- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-726-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00697-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. A.
- Advokatai
- Virginija Kazlauskienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui G. A. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto uzufruktoriaus skyrimo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. J. 2012 m. gegužės 10 d. teismui paduotu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas G. A. yra jos dukters D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 500 Lt/mėn. periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo vaiko gimimo iki pilnametystės; skirti ieškovę nepilnamečio vaiko turto uzufruktore; nustatyti D. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja (1-3 b.l.). Ieškinį grindžia tuo, kad su atsakovu susipažino 2010 m. liepą, netrukus pradėjo draugauti, 2011 m. rugpjūtį sužinojo, kad laukiasi, 2012 m. balandį pagimdė mergaitę. Nuo gimimo dukrą išlaiko ji viena, atsakovas dukters nepripažįsta, gera valia prie jos išlaikymo neprisideda. Gimus vaikui turėjo labai daug vienkartinių išlaidų: pirko vaikui vežimėlį, lovytę, patalynę, autokėdutę. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 800 Lt, iš kurių 300 Lt sudaro išlaidos maistui, 300 Lt – sauskelnėms, 100 Lt – rūbeliams, 100 Lt – higienos priemonėms, vaistams, žaislams. Ieškovės turtinė padėtis gana kukli: kol mokosi, gauna 371,99 Lt našlaitės pensiją ir 98 Lt stipendiją, jokio turto neturi, gyvena tėvų namuose. Atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė: jis yra architektas, turi savo verslą, todėl turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.
2012 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad ji dukrai išlaikyti gali skirti tik 300 Lt. Jos pajamas sudaro 371,99 Lt našlaitės pensija, 97 Lt išmoka vaikui ir 115 Lt socialinė pašalpa. Per mėnesį mišiniams išleidžia 180 Lt, sauskelnėms – 120 Lt, rūbams ir avalynei – 100 Lt. Vaikas nesispiria kojytėmis, todėl gydytojai skyrė masažus, mankštas. Šios procedūros nemokamos, tačiau kelionėms į gydymo įstaigą ir atgal, vykdama taksi, išleidžia po 20 Lt. Pateikė kvitų iš maisto prekių, drabužių, žaislų parduotuvių, vaistinių (51-56 b. l.). Sutiko mažinti reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo iki 400 Lt/mėn.
2012 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė adv. V. Kazlauskienė nurodė, kad atsakovas dirba įmonėje, kurios viena iš savininkių – jo motina, todėl jis slepia tikrąsias pajamas.
2013 m. vasario 14 d. teismo posėdyje ieškovė teigė, kad ieškinio sumos nemažina. Jos pajamos išliko tos pačios – 583,99 Lt/mėn. Iš pradžių ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymas atsieina 200 Lt/mėn. Po to patikslino, kad 200 Lt/mėn. sudaro vien išlaidos higienos priemonėms, vaistams, žaislams, o bendra išlaikymo suma viršija 300 Lt/mėn. Paskui dar patikslino, kad per mėnesį maistui išleidžia 400 Lt, sauskelnėms – 100 Lt, rūbams ir avalynei – 100 Lt, higienos priemonėms, vaistams, žaislams - 100 Lt, vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis - 100 Lt, iš viso – 800 Lt/mėn. Be to, mergaitė turi problemų su širdimi. Išlaikyti dukrą ieškovei padeda jos tėvai – viena neišgyventų. Analogiškai galėtų pasielgti ir atsakovo tėvai.
Atsiliepimas
Atsakovas G. A. atsiliepimu į ieškinį (19-21 b. l.) ieškinį laiko nepagrįstu ir prašo jį atmesti. Atsakovo įsitikinimu, jis nėra ir negali būti D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nes su ieškove turėjo intymių santykių kitu laiku, nei nurodyta ieškinyje. Jei būtų pripažintas vaiko tėvu, negalėtų mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Jis neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, gyvena pas tėvus, nors dirba, bet gauna minimalų darbo užmokestį. Praktiškai visą atlyginimą atsakovas išleidžia sau: 400 Lt - maistui, 180 Lt – kelionėms į darbą ir atgal; 50 Lt – rūbams ir avalynei, 40 Lt higienos reikmėms. Remdamasis draugų, pažįstamų pasakojimais, mano, kad ieškovė nurodė per dideles išlaidas vaikui išlaikyti. Byloje nėra išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų.
2012 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje atsakovas sutiko su visais reikalavimais, išskyrus dėl išlaikymo dydžio. Sutiko, kad iš jo būtų priteistas po 350 Lt/mėn. išlaikymo vaikui dydis.
2013 m. vasario 14 d. teismo posėdyje atsakovas sutiko su visais reikalavimais, išskyrus dėl išlaikymo dydžio. Paaiškino, kad, be padidėjusio minimalaus darbo užmokesčio, jo turtinė padėtis nepakito. Paneigė, kad yra architektas, - jis baigė statybos inžinerijos studijas. Ieškovė nutylėjo, kad, gimus kūdikiui, gavo vienkartinę apie 1 000 Lt išmoką. Sutiko, kad iš jo būtų priteistas po 200 Lt/ mėn. išlaikymas vaikui. Akcentavo, kad ieškovė niekada nebuvo jo mergina – jie tik kelis kartus per savaitę susitikdavo lytiškai bendrauti. Įtaria, kad ieškovė turėjo planą nuo jo pastoti (ieškovė sakė, kad vartoja kontraceptines tabletes, o iš tikrųjų jų vartojimą buvo nutraukusi) ir taip priversti ją vesti, nes atsakovo tėvai gyvena pasiturinčiai. Pasiskaičiavusi vaisingas dienas ir pasinaudodama atsakovo silpnumu, kai jis buvo išgėręs, atsipalaidavęs, ieškovė per skype‘ą siuntė jam savo apsinuoginusios nuotraukas ir jis neatsispyrė jos vilionėms, taigi dabar tegul ji viena augina vaiką, kurio labai norėjo.
Teismas atsisakė priimti pastaruosius motyvus ir juos pagrindžiančias fotonuotraukas pridėti prie bylos medžiagos (CPK 142 str. 3 d., 159 str. 2 d.).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) 2012 m. gegužės 30 d. pateikė išvadą Nr. SV-514 (17.32) (17 b. l.). Skyriaus teigimu, orientacinis priteistino išlaikymo vaikui dydis yra 1 MMA. Ieškovė mokosi, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Kadangi atsakovas visiškai sutinka su trimis iš keturių reikalavimų, teismas pasinaudoja teise atitinkamoje dalyje surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.).
2012 m. balandžio 17 d. ieškovė susilaukė dukters Danielės (4 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012 m. liepos 11 d. ekspertizės akte (41 b. l.) nurodyta, kad G. A. yra D. J. tėvas su 99,99999 % tikimybe. Remdamasis šiais moksliniais įrodymais, kurių išvadų atsakovas neginčija, teismas pripažįsta jį D. J. biologiniu tėvu (CK 3.148 str. 1 d.).
Mergaite nuo gimimo rūpinasi, augina, auklėja ir t. t. ieškovė. Iš Skyriaus parengto buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (18 b. l.) matyti, kad ieškovė sudaro tinkamas sąlygas vaikui vystytis; nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros nėra. Kaip pažymėjo atsakovas, jis mergaitės nelanko, neišlaiko, su ja nebendrauja ir neketina to daryti. Taigi šiltas emocinis ryšys jos ir atsakovo nesieja. Susiklosčius tokiai situacijai tenkinamas ieškovės prašymas nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja.
Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio mažamečiam vaikui priteisimo. Tokio pobūdžio bylose nagrinėjimo dalyką sudaro vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, kurie bus analizuojami detaliau.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvo, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai jį išlaikyti) turinys nesikeičia, kinta tik jų pareigų vykdymo sąlygos. Jeigu tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str. 1 d.).
Vaiko išlaikymas skiriamas patenkinti jo kasdienius buitinius poreikius, sudaryti tinkamas sąlygas vystytis vaiko fizinei ir protinei būklei, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą, vystymosi sąlygas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją. Kasdieniniai vaiko poreikiai susiję su maistu, apranga, sveikata, būstu, mokslu, laisvalaikiu, poilsiu, kultūriniu ir kitokiu ugdymu. Vaikui, priklausomai nuo jo gebėjimų (polinkio, talentų) ir pageidavimų, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, kaip antai, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti įvairių priemonių lavinti jo gabumus, žaidimams ir t. t. Kitaip tariant, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reikalauja, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jeigu ne - išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinus vaiko poreikius. Vis dėlto siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, o ne tik išgyventi (egzistuoti).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dabar Danielei yra 10 mėnesių. Pasak ieškovės, dukra turi sveikatos problemų, susijusių su širdimi, taip pat su skeleto-raumenų sistemomis (atitinkamu laiku nesispyrė kojytėmis). Vaiką prižiūri ieškovė. Jei ji konkrečiu metu yra užsiėmusi (ieškovė studijuoja Šiaulių profesinio rengimo centro I kurse, siekia įgyti antrą specialybę), vaiką saugo jos mama arba močiutė, t. y. auklės nesamdo, vaikas per mažas leisti jį į lopšelį-darželį.
Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas 1 MMA dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Ieškovė neturėjo tvirtos ir nuoseklios pozicijos, kiek vidutiniškai per mėnesį atsieina vaiko išlaikymas. Pagal paskutinę versiją 400 Lt ji išleidžia maistui, po 100 Lt sauskelnėms (1); rūbams ir avalynei (2); higienos priemonėms, vaistams ir žaislams (3); taip pat 100 Lt siekia vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis, iš viso – 800 Lt/mėn. Nors atsakovas šią išlaikymo sumą ginčijo kaip neracionalią, bet tai paneigiančių svarių argumentų (ir/ar įrodymų) nepateikė.
Įvertinus maisto prekių vaikams Lietuvoje kainas ir vaikų iki 1 m. valgymo ypatumus (valgo po 4-6 k./d.), teismo manymu, 400 Lt/mėn. išlaidų maistui suma (po 13,33 Lt/dieną arba po 2,5-3 Lt viena porcija) nėra neprotingai didelė (CPK 182 str. 1 p., 185 str.). Taip pat tikėtina, kad po 100 Lt/ mėn. atsieina sauskelnės (1); rūbai ir avalynė (2); higienos priemonės, vaistai ir žaislai (3). Ieškovė su dukra gyvena savo tėvams priklausančiame individualiame name su visais patogumais (18 b. l.), todėl taip pat tikėtina, kad vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis per mėnesį siekia apie 100 Lt.
Bylos šalių turtinė padėtis daugmaž vienoda. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nuosavo gyvenamojo būsto arba kito nekilnojamojo turto, gyvena tėvų namuose; neturi nuosavų transporto priemonių (24-25 b. l.). Bylos šalys turi vieną bendrą išlaikytinį – Danielę. Kaip minėta, ieškovė šiuo metu nedirba, mokosi ir augina vaiką. Jos šeimos pajamas sudaro 583,99 Lt/mėn., iš jų 371,99 Lt - našlaitės pensija (6-7, 10-11 b. l.), 97 Lt - išmoka vaikui (mokama, kol vaikui sukaks 2 m.), 115 - Lt socialinė pašalpa. 2011-2012 m. mokslo metais ieškovė gavo 98 Lt stipendiją (5 b. l.). 2012-2013 m. mokslo metais stipendijos nebegauna, nes siekia įgyti antrą specialybę. Atsakovo teigimu, jis yra ne architektas, o statybos inžinierius. 2010 m. liepos 1 d. tapo IĮ „Projektai“ savininku (47 b. l.), bet iš individualios veiklos pajamų negauna (49 b. l.), nuo 2010 m. liepos 8 d. įmonė įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą (23 b. l.). 2010 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas įsidarbino UAB „SPD armada“, gauna minimalų darbo užmokestį: iš pradžių - 800 Lt/mėn., nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 850 Lt/mėn., nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt/mėn., neatskaičius mokesčių (26, 48 b. l.).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vieningos nuostatos, kad pajamų negavimas arba minimalios pajamos, tėvams esant sveikiems ir darbingiems, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes apdairūs, rūpestingi tėvai gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą ir vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bet kokios abejonės dėl tėvų turtinės padėties vertintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 ir kt.). Kitaip tariant, tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu yra abejonių dėl tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, preziumuojama, jog tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tai paaiškinama tuo, kad ne viską galima įvertinti pinigais, t. y. jis gamina vaikui maistą, jį maitina, rengia, prausia, skalbia drabužius, žaidžia, migdo, slaugo susirgusį, lydi (veža) į darželį/mokyklą ir namo, eina į susirinkimus, padeda ruošti pamokas ir panašiai.
Remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo po 500 Lt/mėn. išlaikymą vaikui, skaičiuojant nuo dukters gimimo iki tol, kol jai sukaks 2 m., ir po 450 Lt/mėn. išlaikymą, skaičiuojant nuo tada, kai mergaitei sukaks 2 m., iki jos pilnametystės. Priteistino išlaikymo dydį teismas diferencijuoja atsižvelgdamas į tai, kad jei ieškovė, prieš gimstant dukrai, būtų dirbusi ir turėjusi būtiną socialinio draudimo stažą, jai priklausytų teisė į mokamas motinystės atostogas, vaiko priežiūros, iki jam sukaks 2 m., atostogas bei nemokamas vaiko priežiūros atostogas, iki vaikui sukaks nuo 2 iki 3 m. Kol Danielė neturi 2 m., ieškovės galimybės aktyviai įsitraukti į darbo rinką objektyviai ribotos. Tai sudaro pagrindą daugiau nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo ieškovės naudai. Ir vice versa, kai Danielė bus 2 m., ji taps savarankiškesnė, mažiau priklausoma nuo motinos, kuriai su tam tikromis išlygomis ims galioti tie patys principai, kaip ir dabar darbo rinkoje dalyvaujančiam atsakovui. Kartu tenkinamas ieškovės reikalavimas skirti ją dukrai priklausančio turto uzufruktore.
Teismas išaiškina bylos šalims, kad, priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Jei, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeičia vieno ar abiejų tėvų aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei, kiekvienas iš tėvų turi teisę reikšti ieškinį ir reikalauti pakeisti išmokų dydį ar terminus (CPK 279 str. 5 d.). Reikalavimas dėl periodinių išmokų dydžio pakeitimo negali būti reiškiamas į praeitį - jis taikomas ir galioja tik ateičiai (lot. ex nunc) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai ex lege atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 % apmokant teisinės pagalbos išlaidų, 100 % atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.) (8-9 b. l.).
Reikalavimas dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apmokestinami fiksuotu po 142 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 1 d.).
Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju ji sudaro 6 000 Lt (500 Lt/mėn. x 12 mėn.). Už tokio dydžio turtinio pobūdžio reikalavimą mokėtinas proporcinis 180 Lt (6 000 Lt x 0,03) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Ieškinio dalį dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (su tuo tiesiogiai susijusį reikalavimą dėl uzufruktoriaus skyrimo) patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas fiksuotas 284 Lt (142 Lt x 2) žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus ir 171 Lt {[(500 Lt + 450 Lt) ÷ 2] x 0,03} žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, iš viso - 455 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 310 Lt, ekspertizės išlaidos – 1 055,49 Lt (59 b. l.) (CPK 98 str.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 1 055,49 Lt ekspertizės išlaidų, nes šioje dalyje jis pralaimėjo bylą visa apimtimi, ir 306,13 Lt {[(310 Lt ÷ 4) x 0,95] + (77,50 Lt x 3)} valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis.
Atsakovas patyrė 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų (27-28 b. l.). Jam iš ieškovės priteisiama 5 Lt [(400 Lt ÷ 4 reikalavimai) x 0,05 už vieną reikalavimą, kuris patenkintas iš dalies] advokatės suteiktų teisinių paslaugų išlaidų dalis.
Nagrinėjamoje byloje susidarė 44,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš jų 43,65 Lt {[(44,20 Lt ÷ 4 reikalavimai) x 0,95] + [(44,20 ÷ 4 reikalavimai) x 3 reikalavimai]} į valstybės biudžetą priteisiama iš atsakovo, likusi dalis iš ieškovės nepriteisima (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-267, 268-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 301, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą jos motinos (ieškovės) R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaikymą periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo dukters gimimo (duomenys neskelbtini), iki jai sukaks 2 (dveji) metai, t. y. (duomenys neskelbtini), ir po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų), skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.
Ieškovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti dukters D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), turto ufuzfruktore.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovės R. J. atsakovui G. A. 5 Lt (penkis litus) už advokatės suteiktą teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo G. A. į valstybės biudžetą 455 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, 1 055,49 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis litus 49 ct.) ekspertizės išlaidų, 306,13 Lt (tris šimtus šešis litus 13 ct.) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį ir 43,65 Lt (keturiasdešimt tris litus 65 ct.) pašto išlaidų dalį, iš viso – 1 860,27 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt litų 27 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus sprendimui, jo patvirtintą kopiją per 3 d. d. išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, kad civilinės būklės aktuose ir jų pagrindu išduotiname gimimo liudijime būtų padaryti atitinkami pakeitimai, susiję su D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), duomenimis apie tėvą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.