Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos UAB „Anis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 50, 51).

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 44, 46, 47).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į UAB „Anis“ skundą nepateikė.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 45, 48).

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

Pareiškėja ginčija Komisijos Sprendimą, VMI prie LR FM ir Klaipėdos AVMI sprendimus, prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir priimti naują sprendimą (b. l. 3-5, 16-21, 22-27, 28-31).

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – delspinigių skaičiavimo pagrindai, tvarka, trukmė, dydis ir atleidimo nuo jų sąlygos bei baudų, už mokesčių įstatymo pažeidimus, skyrimo ir atleidimo nuo jų tvarka ir sąlygos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSDĮ) ir kiti teisės aktai, susiję su minėtų įstatymų įgyvendinimu.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Kaip jau minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl Komisijos, VMI prie LR FM ir Klaipėdos AVMI priimtų sprendimų. Pareiškėja tvirtino, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, nes delspinigiai buvo apskaičiuoti daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba mokesčių mokėtojo netikrino, akto nesurašė ir baudos neskyrė, todėl pagrindo prašyti šios institucijos atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, nėra. Inspekcija nepagrįstai sprendime teigė, kad ji neturi teisės spręsti klausimo dėl VSD įmokų baudos sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš Komisijos byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos AVMI, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus atlikto Pareiškėjo ūkinės finansinės veiklos nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31 tyrimo medžiaga, 2007-11-16 išvada Nr. 5-3/101, atliko GPM, VSD įmokų ir įmokų į GF nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31 mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą. Klaipėdos AVMI nustačiusi, kad pareiškėja nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31 neapskaitė 62 267 Lt darbo užmokesčio, bendrovei apskaičiavo 13 258 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų, 1702 Lt GPM delspinigių, 1 326 Lt GPM baudą (10 proc. dydžio), 21 162 Lt VSD įmokų, 10 581 Lt VSD įmokų baudą (50 proc. dydžio), 124 Lt įmokų į GF, 16 Lt įmokų į GF delspinigių, 12 Lt įmokų į GF baudą (10 proc. dydžio) bei neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų (Komisijos byla, I t., b. l. 18-23, 38-55, 62-83). VMI prie LR FM sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimo nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 1 702 Lt GPM delspinigių, 16 Lt įmokų į GF delspinigių, 1 326 Lt GPM baudą, 12 Lt įmokų į GF baudą ir 10 581 Lt VSD įmokų baudą (Komisijos byla, I t., b. l. 8-11). Komisija Sprendimu, patvirtino atsakovės sprendimą (Komisijos byla, III t., b. l. 195-200).

Bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad 1 702 Lt GPM delspinigiai ir 16 Lt įmokų į GF delspinigiai apskaičiuoti iki 2007-04-12, nes pareiškėja nuo 2007-04-13 turėjo kitų mokesčių permokas (Komisijos byla, I t., b. l. 38-55).

Vadovaujantis MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Šiuo nurodytu atveju, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 str. 2 d. nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad MAĮ yra imperatyviai įtvirtinta, jog delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo akto surašymo dienos, t. y. nepriklausomai nuo to, kiek trunka mokestinis patikrinimas, delspinigiai skaičiuojami už visą mokestinio patikrinimo laikotarpį ir 180 dienų terminas papildomai skaičiuojamas nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos.

Kaip jau minėta, 1 702 Lt GPM delspinigiai ir 16 Lt įmokų į GF delspinigiai apskaičiuoti iki 2007-04-12 (Patikrinimo aktas surašytas 2008-06-27), nes pareiškėja nuo 2007-04-13 turėjo kitų mokesčių permokas.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis paminėtomis MAĮ nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, delspinigių laikotarpis patikrinimo akte pagrįstai yra ilgesnis nei 180 dienų.

Atleidimą nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo reglamentuoja MAĮ 100 str. ir 141 str. bei VMI prie LR FM viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagal MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, nuo paskirtų baudų, jeigu yra šio įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas, t. y.: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, jei telefonu suteikta konsultacija centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją ar jo atstovą. Pagal MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, nuo paskirtų baudų ir kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių 7 p.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad MAĮ 100 str. ir 141 str. 1 d. įstatymų leidėjas įtvirtino baigtinį atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių sąrašą. MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir delspinigių mokėjimo kitu, nei šiame įstatyme nustatyta, pagrindu.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš MAĮ 100 ir 141 str. apibrėžtų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų, todėl prieina prie išvados, kad tiek atsakovė, tiek tretysis suinteresuotas asmuo, tiek Komisija pagrįstai neatleido pareiškėjos nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Delspinigiai teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti atsižvelgiant į pareiškėjos turėtas kitas mokesčių permokas.

Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad ji tais pačiais motyvais, kaip ir Komisija nurodė, sutinka su Sprendime išdėstyta pozicija, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas delspinigius pareiškėjai, pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo LR CK normomis, o rėmėsi MAĮ.

Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius pareiškėjai apskaičiavo 1 326 Lt GPM baudą, 12 Lt įmokų į GF baudą ir 10 581 Lt VSD įmokų baudą.

VSDĮ 16 str. 2 d. reglamentuoja, jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 proc. šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti VSDĮ 16 str. 1 d., neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pristatė patikslintas ataskaitas ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami 16 str. 1 d. nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai VSD delspinigiai nebuvo skaičiuojami. Pareiškėjos teigimu, 2008-03-05 ji sumokėjo papildomai apskaičiuotas 21 162 Lt VSD įmokas iki pavedimo tikrinti surašymo dienos, t. y. iki 2008-06-09, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė pateikė patikslintas ataskaitas ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas – pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai, nei teismui minėtų įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja anksčiau nurodytų VSDĮ nustatytų sąlygų neįvykdė, todėl jai VSD įmokų bauda skirta pagrįstai. VMI prie LR FM teisingai pažymėjo, kad tik tuo atveju, jei yra įvykdytos visos VSDĮ 16 str. 2 d. įtvirtintos sąlygos, bauda nėra skiriama. Įstatymo nuostata, kad neįvykdžius visų sąlygų apskaičiuojama trūkstama VSD įmokų suma ir skiriama 50 proc. šios sumos dydžio bauda, yra imperatyvi ir baudos dydžiui neturi įtakos baudą didinančios ar mažinančios aplinkybės. Atsakovė taip pat pagrįstai nurodė, kad atleidimo nuo VSD įmokų baudų klausimo sprendimas nepriskirtinas mokesčių administratoriaus kompetencijai, todėl ji neturi teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo paskirtos 10 581 Lt VSD baudos. Teisė spręsti šį klausimą, pagal VSDĮ 16 str. 5 d., suteikta tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ji nepasisako dėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotų 1326 Lt GPM baudos ir 12 Lt įmokų į GF baudos, nes pareiškėja skunde nekelia klausimo dėl minėtų baudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjai neįrodė, t. y. teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių rašytinių įrodymų, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija pagrįstai sprendžia, kad Komisija, VMI prie LR FM ir Klaipėdos AVMI tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis LR ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Komisija, atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo, priimdami skundžiamus sprendimus, neviršijo teisės aktų jiems suteiktos kompetencijos, sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Komisija, VMI prie LR FM ir Inspekcija buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Anis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.