaujantį pasinaudoti šia teise, imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikinti, jog PVM sąskaitos faktūros atspindi tikrąjį ūkinių operacijų turinį, jog sandorį sudaro su šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytu ūkio subjektu. Pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė įrodymų, kurių pagrindu neabejotinai galima būtų pripažinti, kad sandoriai vyko tarp pareiškėjo ir aukščiau minėtų įmonių ir tokiomis aplinkybėmis, kurios įvardintos pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes surinkta informacija apie šias įmones prieštarauja pareiškėjo pateiktiems dokumentams. Pažymi, kad pareiškėjo direktorius (esamas ir buvęs) išsamios informacijos apie sandorius, bendradarbiavimą, konkrečias veiklos vykdymo aplinkybes suteikti negalėjo, neįvardino nei vieno darbuotojo, kas konkrečiai pardavė prekes (metalo laužą). Be to, tiekėjų buveinėse nesilankė ir papildomos informacijos apie būsimą verslo partnerį siekiant įsitikinti, kad partneris pateikė teisingus duomenis apie buveinės ar veiklos vykdymo vietą, neieškojo, t. y. pareiškėjo vadovas nesiėmė priemonių partnerių veiklos teisėtumui nustatyti (tapatybę patvirtinančių dokumentų reikalavimas, kreipimasis į mokesčių administratorių su paklausimu, buveinės adreso patikrinimas ir pan.). Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas įsitikinti prekių tiekėjo bei paslaugų teikėjo patikimumu. Atsižvelgus į tai, jog apskaitoje apskaityti prekių ir paslaugų pirkimo sandoriai iš daugelio minėtų įmonių nebuvo vienkartiniai ir atsitiktiniai, bet buvo pastovūs ir ilgalaikiai, vykdomi tęstinį laikotarpį, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių įsitikinti minėtų įmonių-tiekėjų realiu egzistavimu.

Dėl baudų ir delspinigių.

Kadangi pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tai skiriant baudą, tai buvo pripažinta atsakomybę švelninančia aplinkybe, o atsižvelgiant į tai, kad, tvirtinant patikrinimo aktą, buvo nustatyta aplinkybių (buvo atskaitytos pirkimo PVM sumos PVM pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras), kurias mokesčių administratorius pripažino sunkinančiomis, atsakovo manymu, pareiškėjui pagrįstai paskirta 30 proc. dydžio 145 552 Lt (485 173 Lt x 30 proc.) PVM bauda.

Pareiškėjui, remiantis MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., atsižvelgus į jo turėtas permokas, apskaičiuoti 116 657,84 Lt PVM delspinigiai. Delspinigiai, remiantis MAĮ 95 str. nuostatomis, yra ne sankcija, bet mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kurio tikslas kompensuoti valstybės biudžetui žalą, padarytą laiku nesumokėjus mokesčių, todėl pareiškėjas nepagrįstai delspinigius priskiria prie baudos dydžio.

Nurodo, kad pareiškėjas teismui yra pateikęs papildomus dokumentus, kurie jo teigimu, buvo mokesčių administratoriaus anksčiau tikrinti, dėl jų abejonių mokesčių administratoriui nekilo. Tačiau šie dokumentai ir juose esantys mokesčių administratoriaus pareigūno spaudai nėra pagrindas teigti, kad šie dokumentai buvo vertinti anksčiau kaip mokestinio patikrinimo objektas. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2007 m. rugsėjo 20 d. ir baigtas 2008 m. balandžio 25 d., surašius 2008 m. balandžio 25 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-14.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl ūkio subjekto teisės atskaityti 485 173 Lt pirkimo PVM sumas remiantis A. B. IĮ (nuo 2004 m. spalio 11 d. perregistruota į UAB „Vilnoma“), O. B. įmonės, UAB „Dzetas“, UAB „Gervintas“, UAB „Transgina“, UAB „Merkatura“, UAB „Utenos vežėjai“, UAB „Digvita“, UAB „Svydis“, UAB „Relteksa“, UAB „Vilganta“, UAB „Arvasanta“, UAB „Joletė“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko UAB „Nonfera“ PVM skaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2005 m. vasario 28 d ir, nustačius, kad bendrovė nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM, 2008 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-06-77-14 (mokestinė byla, t. I, l. 76-119) apskaičiuota 485 173 Lt papildomai mokėtina į biudžetą PVM suma bei 116 657,84 Lt šio mokesčio delspinigių. Dėl šio patikrinimo akto pareiškėjas pateikė pastabas (mokestinė byla, t. I, l. 121-125). Vilniaus AVMI 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-145 (mokestinė byla, t. I, l. 70-74) nurodė bendrovei sumokėti į biudžetą 485 173 Lt PVM, 116 657, 84 Lt PVM delspinigių ir skyrė 145 552 Lt PVM baudą. UAB „Nonfera“ su skundu kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių (mokestinė byla, t. I, l. 57-64). Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 69-190 patvirtino Vilniaus AVMI 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-145 (mokestinė byla, t. I, l. 41-56). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją (mokestinė byla, t. I, l. 1-9). Ši 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-289(7-276/2008) (mokestinė byla, t. I, l. 123-145) patvirtino atsakovo sprendimą.

Pagal PVM 58 str. 1 d. šio mokesčio mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. To paties įstatymo 64 str. 1 d. nurodyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą

Teisė į PVM atskaitą pripažįstama vienu iš esminių visos PVM sistemos elementų. Taip šio mokesčio atskaita suprantama ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje - Europos Bendrijų Teisingumo Teismas sprendime byloje C-177/99 Ampafrance ir Sanofi pažymėjo, kad pagal PVM sistemos pagrindinį principą, kildinamą iš Pirmosios direktyvos 2 straipsnio ir Šeštosios direktyvos 2 straipsnio, PVM mokamas už kiekvieną pardavimo etapą, o tai atliekant atskaitomas PVM, kuriuo betarpiškai apmokestinta ankstesnė apyvarta. Pagal nuolatinę praktiką Šeštosios direktyvos 17 ir kituose straipsniuose reglamentuota teisė į PVM atskaitą yra sudedamoji PVM mechanizmo dalis, kuri paprastai negali būti ribojama. Tuo pačiu Europos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, jog už mokesčių administravimą atsakingoms institucijoms nėra užkirstas kelias rinkti įrodymus siekiant įsitikinti, ar mokesčių mokėtojas tikrai vykdo ekonominę veiklą, o ne vien apgaulės ar piktnaudžiavimo keliu siekia įgyti teisę į PVM atskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A1–355/2004) pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui UAB „Tauja“).

4) PVM sąskaitose faktūrose pasirašę nurodomi asmenys, kurie nedirba arba niekada nedirbo atitinkamose įmonėse. Tai nustatyta sandoriuose su UAB „Utenos vežėjai“ (direktorius S. J.), UAB „Svydis“ (D. K.), UAB „Relteksa“ (R. K. (kaip buhalterė) ir D. B. (kaip kasininkas)), UAB „Vilganta“ (M. Č., V. P.), UAB „Jolekė“ (I. L.).

5) teiktose PVM deklaracijose pareiškėjo kontrahentai (UAB „Utenos vežėjai“, UAB „Arvasanta“, UAB „Vilganta“, UAB „Jolekė“, UAB „Dzetas“, UAB „Gervintas“, UAB „Meraktura“, UAB „Digvita“, UAB „Transgina“, O. B. įmonė) deklaravo artimas pirkimų PVM ir pardavimų PVM sumas, todėl faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo;

6) po PVM sąskaitų išrašymo įmonės nebeteikdavo PVM deklaracijų; jas išregistruodavo iš PVM mokėtojų registro. Tai nustatyta UAB „Utenos vežėjai“, UAB „Relteksa“, UAB „Arvasanta“, UAB „Vilganta“, UAB „Jolekė“, UAB „Dzetas“, UAB „Merkatura“, UAB „Transgina“, UAB „Digvita“ atvejais. Be to, kaip teisingai pažymėjo Komisija, vien buvimas PVM mokėtoju neįrodo ūkinės operacijos realumo;

7) išrašytos PVM sąskaitos faktūros būdavo neišsamios; nustatyti kiti trūkumai. UAB „Utenos vežėjai“ atveju nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokiu transportu metalo laužas buvo gabenamas, jo pakrovimo, iškrovimo aplinkybės ir kt. Analizuojant sandorius su UAB „Svydis“, nustatyta, kad įformintų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių serijos numeriai nesutampa su faktiškai įmonėje patvirtintais ir naudotais.

8) nustatyta, kad pareiškėjo kontrahentai vertėsi ne metalo laužo veikla, o visai kita veikla. Pvz., UAB „Svydis“ direktorius V. M. paaiškino, kad bendrovės veikla - prekyba automobilių dažais ir automobilių dažymo priemonėmis bei technika. UAB „Relteksa“ veikla, kaip rodo bylos medžiaga - viešojo maitinimo paslaugos ir kita didmeninė prekyba maisto produktais. UAB „Arvasanta“ veikla - mažmeninė prekyba moteriškais ir vaikiškais drabužiais. UAB „Gervintas“ veikla 2004 m., kaip nustatė Klaipėdos AVMI, - statybos remonto darbai.

9) patikrinimui nebuvo pateikti jokie įgaliojimai, kurių pagrindu bendrovėje nedirbantys asmenys galėjo (turėjo teisę) įmonės vardu išrašyti PVM sąskaitas faktūras bei pasirašyti kasos pajamų orderius, gauti grynuosius pinigus. Tai nustatyta sandoriuose su UAB „Svydis“, UAB „Relteksa“;

10) su ūkio subjektais susijusių asmenų paaiškinimai taip pat liudija pareiškėjo nenaudai. Pvz., A. B. įmonės, kuri iš esmės veikė kaip tarpininkė, savininkas nieko išsamaus negalėjo paaiškinti dėl sandorio su UAB „Nonfera (mokestinė byla, t. I, l. 129-130). UAB „Utenos vežėjai“ direktorius S. J. apskritai paneigė pasirašymo 2004 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje faktą. Iš UAB „Svydis“ direktoriaus V. M. paaiškinimų matyti, kad UAB „Svydis“ niekuomet nevykdė jokių prekybinių sandorių su bendrove (mokestinė byla, t. III, l. 88). M. L., dirbęs UAB „Arvasanta“ 2004-2005 m., paaiškino, kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. įmonė veiklos nevykdė, jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. UAB „Transgina“ darbuotojai R. T., V. K., M. B., pasirašę buhalterinės apskaitos dokumentuose, plačiau dėl sandorių su šia įmone paaiškinti negalėjo (mokestinė byla, t. II, l. 158-159, t. III, b. l. 78-81 ir kt.);

11) bendrovių buhalterinės apskaitos suvestiniuose registruose pardavimų pareiškėjo vardu neužfiksuota. Tai nustatyta sandoriuose su UAB „Utenos vežėjai“, UAB Svydis“, UAB „Relteksa“, UAB „Arvasanta“, UAB „Vilganta“, UAB „Gervintas“;

12) nustatyta kitų aplinkybių, kurios sukėlė pagrįstas abejonės dėl UAB „Nonfera“ vykdytų sandorių:

- UAB „Arvasanta“ krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodytas krovininis automobilis IVECO, v. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas - A. K.. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad minėtu numeriu yra registruotas lengvasis automobilis, o pagal Gyventojų registro duomenis, minėto asmens gimimo data - 1908 m. (krovinio gabenimo metu vairuotojui buvo 97 metai). Byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai liudytų apie klaidų atsiradimą važtaraščiuose;

- duomenų bazėje taip pat nerasta duomenų apie transporto priemonę IVECO, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta UAB „Vilganta“ krovinio gabenimo važtaraščiuose. Ši bendrovė nebuvo sudariusi sutarčių su kitomis įmonėmis, kurios galėjo atlikti PVM sąskaitose faktūrose bendrovės vardu įformintas paslaugas ir prekių tiekimus;

- UAB „Dzetas“, UAB „Gervintas“, UAB „Meraktura“, UAB „Transgina“ neturėjo licencijos vykdyti metalo laužo pirkimo-pardavimo sandorius;

- UAB „Digvita“ vadovu pristatomas E. A., kaip nustatė mokesčių administratorius, yra asocialaus, be gyvenamosios vietos ir niekur nerandamas. Ši įmonė mokesčiui administratoriui nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atitinkamų darbų atlikimą (projektinės dokumentacijos derinimo, dokumentų, įrodančių bendravimą su pareiškėju dėl tam tikrų darbų atlikimo ir pan.);

- UAB „Jolekė“ 2004 m. kovo 16 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentu nebuvo PVM mokėtoja, todėl neturėjo teisės išskirti PVM. Vien dėl šios priežasties PVM sąskaitoje faktūroje išskirtas PVM negalėjo būti įtrauktas į PVM atskaitą;

- O. B. įmonė vienais atvejais nedeklaravo PVM, kitais atvejais šio mokesčio faktiškai nemokėjo;

- UAB „Dzetas“, UAB „Merkatura“, UAB „Transgina“, O. B. įmonė mokesčių administratoriams nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų (mokestinė byla, t. I, l. 185 ir kt.);

- UAB „Digvita“ buvo įsipareigojusi sukurti internetinį puslapį www.nonfera.lt, tačiau jis iki šiol neegzistuoja.

Vien tas faktas, kad Vilniaus AVMI 2004 m. kovo 31 d. patikrinimo pažymoje Nr. 06-04-24-291 (mokestinė byla, t. I, l. 65-68) nurodyta, kad vieni iš stambiausių metalo laužo tiekėjų Lietuvoje yra O. B. IĮ, UAB „Merkatura“ ir UAB „Jolekė“, neapsprendžia, kad su šiais ūkio subjektais sandoriai įvyko PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis aplinkybėmis. Kaip jau ir buvo minėta, sąskaitų faktūrų pateikimas sandorių realumo pagrįsti negali. Vien formalus būtinų rekvizitų buvimas dokumentuose nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas tokius dokumentus laikyti turinčius juridinę galią. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (A. B. IĮ atveju ir kt.), jų faktinio galiojimo (kad jos nebuvo pripažintos negaliojančiomis) skundo pagrįstumo neįrodo. Nors pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, ar bankroto procedūros metu UAB „Relteksa“ nesumokėtos į biudžetą sumos nebuvo išieškotos, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, kadangi sąskaitose nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos neįvyko.