- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- I-2441-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00677-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019-02-07 nutarimą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą Nr. NN-75 (b. l. 1).
Paaiškino, kad pareiškėjas atlieka bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendį, kuriame jis pripažintas kaltu, jam paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nepaisant to, Kalėjimų departamentas ginčijamu nutarimu nusprendė perkelti pareiškėją atlikti tolimesnę bausmę į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K). Teigia, kad pataisos namai ir Lukiškių TI-K yra skirtingų rūšių pataisos įstaigos, todėl su ginčijamu nutarimu perkelti pareiškėją į Lukiškių TI-K nesutinka. Pareiškėjo įsitikinimu, jį perkėlus, nutarimas prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendžiui. Be to, teigia, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu, kuriuo rėmėsi Kalėjimų departamentas priimdamas ginčijamą nutarimą, nuteistasis iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tik jo sutikimu. Taigi mano, kad nutarimas perkelti pareiškėją iš pataisos namų į Lukiškių TI-K yra neteisėtas.
Atsikirtime į atsakovo skundą (b. l. 32–34) pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atsakovas neatliko visų administracinių procedūrų, reikalingų įvykdant pareiškėjo perkėlimą bei supažindinant su nutarimu perkelti į kitą įstaigą. Nurodo, kad perkėlimas, vadovaujantis Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataiso įstaigos į kitą tvarkos aprašo nuostatomis, turėjo būti suderintas su Lukiškių TI-K, tačiau to nebuvo atlikta.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–11).
Paaiškino, kad nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, tolimesniam nuobaudos atlikimui gali būti perkelti į kalėjimą, kai pataisos namų direktorius pateikia teikimą Kalėjimų departamentui dėl nuteistojo siuntimo šią nuobaudą atlikti kalėjime. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjui Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2018-11-22 nutarimu buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas laikotarpiui nuo 2018-11-21 iki 2019-05-21. Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į iš Pravieniškių PN-AK gautą medžiagą, 2019-02-07 priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pareiškėjas dėl sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjamų bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų, nereagavimo į taikomas resocializacijos ir drausmės poveikio priemones, demonstratyvaus nustatytos tvarkos ir draudimų ignoravimo, buvo perkeltas tolimesniam nuobaudos atlikimui į Lukiškių TI-K, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataiso įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.8 papunkčio nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas perkeltas į Lukiškių TI-K ne tolimesniam bausmės atlikimui, o nuobaudos atlikimui, todėl klaida, įsivėlusi ginčijamame nutarime, buvo ištaisyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-03-14 nutarimu. Teigia, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas sprendimą perkelti pareiškėją nuobaudos atlikimui į Lukiškių TI-K, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nutarimą priėmė teisėtai bei pagrįstai.
Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento nutarimo, kuriuo pareiškėjas (nuteistasis) perkeltas tolimesniam nuobaudos atlikimui iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K, teisėtumo bei pagrįstumo.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-38-337/2011 pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui paskirtas laivės atėmimas vienuolikai metų (b. l. 2). Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Bausmių kodekso 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.8 papunkčiu, taip pat atsižvelgdamas į faktus, kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, nereaguoja į jam taikomas resocializacijos ir drausminio poveikio priemones, ignoruoja nustatytą tvarką bei draudimus, 2019-02-07 priėmė nutarimą Nr. NN-75 perkelti pareiškėją E. V. iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K tęsti bausmės atlikimo (b. l. 3). Kalėjimų departamento 2019 m. kovo mėn. nutarimu 2019-02-07 priimtas nutarimas Nr. NN-75 pakeistas, nurodant, kad nutariama pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą (b. l. 15). Teismo 2019-03-22 nutartimi Kalėjimų departamentas įpareigotas pateikti medžiagą, kurios pagrindu priimtas ginčijamas nutarimas perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą (b. l. 19), Kalėjimų departamentas, vykdydamas šį įpareigojimą nurodė, kad visa medžiaga pateikta su atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 26). Iš Kalėjimų departamento atsiliepimo priedų matyti, kad 2018-11-21 priimtas Pravieniškių PN-AK nutarimas dėl pareiškėjo nubaudimo, kuriuo pareiškėją nutarta perkelti į drausmės grupę, kamerų tipo patalpas 6 mėn. (b. l. 17–18).
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01) 69 straipsnio 4 dalimi, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-25). Tvarkos aprašo 3.8 papunktis įtvirtina, kad iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime, šia tvarka – perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui perkeliančiosios įstaigos direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo ir motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalimi, Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad teisę perkelti nuteistąjį iš pataisos namų į kalėjimą nuobaudos vykdymui turi Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis), tačiau tik toliau nurodytomis sąlygomis, t. y. pirma, nuteistasis turi būti pataisos namuose perkeltas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių (BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Tvarkos aprašo 3.8 papunktis), antra, Kalėjimų departamentui turi būti pateiktas pataisos namų direktoriaus teikimas perkelti nuteistąjį į kalėjimą atlikti nuobaudą, nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo ir motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektas (BVK 142 straipsnio 3 dalis).
Iš Kalėjimų departamento pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AT buvo perkeltas į drausmės grupę, kamerų tipo patalpas (b. l. 17–18), taigi šio nuteistojo atžvilgiu galėjo būti taikoma Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalis perkelti nuteistąjį atlikti nuobaudą į kalėjimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išanalizuoti ar perkeliant pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K buvo laikytasi procedūrinių reikalavimų, turi būti vertinami toliau nurodyti duomenys, t. y. ar Kalėjimų departamentui buvo pateiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus teikimas perkelti nuteistąjį atlikti nuobaudą, ar buvo pateiktas nutarimo dėl pareiškėjo perkėlimo projektas, kuris suderintas su priimančiąja įstaiga, t. y. Lukiškių TI-K.
Kadangi Kalėjimų departamentas papildomos medžiagos teismui nepateikė (b. l. 26), teismas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydamas pateikti teismui medžiagą apie pareiškėjui paskirtas nuobaudas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-02-07 (b. l. 29). Taip pat teismas kreipėsi į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu buvo laikomas, t. y. Lukiškių TI-K, prašydamas pateikti E. V. asmens bylą (b. l. 51). Teismas pažymi, kad nei Kalėjimų departamento pateiktoje medžiagoje, nei pareiškėjo asmens byloje nebuvo dokumentų, kurie privalomi priimti, siekiant perkelti nuteistąjį iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nuobaudos atlikimui. Atsakovas nepateikė ir teismo išsireikalautoje medžiagoje nebuvo nei Pravieniškių PN-AK direktoriaus teikimo Kalėjimų departamentui dėl pareiškėjo perkėlimo į Lukiškių TI-K, taip pat nebuvo Pravieniškių PN-AK (perkeliančiosios įstaigos) nutarimo dėl pareiškėjo perkėlimo projekto, kuris būtų suderintas su priimančiąja įstaiga, t. y. Lukiškių TI-K.
Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Kalėjimų departamento nutarimas priimtas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles, įtvirtintas Tvarkos aprašo 3.8 papunktyje, Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje, t. y. priimant nutarimą perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K nebuvo gautas perkeliančios įstaigos Pravieniškių PN-AK teikimas perkelti pareiškėją atlikti nuobaudą į Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamentui nebuvo pateiktas nutarimo perkelti nuteistąjį į kitą įkalinimo įstaigą projektas, šis projektas nebuvo suderintas su priimančia institucija, t. y. Lukiškių TI-K. Tokie procedūriniai pažeidimai lėmė, kad pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas ne jo esamos įkalinimo įstaigos – Pravieniškių PN-AK, o paties Kalėjimų departamento, nepaisant teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo priimti nutarimą perkelti nuteistąjį iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą tik gavus perkeliančios įkalinimo įstaigos direktoriaus teikimą.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, Kalėjimų departamentui priėmus nutarimą perkelti pareiškėją atlikti nuobaudą iš pataisos namų į kalėjimą be pataisos namų direktoriaus teikimo ir be Lukiškių TI-K sutikimo priimti nuteistąjį atlikti nuobaudą, nebuvo užtikrintas objektyvus aplinkybių įvertinimas. Pagal esamus rašytinius įrodymus matyti, kad ginčijamas nutarimas priimtas formaliais pagrindais, įvertinus tik tai, kad pareiškėjui yra pritaikyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, įvertinus jo elgesį pataisos namuose, tačiau nesant jokių kitų teisės aktuose nustatytų privalomų dokumentų, kurių pagrindu toks nutarimas turėtų būti priimamas. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K nuobaudos atlikimui, tačiau ginčijamo nutarimo priėmimo metu nesant objektyvių duomenų, jog tokio nuteistojo perkėlimo Pravieniškių PN-AK būtų prašę, o priimančioji įstaiga – Lukiškių TI-K, būtų sutikusi priimti nuteistąjį.
Pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-02-07 nutarimą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą Nr. NN-75 neteisėtu ir jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas papildomai pažymi, kad panaikinus ginčijamą nutarimą, teismas nenagrinėja kitų pareiškėjo argumentų dėl nutarimo ir jų nevertina, nes aptariamu atveju tai negalėtų turėti įtakos ginčijamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-02-07 nutarimą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą Nr. NN-75.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.