Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. nutarties, kuria D. B. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 18 d. imtinai.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 129 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija) tuo, kad jis bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t.y. plėšimus, nužudymus, ne vėliau kaip 1994 m. birželio mėn. tapo V. B. sukurto iš A. V., S. J., A. A., V. D., V. B. ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamo susivienijimo „Tulpiniai“ nariu ir iki 2001 m. lapkričio 23 d. įvairiomis sudėtimis kartu su V. B., A. V., A. A., V. B. ir V. D. bei kartu su į nusikalstamą susivienijimą įtrauktais R. Č., D. S., G. L., E. B., A. L. ir R. N. dalyvavo jo veikloje.

1994 m. liepos - 1999 m. kovo mėnesių laikotarpiu D. B., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje vykdė konkrečius nusikaltimus, t.y. neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą; neteisėtą daugiau kaip dviejų vienetų šaunamųjų ginklų įgijimą, laikymą, nešiojimą; nužudymus, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais nužudant A. K., M. K., G. M., P. S., G. T., L. R. bei pasikėsinant nužudyti K. K.

2003 m. sausio 23 d. vadovaujantis BPK 161 straipsnio, 162 straipsnio (1961 m. redakcija) D. B. atžvilgiu priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju. 2003 m. sausio 23 d. Vilniaus m. 2 – asis apylinkės teismas D. B. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą. 2003 m. sausio 23 d. paskelbta D. B. paieška. 2003 m. vasario 19 d. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras pranešė, kad paskelbta tarptautinė D. B. paieška.

2004 m. birželio 14 d. priimtas nutarimas pripažinti D. B. įtariamuoju. 2004 m. birželio 14 d. Vilniaus m. 2 – asis apylinkės teismas priėmė nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę suėmimą.

2004 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi nutartį suimti asmenį, išdavė Europos arešto orderį, kurio pagrindu 2004 m. rugpjūčio 18 d. Ispanijoje sulaikytas D. B. 2004 m. rugsėjo 17 d. įtariamasis D. B. konvojuotas iš Madrido į Vilnių ir patalpintas į Vilniaus m. VPK areštinę.

2004 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus m. 2 – asis apylinkės teismas nutartimi paliko galioti 2004 m. birželio 14 d. nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę suėmimą ir nustatė 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą. 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 2 – ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suėmimas D. B. pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2004 m. gruodžio 18d.

D. B. pagal Europos arešto orderį Ispanijos Karalystėje iki perdavimo Lietuvai buvo suimtas nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 17 d. Ispanijos Karalystėje 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 2 – ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis pratęsti įtariamajam D. B. suėmimą vertintina kaip suėmimo pratęsimas iki 2005 m. vasario 18 d.

2006 m. vasario 10 d. baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teisminiam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą, teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi suėmimo terminą pratęsė 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 18 d. iki 2006 m. gegužės 18 d.

2006 m. kovo 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė suimtojo kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties, kuria suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams.

D. B. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Teismo teigimu, nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, aplinkybė, jog D. B. slapstėsi ir Europos arešto orderio pagrindu buvo Ispanijos išduotas Lietuvai, taip pat yra vada manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo, kadangi turi ryšių užsienyje. Ryšiai Lietuvoje, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, neturi lemiamos reikšmės konstatuojant šį suėmimo pagrindą.

Teismas taip pat nurodo, kad D. B. yra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, o įvertinus tai, kad nusikaltimai buvo daromi sistemingai, nusikaltimų pobūdis turi versliškumo požymių, be to, atsižvelgus į kaltinimo D. B. apimtį, yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus labai sunkius nusikaltimus. Anot teismo, suėmimo pagrindai, kurie buvo nustatyti skiriant šią kardomąją priemonę šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra išnykę.

Be to, nutartyje teismas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią terminą šioje byloje nėra pažeidžiama, kadangi ši byla yra didelės apimties bei sudėtinga, juolab kad šiuo metu intensyviai atliekamas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo kaltinamojo D. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis pratęsti suimto kaltinamojo D. B. suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus, įvertino nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. B., kiekį, sunkumą bei apimtis, atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Pratęsdamas suėmimą teismas tinkamai vadovavosi BPK 121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkte, 2 dalyje ir 4 dalyje išdėstytais reikalavimais, numatančiais suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltumą padarius nusikaltimus, vertinimo bei kaltės nustatymo. Į skundo argumentą, kad faktinių duomenų byloje pagrįsti kaltinimams nepakanka, atsakytina, jog tokie duomenys byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje vykstančiame teisminiame nagrinėjime kaltinimo, kuris prokuroro D.B. buvo suformuluotas ikiteisminiame tyrime, apimtis nėra sumažėjusi.

Atsakant į suimtojo kaltinamojo D. B. skundo teiginį, jog jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trunka labai ilgai ir taikyti suėmimą nėra adekvatu pareikšto kaltinimo apimčiai, pasakytina, jog išties kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje faktiškai yra suimtas jau daugiau kaip dvejus metus. Tai labai ilgas laiko tarpas. Tačiau toks ilgas suėmimo laikotarpis pateisintinas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsęs suėmimo terminą, pagrįstai motyvavo savo sprendimą tuo, jog baudžiamoji byla yra didelės apimties ir savo pobūdžiu yra sudėtinga. Antra vertus, kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, šiuo metu vyksta intensyvus įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę bei atitinka Europos žmogaus teisių teismo (toliau - Teismas) suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant proceso (o taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą. O būtent: bylos sudėtingumą, kaltinamojo elgesį, kompetentingų valstybės institucijų darbą byloje (Abdoela prieš Nyderlandų Karalystę (1992), Series A. Nr. 248-A). Be to, kaip nurodo Teismas byloje B. prieš Austriją (1990), Series A. Nr. 175), suimtojo teisė reikalauti, kad jo byla būtų greitai išnagrinėta, neatleidžia teisėsaugos institucijų nuo pareigos kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, šiuo metu žemesniojo teismo nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų intensyviai atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, nukreipti į tai, kad būtų patikrinti byloje esantys tame tarpe ir D. B. kaltinantys bylos duomenys.

Skunde nurodomi duomenys, jog D. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei šeimą, augina mažamečius vaikus, dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje negali gali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės keistinumą.

Todėl darytina išvada, jog skunde išdėstyti kaltinamojo D. B. argumentai nėra laikomi pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti į švelnesnę.

Aukštesniojo teismo nuomone, kad vyktų netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, kaltinamasis dalyvautų procese bei nedarytų naujų nusikaltimų, D. B. paskirta kardomoji priemonė šiuo atveju yra tinkama.

Todėl aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto suimtojo D. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.