- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 1-20-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-01185-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. R., A. B.
- Kaltinamasis
- R. D., V. N.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1986 m. gruodžio 30 d. Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Agasis“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2010-09-23 vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,
V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1981 m. lapkričio 15 d. Molėtų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ir UAB „DG ir KO“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji R. D. ir V. N. 2012 m. gruodžio 2 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė A. B. sodybos kieme pastatytą traktorinį grėblį – vartytuvą „Dobilas 3“ 6440 Lt vertės, tuo padarydami A. B. 6440 Lt turtinę žalą.
Be to, kaltinamasis V. N. 2012 m. iš lapkričio 19 d. į 20 d., nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė iš R. R. sodybos, už ūkinių pastatų pastatytą, traktorinį grėblį – vartytuvą „Dobilas 3“ 6000 Lt vertės, tuo padarydamas R. R. 6000 Lt turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų R. D. ir V. N. kaltė įrodyta.
Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad V. N. kviečiamas vėlai vakare, tikslaus laiko, kada tai buvo, neprisimena, jis atėjo į sutartą susitikimo vietą „Rimi“ parduotuvės aikštelėje. Jo laukė V. N. ir dar du nepažįstami asmenys. V. N. jį pakvietęs kartu važiuoti, jis sutiko, nepasiteiravo, kur ir kokiu tikslu važiuos. Kai iš pokalbio kelionės metu suprato, kad važiuoja kažko pavogti, atsisakyti jam nebebuvo galimybių. Važiavo V. N. priklausančiu „Peugeot“ markės automobiliu, kurį vairavo V. N., automagistrale, Klaipėdos link, nuo Kauno nuvažiavus apie 100 kilometrų, V. N. pasuko iš automagistralės į dešinę, įvažiavo į kažkokią gyvenvietę. V. N. automobilį sustabdė netoli keliuko, vedančio į sodybą. Visi keturi nuėję į sodybos kiemą, kur prie namo stovėjo grėblys-vartytuvas „Dobilas“. Jį keturiese nusistūmė iki V. N. automobilio, priekinę vartytuvo dalį įsidėjo į automobilio bagažinę ir nuo sodybos nutempę apie 20 metų, prie miško pavogtą vartytuvą paliko. V. N. žadėjo su juo atsiskaityti, kai parduos pavogtą vartytuvą, tačiau jis jokių pinigų iš V. N. negavo, kaip vėliau jam papasakojo V. N., pavogto vartytuvo toje vietoje, kur jį buvo palikę, neberado.
Ikiteisminio tyrimo metu (26-27, 37-38 b. l. 2 t.) R. D., apklaustas įtariamuoju, paaiškino, kad jį iš namų pasiėmė V. N., atvykęs savo automobiliu „Peugeot“. V. N. vairuojamu automobiliu jie atvažiavo į degalinę. Degalinėje V. N. jam liepė persėsti į „Fiat“ markės autobusiuką, skirto kroviniams vežti. Prie autobusiuko „Fiat“ buvo trys vyriškiai, kurių jis nepažinojo. V. N. liepė sėsti į autobusiuką „Fiat“ ir juo važiuoti paskui jo vairuojamą „Peugeot“. Kartu su V. N. važiavo minėti trys vyriškiai. Nuo degalinės pasuko į dešinę pusę ir važiavo jam nežinoma kryptimi, važiavo paskui V. N. vairuojamą automobilį. Nuvažiavus apie 20 km, privažiavo gyvenvietę, kurios pavadinimo neprisimena, ir ties šią gyvenvietę žyminčio ženklo sustojo, nes V. N. liepė ten laukti, o jis su minėtais trim nepažįstamais vaikinais nuvažiavo link gyvenvietės. Kur jie tiksliai nuvažiavo, jis nepastebėjo. Po valandos, apie 2 val. nakties, jam paskambino ar parašė nepažįstamas numeris ir pranešė, kad jis su autobusiuku važiuotų tiesiai ir juos pamatys su grėbliu. Jam pavažiavus apie 2 km. ir pravažiavus gyvenvietę, jis pamatė prie kelio stovinčius minėtus tris vyriškius, kurie prie pagrindinio kelio buvo atsivarę traktorinį grėblį-vartytuvą, kurio kelias dalis buvo nuardę. Suprato, kad šį grėblį jie pagrobė. Šį grėblį nuardė, nes jis nebūtų tilpęs į autobusiuką. Jis su autobusiuku sustojo ir vyriškiai tą grėblį sudėjo į autobusiuką. Tuomet vienas iš vaikinų sėdo vairuoti autobusiuką, jis ir kiti du atsisėdo į keleivio vietas. Pavažiavus keliu apie 500 metrų, iš priekio automobiliu atvažiavo V. N.. Tuomet vienas iš šių vyriškių liepė sėsti į „Peugeot‘ automobilį ir važiuoti kartu su V. N.. V. N. važiavo priekyje, o iš paskos autobusiukas „Fiat“. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Privažiavę Paliepių kaimo kelio ženklą, sustojo ant pagrindinio kelio. Iš paskos sustojo ir autobusiukas „Fiat“, jį vairavęs vyriškis pasakė V. N., kad važiuotų į Kauną ir pro langą jam padavė 400 Lt, kuriuos jam davė už autobusiuko vairavimą. Vyriškiai autobusiuku nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jie parvažiavo į Kauną. Gautus pinigus jis išleidęs savo reikmėm.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis R. D. paaiškino (44-45 b. l. 2 t.), kad su V. N. ir jam nepažįstamais dviem V. N. draugais, jis susitikęs netoli savo namų. V. N. sakė, kad reikės pavairuoti mašiną. Iš Kauno jie išvažiavo apie 22 val., link Klaipėdos. Nusukę nuo Klaipėdos autostrados pavažiavo apie 10 km ir privažiavo kažkokią gyvenvietę. Automobilį „Peugeot“ vairavo V. N.. Kur jam važiuoti, sakė jo draugai. Privažiavus gyvenvietę jie trise išlipo, o Vaidotas nuvažiavo toliau. Jie ištempė grėblį, patempė jį ant kelio, prikabino grėblį prie Vaido mašinos ir tempė. Tie du jaunuoliai, kurių jis nepažįsta, parodė sodybą ir grėblį, pasakė, kad jį reikės pavogti. Pakėlę dviese iš priekio grėblį tempė, kitas iš galo stūmė. Keliu tempė apie 50 metrų, iki mašinos, kur Vaidas laukė. Ant kablio automobilio užkabino grėblį ir važiavo atidaryta bagažine. Dalis grėblio buvo įlindę į bagažinę. Jie važiavo maždaug apie 10 km su tuo grėbliu. Grėblį nutempė už kitos gyvenvietės ir miškelyje paliko. Jį Vaidotas parvežė į namus, kur nuvežė draugus, jis nežino. Kas toliau buvo su tuo grėbliu, jis nežino. Jam žadėjo duoti 200 Lt, tačiau nedavė.
Kaltinamasis V. N. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino, patvirtino R. D. duotus paaiškinimus, nurodė, kad tiksliai nusikalstamų veikų aplinkybių jis neprisimena, teisingus parodymus davęs ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Patvirtino, kad vagystę Kelmės rajone įvykdė su R. D. ir dar dviem nepažįstamais vyriškiais, vagystę Tauragės rajone padarė jis su nepažįstamu vaikinu, atsitiktinai pasamdytais padėti pavogti vartytuvus-grėblius.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. N. parodė (124-125 b. l. 2 t.), kad 2012 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini), grėblį-vartytuvą jis pavogė su nepažįstamu vyriškiu. 2012 m. lapkričio viduryje, tikslios datos neprisimena, nuvažiavęs nuo Kauno apie 130 km greitkeliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda, sodyboje prie kažkokio pastato pamatė pastatytą grėblį–vartytuvą. Po kiek laiko sugalvojo grįžti ir jį pavogti, nes norėjo užsidirbti pinigų. Prie PC „RIMI“, esančio (duomenys neskelbtini), nepažįstamam vyriškiui pasiūlė už 100 Lt padėti pavogti grėblį, jis sutiko. Jo automobiliu nuvažiavo iki tos vietos, kur matė grėblį-vartytuvą, automobilį paliko greitkelyje, pėsčiomis nuėjo iki sodybos ir parsitempė grėblį-varytuvą iki automobilio, automobiliu nutempę pavogtą grėblį-vartytuvą apie 5 km., miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jį paliko. Jis po poros dienų grįžo į tą vietą, kur buvo palikęs grėblį-vartytuvą, tačiau jo ten neberado.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl vagystės Kelmės rajone įtariamasis V. N. (130-131 b. l. 2 t.) parodė, kad 2012-12-01 vakare apie 22 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numerio nepamena, jam paskambino pažįstamas Aurimas, kurio pavardės nežino, ir pasakė, kad yra darbo, kad reikės pavairuoti automobilį. Jis sutiko. Aurimas jam nurodė atvažiuoti į Ariogalą prie parduotuvės „Maxima“. Jis vienas apie 23 val. nuvažiavo į sutartą vietą savo automobiliu „Peugeot“. Sutartoje vietoje kartu su Aurimu buvo Donatas ir Rytis. Jie buvo atvykę su autobusiuku. Važiuojant susitikti su Aurimu žinojo, kad reikės padėti ką nors pagrobti. Aurimas jam sakė važiuoti iš paskos jų automobilio į kažkokį kaimą, kurio pavadinimo neprisimena. Aurimas ir Donatas iš gyvenamo namo kiemo rankomis išvilko traktorinį grėblį-vartytuvą ir, pritempę iki automobilio „Peugeot“, liepė atidaryti automobilio galinį dangtį ir ant bagažinės uždėjo grėblio priekinę dalį. Tuomet jie įsėdo į automobilį, jis juos pavežė apie 1 km. Aurimas liepė sustoti, Aurimas kartu su Donatu nutempė grėblį ir jį ardė, nes į autobusiuką jis netilpo. Sugaišo valandą, kol nuardė grėblį ir jį sukrovė į autobusiuką, po to važiavo į Paliepių kaimą. Privažiavus Paliepių kaimą, jis sustojo, Aurimas liepė važiuoti atgal į Kauną. Kur Aurimas, Rytis ir Donatas toliau nuvažiavo, jis nežino. Už tai, kad padėjo įvykdyti vagystę jam niekas neatlygino. Jis prieš vagystę iš Kauno važiavo vienas. Iš kur vagystės metu buvo ištemptas grėblys vietą atsimena, tačiau kaimo pavadinimo nežino. Vagystė buvo įvykdyta 2012-12-02 apie 2 val. nakties.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. N. paaiškino (139-140 b. l. 2 t.), kad su R. D. važiavo į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su jais važiavo du nepažįstami asmenys. Apie 1 val. nakties išvilko grėblį „Dobilas“, kuris stovėjo prie namo. Automobiliu „Peugeot“ grėblį jie nutempė į miškelį ir ten paliko. Jį nutempė apie 5 km atstumą, grėblio priekinę dalį įkėlę į automobilio bagažinę. Kitą dieną atvažiavę, grėblio neberado. Išvažiuodamas jis jau žinojo, kad važiuoja šito grėblio vogti, nes važiuodamas pro šalį matė, kad vartytuvas-grėblys stovi prie namų, šalia keli. Jis sugalvojo grėblį-vartytuvą pavogti. Jis pasiūlė nepažįstamiems žmonėms ir šie sutiko, R. D. jis taip pat pasiūlė pavogti grėblį ir jis sutiko. Sakė, kad už tai atsilygins. Jis jiems pasakė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini). Su jais susitarė susitikti ir apie 22 val. išvažiavo iš Kauno. Automobilį vairavo jis. Sustojus prie tos sodybos, visi keturi išlipo iš automobilio ir visi nuėjo į sodybą prie grėblio. Grėblys yra maždaug automobilio ilgio tik žemesnis. Grėblys buvo lauke. Grėblį išvilko iš kiemo bei jį keturi apie 20-30 metrų patempę, įkėlė priekinę grėblio dalį į automobilio bagažinę. Grėblys buvo su ratais. Miške grėblį paliko, nes ketino jį išardyti bei parsivežti pas save. Jis planavo grėblį parduoti kaip metalo laužą. Po kelių dienų nuvažiavo į mišką pasiimti grėblio, tačiau jo neberado. Kokia grėblio vertė, nežino. Vagystė buvo rudenį, gal lapkričio mėnesį. Pagal laiką tos vagytės su kita vagyste nemaišo. Grėblys sveria apie 500 kg. Visus asmenis nuo savo namų Kaune pasiėmė jis. Skelbimo apie grėblio pardavimą jis niekur neįdėjo ir tokio skelbimo nematė. Tauragėje vagystė įvykdyta prieš vagystę Kelmėje. Kai jam reiškė įtarimą jis buvo supykęs ant Aurimo ir Donato, todėl pasakė, kad jie dalyvavo vagystėje. Jie vagystėje (duomenys neskelbtini) nedalyvavo.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2012 m. gruodžio 2 d. ryte pasigedo traktorinio grėblio-vartytuvo, kuris buvo pastatytas jų šeimos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Žiemai grėblys-vartytuvas buvo pastatytas prie gyvenamojo namo, po miegamojo kambario langu. Neradęs grėblio-vartytuvo, apie pusę kilometro jis sekė sniege išmintomis pėdomis ir grėblio-vartytuvo ratų vėžėmis, po to pėdsakai dingo, rado nulaužtų grėblio detalių, daug vienoje vietoje išmintų pėdų. Spėja, kad jo grėblys-vartytuvas buvo pakrautas į automobilį ir išvežtas. Grėblį-vartytuvą jis buvo pirkęs iš paramos fondo lėšų už 6440 Lt. Grėblys negrąžintas, žala jam neatlyginta.
Įvykio vietos apžiūros metu (81-85 b. l. 1 t.) 2012 m. gruodžio 2 d. apžiūrėta sodyba, priklausanti A. B., esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog toje vietoje, kur stovėjo grėblys-vartytuvas „Dobilas 3“, matosi grėblio-vartytuvo vėžės, šalia grėblio-vartytuvo vėžių matosi avalynės pėdsakai, atsispaudę sniege. Grėblio-vartytuvo pėdsakai iš kiemo veda link (duomenys neskelbtini) pabaigos ir sukasi link Tytuvėnų, pavažiavus apie 400 metrų, dešinėje yra įsukimas į lauko keliuką, šioje vietoje ant sniego matosi avalynės pėdsakai, grėblio-vartytuvo vėžės, rasta grėblio metalinė detalė, iš šios vietos grėblio-vartytuvo vėžės veda į kelią Mockaičiai-Tytuvėnai ir ant kelio dingsta.
Nukentėjusysis A. B. pateikė grėblio-vartytuvo „Dobilas 3“ paso kopiją (90-91 b. l. 1 t.), PVM sąskaitą faktūrą, prekės pirkimo kvitą (92 b. l. 1 t.), iš kurių matyti, kad grėblį-vartytuvą A. B. įsigijo 2005 m. gruodžio 16 d. už 6440 Lt.
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. D. (41-43 b. l. 2 t.) ir V. N. (134-137 b. l. 2 t.) parodė vietą (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančioje sodyboje, iš kur jie pagrobė grėblį-vartytuvą.
Nukentėjusysis R. R. parodė, kad jam priklausantis grėblys-vartytuvas, stovėjęs jo sodyboje Tauragės rajone, Kirklių kaime, prie ūkinių pastatų, buvo pagrobtas 2012 m. lapkričio mėnesį, nakties metu iš 19 į 20 d. Jo sodyba yra prie autostrados Kaunas-Klaipėda, tačiau įvažiavimas į jo sodybą yra iš senojo Žemaičių kelio. Grėblį-vartytuvą jis buvo pirkęs prieš metus laiko už 8000 Lt. Kadangi grėblys buvo naudotas, jį įvertino 6000 Lt, pagrobtas grėblys jam negrąžintas, žala neatlyginta. Tai reali kaina, šiuo metu grėblys-vartytuvas „Dobilas 3“ AB „Lytagra“, iš kurios jis ir buvo pirkęs pavogtąjį grėblį, kainuoja 9000 Lt.
Įvykio vietos apžiūros metu (14 b. l. 1 t.) 2012 m. lapkričio 25 d. apžiūrėta vieta – R. R. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), už ūkinio pastato pievoje matosi sustatyta įvairi žemės ūkio technika, nuo tos vietos, kur stovėjo grėblys-vartytuvas, link autostrados viaduko veda dvi ratų vėžios, kurios dingsta techniką užvilkus ant autostrados pylimo viršaus.
Parodymų patikrinimo vietoje metu V. N. (109-112 b. l. 2 t.) parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur iš R. R. sodybos pagrobė grėblį-vartytuvą.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji R. D. ir V. N., neteisėtai, t. y. be savininkų sutikimo, pasisavino svetimus daiktus – grėblį-vartytuvą, priklausantį A. B., bendrininkaudami abu kaltinamieji su kitais, nenustatytais asmenimis, grėblį-vartytuvą, priklausantį R. R., kaltinamasis V. N., veikdamas bendrai su kitu nenustatytu asmeniu, todėl jų veikose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji keitė savo versijas dėl įvykdytų vagysčių, kiti nusikaltimuose dalyvavę asmenys nenustatyti, tačiau abejonių, kad V. N. ir R. D. pagrobė A. B. grėblį-vartytuvą, V. N. analogiškomis aplinkybėmis ir R. R. grėblį-vartytuvą, abejonių nekyla. Abu tai patvirtino teisme, parodymų patikrinimo vietoje abu parodė, iš kur pavogė A. B., V. N. ir R. R., grėblius-vartytuvus.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, numato, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį (80-81 b. l. 3 t.), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 6000 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. B. pareiškė 6440 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (93 b. l. 1 t.).
Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnumoje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. D. ir V. N. bendrininkaudami vagystės būdu užvaldė nukentėjusiųjų turtą – traktorinius grėblius – vartytuvus „Dobilas“, kurie nukentėjusiesiems negrąžinti, žala neatlyginta. Nukentėjusiųjų nurodyta pagrobto turto vertė abejonių nekelia. Iš nukentėjusiojo A. B. pateiktos sąskaitos-faktūros (92 b. l. 1 t.) matyti, kad jis grėblį-vartytuvą „Dobilas“ buvo pirkęs už 6440 Lt, šiuo metu toks grėblys-vartytuvas AB Lytagra“ kainuoja 9075 Lt (122 b. l. 3 t.). Todėl nukentėjusiųjų nurodytos pagrobtų daiktų – grėblių-vartytuvų - vertės yra realios, daiktai negrąžinti, todėl nukentėjusiesiems priteistinos piniginės kompensacijos už jų pagrobus daiktus.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Nukentėjusysis R. R. nurodė, kad pavogus jam priklausantį grėblį-vartytuvą, jis patyrė didelių nepatogumų, ieškodamas, kas gali jam padėti šienauti, nuomodamas tokią techniką, patyrė papildomų išlaidų. Kadangi grėblys-vartytuvas jam negrąžintas, jis pirko naują, už kurį sumokėjo 9000 Lt. Po vagystės jį apėmė nesaugumo jausmas, nerimas, baimė, jog tai gali pasikartoti, po šio įvykio jaučiasi nesaugiai savo kieme, dėl ko jaučiasi blogai, todėl neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamųjų prašo priteisti 4000 Lt. Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas ir pan. Akivaizdu, kad po patirtos vagystės gana brangaus ir didelių gabaritų daikto iš nuosavo kiemo, nukentėjusįjį gali persekioti baimė, nesaugumo jausmas. Netekęs ūkio darbams reikalingo padargo, be abejo, jis patyrė daug nepatogumų. Todėl už tai priteistina piniginė satisfakcija. Todėl įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad R. R. kompensacija neturtinei žalai atlyginti turėtų būti 1000 Lt. Nukentėjusiojo nurodyti išlaidos, patirtos nuomojant kitų asmenų techniką, įsigyjant naują tokios pat rūšies daiktą, yra nuostoliai, turtinė žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, tačiau nukentėjusysis R. R. tokius nuostolius patvirtinančių įrodymų ir paskaičiavimų nepateikė, civilinio ieškinio nepareiškė toje dalyje, todėl teismas neturi pagrindo spręsti tokio pobūdžio nuostolių atlyginimo klausimo.
Kadangi žala nukentėjusiajam A. B. padaryta abiejų kaltinamųjų R. D. ir V. N. bendrais neteisėtais veiksmais, todėl jie žalą nukentėjusiam asmeniui privalo atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Turtinė ir neturinė žala nukentėjusiajam R. R. priteistina iš kaltinamojo V. N..
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamieji R. D. ir V. N. neatskleidė visų nusikalstamos veikos aplinkybių – nenurodė asmenų, su kuriais padarė nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė skirtingus parodymus. Kaltinamasis V. N. daug kartų juos keitė, tai nurodydamas asmenis, su kuriais darė nusikaltimus, tai paneigdamas savo paaiškinimus. R. D. ikiteisminio tyrimo metu davė panašius, tačiau skirtingus paaiškinimus dėl nuvykimo į vagystės vietą, transporto priemonių, kuriomis važiavo, asmenų, dalyvavusių nusikaltime, skaičiaus. Todėl formalus kaltinamųjų prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis R. D. buvo padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos parnešimo (61 b. l. 3 t.), R. D. 2013 metais Danijoje buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme už vagystę. Šios aplinkybės nesunkina jo padėties šioje byloje, tačiau neigiamai jį charakterizuoja – kaip asmenį, linkusį nuskalsti. Veikdamas bendrininkų grupėje R. D. pagrobė didelių gabaritų, vertingą turtą, nuo A. B. grėblio-vartytuvo vagystės praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tačiau nei dalies nusikaltimu padarytos žalos R. D. neatlygino. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tik griežčiausia bausme – laisvės atėmimu – bausmės tikslai gali būti pasiekti. R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių jam skirtina griežtesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. D. nebuvo teistas, jo padarytą nusikalstamą veiką įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis dirba (87 b. l. 3 t.), todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Kadangi nusikalstama veika padarytos žalos R. D. neatlygino, todėl jam skirtinas vidutinės trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą bei įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).
Kaltinamasis V. N. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, tačiau padarė dvi nusikalstamas veikas, pagrobė gana didelių gabaritų, vertingą turtą, nusikalstama veika padarytos žalos visiškai neatlygino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme ypatingai svarbus – jis sumanė ir suorganizavo svetimo turto vagystes, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė, numatyta už jo padarytas nusikalstamas veikas BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kadangi V. N. teisiamas pirmą, dirba (83 b. l. 3 t.), padarė nesunkius nusikaltimus, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padarytos žalos V. N. neatlygino ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tikslinga paskirti Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 18 d. ir suėmimo laiką nuo sulaikymo momento 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. D. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam A. B., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąsias priemones R. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl A. B. turto vagystės, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl R. R. turto vagystės, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti, galutinę bausmę V. N. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. N. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems A. B. ir R. R., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę V. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
A. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, R. R. civilinį ieškinį tenkinti dalinai :
Priteisti solidariai iš R. D. ir V. N. 6440 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt litų) (1865,15 Eur) A. B. naudai turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš Vaidoto N. R. R. 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) (1737,72 Eur) turtinės ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) (289,62 Eur) neturinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.