Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-3708-825/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
A2.1.-3708-825/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03070-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
B. J.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-3708-825/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03070-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 40.1.2.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. J., išnagrinėjęs B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J., būdamas I. R. ir B. J. įmonės savininku, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad V. K. nuo 2013 m. balandžio 12 d. jo autoservise adresu (duomenys neskelbtini), būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka: pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių, išdavus darbo pažymėjimą, instruktavus saugiai dirbti, t. y. leido jam nelegaliai dirbti. Šiais veiksmais B. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 99 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Šalies argumentai

B. J. paaiškino, kad balandžio 16 dieną remontavo automobilį. Gedimas buvo sudėtingas, mašiną atvežė ant tralo iš Vilniaus. K. atvažiavo apie 18 valandą. Kadangi buvo vienas, jo darbuotojas atostogavo, automobilis neužsivedė ir jam prie diagnostikos prietaiso reikėjo žiūrėti parametrus, reikėjo, kad kažkas pasukinėtų starterį. Paklausė K., ar gali tai padaryti, kad pasuktų starterį, o jis tuo metu žiūrėjo kas darosi. Būtent tą jis ir darė. Vadovauja įmonei nuo 1992 metų. K. 5 metus gyveno Anglijoje, grįžo į Lietuvą ir per pažįstamus paprašė jo pamokyti dirbti. Gal savaitę prieš įvykį jis buvo atvykęs, prašė pamokyti. Balandžio 16 dieną K. užvažiavo kaip eilinis klientas, paprašė pasukti starterio raktelį, ne raktą ar ką nors. Jis iš namų atvažiavo su darbo drabužiais.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad balandžio 16 dieną, apie 18.30 val., tikrino autoservisą. Įėjus į autoservisą, stovėjo savininkas ir darbuotojas. Ten buvo garažas, jame buvo du automobiliai. Prie vieno automobilio, kur dirbo darbuotojas, buvo pakeltas kapotas ir pasilenkęs darbuotojas dirbo. Jis buvo pasilenkęs prie variklio. Savininkas buvo prie stalo, prie darbuotojo ir automobilio jo nebuvo. Klausė darbuotojo ką jis veikia, sakė atėjo padėti varžtelius pasukinėti. Jis buvo su darbiniais rūbais, rankos tepaluotos. Darbdavys buvo toje pačioje patalpoje, irgi buvo darbo rūbais. Jis paaiškino, kad K. nedirbo, tik atėjo padėti.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad 2013 m. balandžio 16, apie 18.30 val., nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Garaže buvo automobiliai Chrysler ir Volvo. Automobilio variklio dangtis buvo atidarytas, prie variklio pasilenkęs, su darbiniais rūbais, rankos tepaluotos, kažką darė prie variklio. Rankose turėjo raktą. J. stovėjo prie darbastalio, kažką ten veikė. Jaunuolis, kuris dirbo po kapotu, pradžioje sakė reguliuoja siurblį, paskui, kad tik taip atėjo pasižiūrėti, studijavo, nori išmokti dirbti. Bando kažką daryti, nežino, ar jį priims.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad gyveno Anglijoje, grįžo kovo mėnesį. Atvažiavo mokytis pas J. apie 18.30 val., po mokslų Naujamiesčio darbo rinkos centre. Atvažiavo ne dirbti, o pažiūrėti kaip vyksta visas procesas. Stovėjo priekyje, prie automobilio. Buvo tvarkomas Volvo, reikėjo pažiūrėti kompiuteryje visą veikimo procesą. Kompiuteris stovėjo iš dešinės pusės prie pakelėjo, gal 2 metrų atstumu nuo automobilio. Jis įjungdavo ir išjungdavo degimą. Paskui rodė kompiuteryje ir pačiame variklyje, kas kur stovi ir kaip dirba. Rankos nebuvo tepaluotos, jos buvo tiesiog murzinos. Atvažiavo su darbiniais drabužiais. Persirengė mašinoje, nes garaže viskas murzina, prie bet ko prisilietus galima išsitepti.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2427/2010, N575-8/2010, N575-1341/2010) išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 str. 1 d. apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 str. 2 d. numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186, 187 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad B. J., būdamas I. R. ir B. J. įmonės savininku, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad V. K. nuo 2013 m. balandžio 12 d. jo autoservise adresu (duomenys neskelbtini), būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka: pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių, išdavus darbo pažymėjimą, instruktavus saugiai dirbti, t. y. leido jam nelegaliai dirbti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 6 - 7), asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.

Teismas kritiškai vertina B. J. paaiškinimą, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ir jais vadovaujasi tiek, kiek jis atitinka kitą bylos medžiagą.

Teismas kritiškai vertina V. K. paaiškinimą, kaip siekį padėti B. J. išvengti administracinės atsakomybės ir jais vadovaujasi tiek, kiek jis atitinka kitą bylos medžiagą.

Liudytojai I. M. ir A. V., kurių paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, nurodė, kad atvykus į autoservisą, adresu (duomenys neskelbtini), jame prie vieno automobilio, kur buvo pakeltas automobilio kapotas, pasilenkęs dirbo darbuotojas. Jis buvo pasilenkęs prie variklio. Jis buvo su darbiniais rūbais, rankos tepaluotos. Tas darbuotojas - V. K..

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

B. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., pažeidėjui skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str.,

nutaria:

B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir nubausti jį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius VarsackisPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Kaunas, Europos pr. 105).Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).