- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1842-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10196-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. M., A. M.
- Atsakovas
- BF CAR
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovei BF CAR dėl transporto priemonės grąžinimo sąžiningam įgijėjui, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriame ieškovai prašė išreikalauti iš atsakovės BF CAR transporto priemonę Audi A4, VIN (duomenys neskelbtini), ir grąžinti sąžiningiems įgijėjams J. M. ir A. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovų J. M. ir A. M. patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą.
3. Teismas nurodė, kad jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje.
4. Teismas nustatė, kad šiuo atveju tiek pati atsakovė yra Prancūzijos įmonė, tiek ir visi sandoriai iki automobilis buvo atvežtas į Lietuvą, vyko Prancūzijoje. 2016 m. kovo 30 d. ginčo automobilį iš įmonės GTA PREMIUM įsigijo įmonė „BF CAR“, 2016 m. rugsėjo 15 d. „BF CAR“ automobilį perleido įmonei „Millenium auto 42 Company“, tačiau ši neatsiskaitė su pardavėja, todėl Prancūzijoje buvo pateiktas pareiškimas dėl neteisėto automobilio pasisavinimo, ten vyksta ikiteisminis tyrimas. 2016 m. spalio mėnesį automobilis įvežtas į Lietuvą ir parduotas ieškovui J. M.. Pagal transporto priemonės perleidimo liudijimą šio automobilio pardavėjas buvo įmonė GTA PREMIUM. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 20 d. nutarimu ginčo automobilį buvo nuspręsta grąžinti kompanijai „BF CAR“. Teismo vertinimu, šiuo atveju nagrinėjant bylą bus būtina atkurti visą automobilio judėjimo grandinę ir nustatyti tikrąjį automobilio savininką, daugumos įrodymų vieta yra Prancūzija.
5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nenustatęs Reglamente numatytos specialiosios jurisdikcijos, teismas pripažino, jog jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovams išaiškino teisę kreiptis į Prancūzijos teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovai J. M. ir A. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio ir 2 skirsnio 7 straipsnio nuostatas. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriu nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškiniai, pareikšti turto patikėtojui, patikėtiniui ar naudos iš turto patikėjimo sutarties, sudarytos pagal įstatymą arba rašytine forma, arba žodžiu ir patvirtintos raštu, gavėjui, - patikėto turto buvimo vietos valstybės narės teismuose. Apeliantų nuomone, Reglamento 4 straipsnio 1 dalis netaikoma, kuomet ieškinys yra pateikiamas turto, dėl kurio pareikštas ieškinys, patikėtojui, kadangi tokie ieškiniai yra teikiami patikėto turto buvimo vietos valstybės narės teismuose.
6.2. Apeliantų nuomone, priešingai skundžiamos nutarties motyvams, šiuo atveju turėtų būti taikoma Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, kadangi ieškinys pareikštas BF CAR atstovui ir ginčo turto patikėtojui E. T. ginčo transporto priemonės buvimo vietos teismui. Nors, E. T. nurodė neturintis įgaliojimų atstovauti BF CAR šioje byloje, tačiau 2017 m. birželio 20 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Veiklos skyriaus pranešime, kuris adresuotas būtent E. T., nurodoma, jog „...2017-06-20 priimtas nutarimas grąžinti transporto priemonę AUDI A4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) bei užvedimo raktelį Jums - Prancūzijos kompanijos BF CAR, adresu (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui E. T., gim. (duomenys neskelbtini)“. Šios pranešimo dalies turinio analizė, apeliantų nuomone, įgalina daryti išvadą, jog E. T., kurio deklaruota gyvenamoji vieta randasi Lietuvos Respublikoje, yra BF CAR įgaliotas atstovas, kuriam yra patikėta ginčo transporto priemonė ir dėl kurios jam yra pareikštas ieškinio reikalavimas šioje byloje. Aplinkybė, jog būtent E. T. buvo patikėta ginčo transporto priemonė ir jis yra ginčo transporto priemonės patikėtinis patvirtina ir 2019-08-20-2019-08-21 teismo bei E. T. elektroniniai susirašinėjimai, iš kurių matyti, jog E. T. veikia kaip asmuo, kuriam yra patikėta ginčo transporto priemonė. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog transporto priemonė, dėl kurios yra pareikštas ieškinys, randasi Lietuvoje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Todėl teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto atskirojo skundo argumentus.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys paliktas nenagrinėtas, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys yra reiškiamas atsakovei BF CAR, kurios buveinės vieta Prancūzijos Respublikoje. Taigi, šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą užsienio elementą turinčioje civilinėje byloje kiekvienu atveju savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
11. Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, kurio buveinė yra užsienio valstybėje Prancūzijoje, kuri, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos narė, todėl sprendžiant bylos teismingumo klausimą turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu – 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas).
12. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas specialaus, išimtinio ar sutartinio teismingumo taisykles, pakeičiančias ar papildančias bendrąjį teismingumą (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kai ieškinys pagal specialios jurisdikcijos normas reiškiamas ne atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismuose, ieškovas turi pareigą įrodyti, jog yra pagrindas nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių.
13. Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.
14. Tuo tarpu atskirajame skunde apeliantai, teigdami jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, vadovaujasi Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 7 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad ieškiniai, pareikšti turto patikėtojui, patikėtiniui ar naudos iš turto patikėjimo sutarties, sudarytos pagal įstatymą arba rašytine forma, arba žodžiu ir patvirtintos raštu, gavėjui, - patikėto turto buvimo vietos valstybės narės teismuose.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs ne iš turto patikėjimo teisės, taip pat ne iš kitų Reglamente numatytų alternatyviojo teismingumo atvejų, todėl nėra pagrindo taikyti Reglamente nustatytas išimtis bei nustatytas specialiojo teismingumo taisykles.
16. Apeliantų argumentas dėl jurisdikcijos nustatymo pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nacionalinio teismingumo taisyklę, laikytinas nepagrįstu, nes Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnio nuostata dėl teismingumo pagal atsakovo (juridinio asmens) buvimo vietą reiškia, kad ir civilinės bylos dėl turto grąžinimo sąžiningiems įgijėjams nagrinėjamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra atsakovo (juridinio asmens) buvimo vieta. Todėl apeliantų nurodomas teiginys, kad automobilis yra Lietuvoje, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti Lietuvos teismuose. Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju ieškinys reiškiamas Prancūzijos bendrovei BF CAR, o ne kaip teigia apeliantai šios bendrovės atstovui (patikėtiniui) Lietuvoje E. T. Juolab, kad kaip patvirtina byloje esantys duomenys, pastarajam asmeniui bendrovė BF CAR yra išdavusi įgaliojimą tik atsiimti ir pargabenti į Prancūziją ginčo automobilį AUDI A4 (b. l. 30).
17. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ieškovai neįvykdė pareigos įrodyti, jog yra pagrindas nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių, ir kad turėtų būti taikomos Reglamento išimtinio teismingumo ar specialios jurisdikcijos nuostatos, todėl pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu, konstatavęs, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl alternatyvių specialiosios jurisdikcijos taisyklių taikymo nėra pagrįsti Reglamento nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.