Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovui R. Č. dėl sumokėto avanso grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 straipsnis) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 straipsnis, 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teisėjų kolegijos nuomone, visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose, byloje esančių duomenų pakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl netenkinus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, rašytinis procesas apeliacinės instancijos teisme nepažeis šalių teisių ir civilinio proceso principų, priešingai – užtikrins šių principų (ekonomiškumo, koncentracijos) įgyvendinimą.

Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus: Klaipėdos rajono savivaldybės 2012-04-18 raštas; AB „Klaipėdos vanduo 2012 m. balandžio 19 d. raštas; UAB „vakarų matininkas“ pirkimo – pardavimo sutartis; elektroninio laiško nuorašas; vandens – nuotėkų projekto nuorašas; elektrotechninės projekto dalies nuorašas ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymas priskirtinas atvejams, kai pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų faktinėms bylos aplinkybėms įrodyti, ir kuris priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertina siekdama tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes.

Byloje pagal pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2010 m. liepos 14 d. tarp šalių buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. ARCH10/07-14-1 (toliau - Sutartis), pagal kurią užsakovas (ieškovas) užsakė, o projektuotojas (atsakovas) įsipareigojo atlikti sutartinį darbą: parengti dvibučio gyvenamojo namo projektą (toliau – projektas), jį pasirašyti, pataisyti pagal statytojo pastabas <...>, projekto ekspertizės akto privalomas pastabas ir nuolatinės statybos komisijos protokolą (CK 6.700 straipsnis). Projektuotojas sutartinį darbą turėjo atlikti vadovaudamasis abiejų šalių parašais patvirtinta Projektavimo užduotimi (Sutarties 2.2. punktas). Šios Sutarties 3, 4 dalyse yra nurodyta sutartinio darbo kaina – 8 700,00 Lt ir jos apmokėjimo tvarka. Pagal Sutarties 4.1. punktą, už darbus užsakovas apmoka dalimis: po Sutarties pasirašymo užsakovas sumoka 30 proc. avansą nuo bendros sutarties vertės, t.y. 2 610,00 Lt (4.1.1. punktas); projektuotojui parengus projektą ir su užsakovu pasirašius atlikto sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktą, prieš perduodant projektą savivaldybės nuolatinei komisijai, užsakovas sumoka projektuotojui 4 872,00 Lt (4.1.2. punktas); projektuotojui pateikus užsakovui valstybės institucijų patvirtintą techninį projektą su statybos leidimu, užsakovas sumoka likusius 1 218,00 Lt (4.1.3. punktas). Sutarties 5.1. punkte numatyta, jog projektuotojas numato ir parengia projektą per 20 darbo dienų nuo projektavimo sąlygų sąvado gavimo ir užsakovo įsipareigojimų pateikti projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus įvykdymo. Sutartyje yra atsakovo tvirtinimas, jog jis yra gavęs pinigus pagal Sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktus (tomas I, b.l. 11-13).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo pastarajam sumokėtą pinigų sumą, nes jis pagal Sutartį neatliko darbų ir nepasiekė numatyto rezultato. Nurodė, jog atsakovas Sutartimi įsipareigojo parengti ir suderinti projektą su ieškovu ir Klaipėdos savivaldybės nuolatinės statybos komisija, tačiau galutinį darbų atlikimo terminą - 2011 m. lapkričio 1 d. praleido, darbų rezultato ieškovui neperdavė, dėl to ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2011 m. gruodžio 12 d. bei pareikalavo iš atsakovo grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą – 7 482,00 Lt (tomas I, b.l. 1-3, tomas II, b.l. 50-52).

Atsakovas nurodė, jog Sutartyje numatyto rezultato nepasiekė dėl paties ieškovo kaltės. Teigė, jog Sutartimi įsipareigojo parengti dvibučio gyvenamojo namo projekto bendrąją ir architektūrinę dalis (tomas I, b.l. 13-15). Šalims pasirašius Sutartį, ieškovas sumokėjo 2 640,00 Lt dydžio avansą, o ieškovui parašu patvirtinus techninio projekto bendrąją ir architektūrinę dalis, kurias atsakovas parengė 2011 m. gegužės 2 d., nors projektavimo sąlygų sąvadą gavo tik 2011 m. rugpjūčio 3 d., atsakovas atliko 4 872,00 Lt mokėjimą, šios aplinkybės (ieškovo projekto bendrosios, architektūrinės dalių pasirašymas ir dalies sutarties kainos sumokėjimas) tvirtina, jog atsakovas Sutarties 5.1. punkte numatytą įsipareigojimą įvykdė tinkamai ir laiku. Atsakovas įrodinėjo, jog dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos, t.y. vandens tiekimo ir buitinės nuotekynės, elektrotechninė projekto dalių parengimo ir derinimo, sudarė su ieškovu atskirą žodinį susitarimą, dėl būtent dėl šių projekto dalių atsakovas parašė 2011 m. liepos 18 d. paaiškinimą Nr. DC2011-1 ir 2011 m. rugsėjo 19 d. įsipareigojimą. Ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų pasirašyti elektrotechninę projekto dalį, negrąžino atsakovui vandens tiekimo ir buitinės nuotekynės dalies, neatliko mokėjimų už papildomus darbus, todėl atsakovas negalėjo pateikti parengto statinio techninio projekto derinimui su savivaldybe. Atsakovas šalių Sudarytą sutartį vienašaliu pranešimu nutraukė nuo 2011 m. lapkričio 17 d.

Kaip numato CK 6.193 straipsnio 1 dalis, aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Teisėjų kolegija, aiškindamasi sutartinių turinį, atsižvelgdama į šalių sudarytus rašytinius dokumentus, t.y. Sutartį ir ieškovo į bylą pateiktą 2009 m. liepos 14 d. projektavimo užduotį (CK 6.701 straipsnis), kuri, nors nėra šalių pasirašyta, kaip numato Sutarties 2.2. punktas, tačiau abi šalys ja remiasi, ir į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių duotus paaiškinimus, konstatuoja, kad šalys buvo susitarusios dėl derinimui pateikti tinkamo techninio projekto parengimo: projekto bendrosios ir architektūrinės dalių, bei to, jog pagal atskirai apmokamą kainą, atsakovas (projektuotojas) užsako vandens tiekimo ir buitinės nuotekynės, elektrotechninę projekto dalis. Šalys susitarė, kad gyvenamojo namo projektavimo darbai bus laikomi baigtais, kai bus suderintas projektas ir gautas statybos leidimas (Sutarties 4.1.3. punktas). Sutartis galioja iki tinkamo įvykdymo (Sutarties 8.1. punktas). Sutarties galiojimo pabaiga įforminama dvišaliu sutarties šalių pasirašytu ir sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktu (Sutarties 8.2. punktas).

Šioje byloje ieškovas iš esmės prašė pripažinti, kad Sutartis yra nutraukta dėl atsakovo kaltės ir dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo. Esminiu sutarties pažeidimu ieškovas nurodė tai, kad atsakovas praleido sutarties įvykdymo terminus ir nepasiekė numatyto rezultato (CK 260 straipsnio 3 dalis), o taip pat nebendradarbiavo vykdydamas Sutartį (CK 6.4 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė šalių sudarytą Sutartį nutraukęs ankščiau, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 17 d. Šių aplinkybių tyrimas ir yra bylos nagrinėjimo dalyku.

Vienašališkai ne teismo tvarka sutartis gali būti nutraukta tik sutartyje arba įstatyme numatytais pagrindais. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pranešimas apie Sutarties nutraukimą yra nemotyvuotas, iš esmės grindžiamas atsakovo palaikymu ieškovo pozicijos nutraukti Sutartį, toks pranešimas neatitinka sąlygų, nustatytų CK 6.218 straipsnyje, taip pat abiejų šalių susitarimo dėl sutarties nutraukimo, kaip nustato CK 6.192 straipsnio 4 dalis, Sutarties 8.5. punktas.

Patikrinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutartį ir praleido Sutarties įvykdymo terminą, pavestą užduotį vykdė neprotingai ilgai. Kaip jau minėta, šalys susitarė, kad gyvenamojo namo projektavimo darbai turėtų bus laikomi baigtais, kai bus suderintas projektas ir gautas statybos leidimas (Sutarties 4.1.3. punktas). Iš Sutarties turinio matyti, kad projektuotojui (atsakovui) nustatytas terminas – parengti ir pasirašyti projektą per 20 darbo dienų nuo sąlygų gavimo dienos ir kartu su lydraščiu perduoti parengtą projekto dokumentaciją užsakovui (ieškovui) (Sutarties 5.1. punktas). Taigi, Sutartis tvirtina tik dalį tarp šalių sudaryto susitarimo dėl projektavimo darbų, t.y. tik projektavimo darbų atlikimą. Pagal Sutarties 8.1. punktą, Sutartis nustoja galioti, jeigu ji yra tinkamai įvykdyta, jeigu šalys susitaria ją nutraukti, taip pat esant atitinkamam teismo sprendimui ir įstatymų numatytais atvejais. Vadovaujantis Sutarties 8.5. punktu, sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama (papildoma) abiejų šalių pasirašytu papildomu susitarimu, kuris yra galiojančios sutarties neatskiriama dalis (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, jog iš bylos duomenų negalima išvada, jog atsakovas būtų nustatęs ieškovui Sutarties galiojimo terminą. Iš į bylą pateiktų atsakovo 2011 m. liepos 18 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. raštų matyti, jog atsakovas, veikdamas savo rizika, vienašaliu pareiškimu įsipareigojo iki 2011 m. lapkričio 1 d. suderinti projektą su Klaipėdos rajono savivaldybe, ieškovas su šia sąlyga sutiko. Teisėjų kolegijos nuomone, projekto suderinimo terminą apibrėždamos kalendorine data, šalys modifikavo Sutarties sąlygas tokiu būdu, jog susitarė dėl techninio projekto suderinimo termino, kurio nepažeidus būtų gautas statybos leidimas ir pagal Sutarties 4.1.3. punktą projektavimo darbai laikomi baigtais, o šalys pasirašytų atlikto sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktą (Sutarties 6.1. punktas). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jo 2011 d. liepos 18 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. rašytai susiję tik su vandens tiekimo ir buitinės nuotekynės, elektrotechninę projekto dalių derinimu su Klaipėdos rajono savivaldybėje, nes atskirų techninio projekto sudėtinių dalių derinimas nepateikus viso techninio projekto, t.y. projektavimo sutartimi projekto užsakovo užsakytos dokumentacijos visumos, įskaitant projektavimo sąlygų sąvadą, nebuvo numatytas statybos teisės aktuose.

Bylos medžiaga tvirtina, kad techninio projekto bendroji ir architektūrinę dalis atsakovas parengė ankščiau Sutarties 5.1. punkte numatyto termino ir 2011 m. gegužės 1 d. ieškovui išsiuntė elektroniniu paštu (tomas I, b.l. 86-89). 2011 m. gegužės 2 d. ieškovas patvirtino techninio projekto bendrąją ir architektūrinę dalis parašu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodytais paaiškinimais, kad 2011 m. gegužės 2 d. susitikimo metu atsakovas perdavė techninio projekto bendrosios ir architektūrinės dalių spausdintinę ir elektroninę versijas, dėl minėtų projekto dalių ieškovas pastabų nereiškė. Teisėjų kolegijos nuomone, Sutarties 5.1. punktas aiškintinas taip, kad statinio projektavimo pradžia laikytina ne vien statinio projektavimo sąlygų sąvado, bet visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų, reikalingų projektui pagal Sutartį bei projektavimo užduotį parengti, išdavimo/gavimo diena.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog projektavimo rangos Sutartis butų vykdoma neprotingai bei nepateisinamai ilgą terminą ir, kad dėl to būtų kaltas atsakovas. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti įrodymai tvirtina, jog atsakovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal Sutartį, buvo pasitelkęs trečiuosius asmenis, pas kuriuos užsakė kitus darbus: elektrotechninės projekto dalies parengimą, vandens tiekimo ir buitinės nuotekynės, toponuotrauką. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas pagal AB „VST“ 2010 m. rugsėjo 23 d. išduotas technines sąlygas (tomas I, b.l. 58) 2011 m. rugpjūčio 18 d. užsakė atlikti elektrotechninę techninio projekto dalį (tomas I, b.l. 150-151), kuri buvo parengta ir rengėjo D. K. elektroniniu paštu atsakovui pateikta 2011 m. liepos 25 d. (tomas II, b.l. 8, 9-30). Byloje nepaneigti atsakovo teiginiai, jog ieškovas techninio projekto elektrotechninės dalies nepasirašė, apie ką buvo informuotas, todėl atsakovas elektrotechninės dalies nepateikė AB „Lesto“ derinimui (tomas I, b.l. 32). Ieškovo žemės sklypo topografinės nuotraukos atnaujinimą atsakovas užsakė 2011 m. rugpjūčio 1 d. (tomas II, b.l. 5-6) ir darbo rezultatą iš vykdytojo atsiėmė 2011 m. rugpjūčio 17 d. (tomas II, b.l. 7). Atsakovas į bylą pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. balandžio 19 d. raštą, iš kurio matyti, jog techninio projekto vandens tiekimo ir buitinės nuotekynės dalis, parengta pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 m. rugpjūčio 10 d. išduotas prisijungimo sąlygas (tomas I, b.l. 62), AB „Klaipėdos vanduo“ suderinta buvo 2011 m. rugsėjo 30 d., ją atsiėmė ieškovas (užsakovas) (tomas I, b.l. 149). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, jog tiek techninio projekto bendroji ir architektūrinė dalis, tiek elektrotechninė bei vandens tiekimo ir buitinės nuotekynės dalis buvo parengta iki 2011 m. rugsėjo 19 d., t.y. dar iki atsakovo įsipareigojimo suderinti projektą su Klaipėdos rajono savivaldybe iki 2011 m. lapkričio 1 d.

Byloje abi šalys viena kitą kaltina dėl užsitęsusio sutarties vykdymo, tačiau kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovui parašu nepatvirtinus elektrotechninės projekto dalies, taip pat 2011 m. rugsėjo 30 d. suderintą projektą atsiėmus iš AB „Klaipėdos vanduo“, atsakovas dėl šių ieškovo sudarytų kliūčių ir nebendradarbiavimo objektyviai negalėjo tęsti Sutarties vykdymo, pateikti techninį projektą derinimui Klaipėdos rajono savivaldybei, tokiu būdu įvykdyti 2011 m. rugsėjo 19 d. įsipareigojimą, taip pat parengti atlikto sutartinio darbo priėmimo – perdavimo aktą, kuris pagal Sutarties nuostatas turėjo būti pasirašytas tik atlikus sutartinį darbą (Sutarties 6.1. punktas), t.y. pateikus užsakovui valstybės institucijų patvirtintą techninį projektą su statybos leidimu (Sutarties 2.1., 4.1.3. punktai). Ieškovui nepašalinus kliūčių Sutarčiai įvykdyti, atsakovas pagrįstai jos nebevykdė.

Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad projektavimo rangos Sutartis didžiąja dalimi yra įvykdyta, Sutarties vykdymas priklausė taip pat nuo užsakovo valios ir veiksmų, nuo trečiųjų asmenų (valstybės institucijų) priimamų sprendimų, konstatuotina, kad nėra nei vienos minėtame CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurios leistų laikyti ieškovo Sutarties nutraukimą (tomas I, b.l. 19) teisėtu ir pagrįstu. Elektroninio susirašinėjimo duomenys leidžia daryti išvadą, jog nors šalių tarpusavio bendravimas nebuvo sklandus, ieškovas dar 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo suinteresuotas projekto baigimu ir siekė tęsti Sutarties vykdymą (tomas I, b.l. 91). Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. tolesnis Sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovas tvirtino, kad ieškovas atsisakė planų statyti gyvenamąjį namą ir projektas jam nebeaktualus. Kaip jau buvo minėta, atsakovo kaltės dėl pernelyg ilgo sutarties vykdymo nenustatyta, tačiau įstatymas numato, kad užsakovas galėtų nutraukti projektavimo rangos (vartojimo) sutartį bet kada, pakeitęs savo valią dėl užsakymo. Ieškovas apeliuoja į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Teisėjų kolegija, neneigdama aplinkybės, jog ieškovas ketino statyti gyvenamąjį namą šeimos poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, konstatuoja, jog vartotojas turi teisę bet kada iki darbo rezultato priėmimo sutartį nutraukti, bet privalo sumokėti dalį nustatytos kainos, proporcingos atliktam darbui (CK 6.673 straipsnio 2 dalį). Tuo pačiu įstatymas neatleidžia vartotojo nuo pareigos laikytis bendrųjų sutarties vykdymo principų, suformuluotų CK 6.200 straipsnyje, kuris reikalauja, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, bendradarbiautų ir kooperuotųsi. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas specialiai aptarė projektavimo rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.702 straipsnio 3 dalis, 6.704 straipsnio 3 dalis), - bendradarbiavimo pareigą pažeidusi šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos nuomone, jog atsakovo įsipareigojimai pagal Sutartį neperėjo UAB „Adesign“. Atsakovas asmeniškai įsipareigojo atlikti sutartinius darbus, Sutarčiai vykdyti pasitelkęs trečiuosius (juridinius) asmenis, privalėjo atsakyti ieškovui už galutinį darbų rezultatą (CK 6.650 straipsnis).

Remdamasi aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėto už atliktus sutartinius darbus atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus įvertino nevisapusiškai, paviršutiniškai, nepašalindamas prieštaravimų, netyrė kiekvienos iš šalių elgesio, sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir kitų šioje byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialines teisės normas ir bylą išsprendė neteisingai. Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą apylinkės teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškovo naudai priėmus naują sprendimą, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88, 98 straipsniai). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 225,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų (tomas I, b.l. 117) ir 1 000,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas (tomas II, b.l. 46). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo prašoma priteisti išlaidų suma yra pagrįsta ir priteistina iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

I. N. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 225,00 (tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis litus 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.