- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- I3-871-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02924-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- "Technikos grupė"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Technikos grupė“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Technikos grupė“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m liepos 10 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-9583 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Technikos grupė“ pateiktą prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo vertinimą.
2. Skunde remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja 2019 m. birželio 28 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama išdėstyti 47 575,15 Eur mokestinę nepriemoką dalimis per 24 mėnesius. Atsakovė 2019 m. liepos 10 d. surašė išvadą Nr. (23.23-08)-326-2752 „dėl UAB Technikos grupė mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo“ (toliau – ir Išvada), ir ą pačia dieną priėmė Sprendimą.
2.2. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. nuostatas tik nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pareiškėja atitinka šias sąlygas.
2.3. Pareiškėjos mokestinė nepriemoka susiformavo dėl išaugusių periodinių mokėjimų įmonės valdomo turto lizingo davėjui (bankui). Pareiškėja ėmėsi priemonių padėčiai gerinti, susitarė su UAB Medicinos banku sumažinti mokėtinų įmokų sumas. Dėl to apie dvejus metus pareiškėjos mokestinė nepriemoka nedidėja. Kiekvieną mėnesį VMI įplaukia mokėjimai iš pareiškėjos nuomininko - 1887,60 Eur. Pareiškėja kas mėnesį pagal vykdomąjį dokumentą į antstolio kontorą VMI naudai perveda 830 Eur. Taigi kiekvieną mėnesį sumoka po 2700 Eur. Tuo tarpu kiekvieną mėnesį deklaruoja nuo 1900 iki 2400 eurų mokėtinų mokesčių. Patalpų nuomos kainos rinkoje laipsniškai didėja, todėl pareiškėja, turi galimybę susidariusį įsiskolinimą padengti dalimis. Nesuteikus tokios galimybės, pareiškėjos veikla bus suvaržyta ir nebus aiškumo dėl santykių su VMI.
2.4. Išvadoje yra teigiama, kad pareiškėjos veikla 2016 m. - 2019 m. I ketv. buvo nuostolinga. Tačiau veikos nuostolis dar nereiškia įmonės veiklos nuostolingumo. Iš deklaruoto veiklos rezultato Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 m. atėmus turto nusidėvėjimo sąnaudas (157 691 Eur), įmonės realus veiklos rezultatas būtų 62 530 Eur pelno. Iš deklaruoto veiklos rezultato Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 m. atėmus turto nusidėvėjimo sąnaudas 102 624 Eur ir turto perleidimo Bankui nuostolį 301 235 Eur, realus veiklos rezultatas būtų 13 460 Eur pelno. Iš deklaruoto veiklos rezultato Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2018 m. atėmus turto nusidėvėjimo sąnaudas 90 573 Eur, įmonės realus veiklos rezultatas būtų 40 380 Eur pelno. Iš veiklos rezultato Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2019 m. I ketv. atėmus turto nusidėvėjimo sąnaudas 22 550 Eur, realus veiklos rezultatas būtų 19 613 Eur pelno. Nusidėvėjimo sąnaudos nėra patiriamos pinigais, jos buhalteriškai apskaičiuojamos ir įtraukiamos į apskaitą prie įmonės patiriamų sąnaudų.
2.5. Išvadoje teigiama, kad 2019 m. I ketv. finansinę būklę atspindintys rodikliai pablogėjo. Tačiau 2019 m. I ketv. sumažėjo tiek po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (2018 m. buvo 1 558 729 Eur., o 2019 m. 1 522 522 Eur), tiek per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (2018 m. buvo 199 561 Eur, o 2019 m. 141 358 Eur). Turto vertė sumažėjo ir padidėjo neigiamas nuosavas kapitalas dėl nusidėvėjimo sąnaudų. Turto vertė sumažėjo tai pačiai nusidėvėjimo sąnaudų sumai.
2.6. Išvadoje akcentuojama, kad Bendrovėje yra vykdomas priverstinis išieškojimas. Antstolių kontorose yra užvestos dėl tos pačios mokestinės nepriemokos išieškojimo. Vykdomųjų bylų dėl kitų kreditorinių įsipareigojimų bendrovė neturi. VMI išvada apie Bendrovės nemokumo ir grėsmė, kad jai gali būti iškelta kolektyvinė nemokumo byla yra nepagrįsta. Didesnių pradelstų skolų kitiems kreditoriams bendrovė neturi. Su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi UAB „Technikos grupė“ yra sudariusi įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, pagal kurią sutartu grafiku kas mėnesį mokamos įsiskolinimą mažinančios įmokos. UAB „Technikos grupė“ laikosi sutarties sąlygų ir įsiskolinimą VSDF tvarkingai mažina.
2.7. Išvadoje teigiama, kad Įmonė, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930-1 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas netaikyti mokestinės nepriemokos išdėstymo, nes pažeidimai buvo reti, grindžiami būtinosiomis išlaidomis atsiskaityti už komunalines paslaugas, kad būtų galimybė toliau vykdyti veiklą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija, toliau ir - Taisyklės). Pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį, sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Šias aplinkybes turi įrodyti mokesčių mokėtojas.
3.2. Mokesčių administratoriui suteikta diskrecija atidėti mokestinė nepriemokos sumokėjimą nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.
3.3. Išvadoje konstatuota ir Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad:
3.3.1. Prašoma išdėstyti mokesčių nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn.;
3.3.2. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, pateikto preliminaraus balanso už 2019 m. I ketvirtį duomenimis, 65,6 % viršija turto vertę. Esant tokiai situacijai pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nuostatas, prieš Bendrovę gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo byla. Bendrovės veikla 2016 m. — 2019 m. I ketv. buvo nuostolinga; 2019 m. I ketvirčio finansinę būklę atspindintys rodikliai pablogėjo: padidėjo neigiamas nuosavas kapitalas, išaugo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, sumažėjo turto vertė, dėl nuostolingos veiklos padidėjo nepaskirstyto nuostolio suma);
3.3.3. Visas Bendrovės ilgalaikis turtas, kurio vertė 901 761,00 EUR, pagal generalinę lizingo sutartį Nr. LIZ_1111110 nuomojamas iš UAB Medicinos bankas. Šis turtas naudojamas Bendrovės veikloje;
3.3.4. Nuo 2017 m. sausio 25 d. vykdomas priverstinis išieškojimas iš Bendrovės turto 4-iose antstolių kontorose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
3.3.5. Per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 27 d. į sąskaitas bei kasą įplaukė 70 023,56 EUR, o išlaidos sudarė 70 848,97 EUR. Bendrovė nuo 2018 m. lapkričio 1 d. pati mokesčių nemokėjo, o už ją įmokos kodu 1001 kitų asmenų buvo pravesta 16 335,00 EUR bei antstolių išieškota 991,05 EUR, iš viso 17 326,05 EUR. Per nagrinėjamą laikotarpį visos įplaukos, gautos į UAB Medicinos bankas sąskaitą buvo banko nurašomos su šiuo banku pasirašytos generalinės lizingo sutarties įsipareigojimų vykdymui, o iš kasos piniginės lėšos buvo panaudojamos atsiskaitymui su tiekėjais, išimami grynieji atskaitingų asmenų bei atsiskaitoma su darbuotojais;
3.3.6. Bendrovės prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka nuo paskutinio (2018 m. lapkričio 8 d.) priimto sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, faktiškai nesumažėjo, tai reiškia, kad ji, vykdydama veiklą ir deklaruodama naujus mokesčius, nepajėgia lygiagrečiai mokėti einamųjų mokesčių ir mažinti nuo 2017 m. susidariusią mokestinę nepriemoką;
3.3.7. Bendrovės galimybė atsiskaityti su biudžetu sietina tik su prognozuojamomis didėjančiomis pajamomis 2019-2020 metais iš patalpų nuomos. Atsižvelgiant į Bendrovės faktinę finansinę būklę, abejotina ar prognozuojami veiklos rezultatai bus pasiekti ir Bendrovė sugebės atsiskaityti su biudžetu, jei mokesčių nepriemokos mokėjimas būtų išdėstytas;
3.3.8. 2018 m. birželio 11 d. Bendrovėje atlikus operatyvų patikrinimą, kurio metu konstatuota, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas;
3.3.9. Laikinus finansinius sunkumus patiriančiai įmonei turėtų padėti ne tik kreditoriai atidėdami arba išdėstydami skolų mokėjimo terminus, bet ir Bendrovės akcininkai imtis reikiamų priemonių savo turimais ištekliais ar kitais būdais prisidėti prie įmonės gelbėjimo. Pažymėtina, kad vienintelis akcininkas UAB „Garita“ 2019 m. kovo 31 d. buvo debitorių sąraše su 36 458,01 EUR skola Bendrovei.
3.4. Pareiškėjos argumentai (kad mokestinė nepriemoka nedidėja, kad Bendrovė deklaruoja nuo 1 900 iki 2 400 Eur, o sumoka apie 2700 Eur, nepriemoka nedidėja) nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų išvadų. Priešingai, tai tik patvirtina, kad Bendrovė nepateikė įrodymų, jog turės galimybę atsiskaityti su mokesčių administratoriumi pagal mokestinės paskolos sutartį, jei tokia būtų sudaryta. Bendrovė prašyme nurodė, kad pagal mokestinę paskolos sutartį galėtų mokėti nuo 1 500 Eur iki 3 000 Eur, tačiau iš skunde nurodytų duomenų matyti, kad sumokėjus naujai deklaruotas sumas, Bendrovei mokestinės paskolos dengimui neliktų pakankamų lėšų mokėti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį. Teiginiai, kad Pareiškėja galės vykdyti papildomus įsipareigojimus, nes prognozuoja didėjančias pajamas iš patalpų nuomos 2019-2020 metais, grindžiami prielaidomis. Vertinant, kad Bendrovės veikla yra nuostolinga, Bendrovė per daugiau nei 2 metus nesugebėjo sumokėti mokestinės nepriemokos ir pan., Pareiškėjai būtų sunku atsiskaityti su mokesčių administratoriumi pagal mokestinės paskolos sutartį, jei tokia būtų sudaryta.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjos teiginiai, kad VMI netiksliai vertino Bendrovės veiklos nuostolingumą yra nepagrįsti. VMI rėmėsi pačios pareiškėjos pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais. Bendrovės teiginius, kad jos veikla yra pelninga paneigia ir tai, kad ji daugiau nei dvejus metus nesugeba atsiskaityti su kreditoriumi VMI.
3.6. Skunde teigiama, kad Išvadoje nurodytas teiginys, kad Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, nėra reikšmingas vertinant mokestinės nepriemokos išdėstymo klausimą. Visgi didžioji dalis Bendrovės mokėjimų atlikti pažeidžiant šias nuostatas (nėra jokių išlygų nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, pirmenybė nėra teikiama nei išlaidoms už komunalines paslaugas, nei mokėjimams pagal lizingo sutarties sąlygas). Net ir turėdama lėšų, pareiškėja pirmenybę teikė kitiems kreditoriams.
3.7. Pareiškėjos teiginiai, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjai, nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų išvadų, vertinant Bendrovės nemokumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę mėnesių nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės. Bendrovė per daugiau nei 2 metus nesugebėjo sumokėti mokestinės nepriemokos, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nurodė, kad prieš Bendrovę gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėja UAB „Technikos grupė“ 2019 m. birželio 28 d. prašymu kreipėsi į VMI prašydama išdėstyti 45 575,15 Eur PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimą (T I b. l. 153, 154). Prašyme nurodė, kad PVM skola atsirado po mokestinio patikrinimo, taip pat Bendrovė turi įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas“ pagal lizingo sutartį, išaugo mokėjimai pagal šią sutartį. Taip pat nurodė, kad planuojam kad nuomos kainos rinkoje augs ir todėl turi galimybę padengti mokestinę nepriemoką išdėstant dalimis. Prie prašymo pateiktame grafike nurodė, kad mokėtų po 1 500 – 3 000 Eur nepriemokos iki 2021 m. birželio 25 d.
4.2. Atsakovė VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą VMI , remdamasi 2010 m. liepos 10 d. išvada dėl UAB „Technikos grupė“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo“ (išvada), 2019 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Išvadoje VMI rėmėsi tuo, kad: prašoma išdėstyti mokesčių nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn.; Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, viršija turto vertę, ji pagal Įmonių bankroto įstatymą gali būti laikoma nemokia; Bendrovės veikla 2016 m. — 2019 m. I ketv. buvo nuostolinga; 2019 m. I ketvirčio finansinę būklę atspindintys rodikliai pablogėjo; visas Bendrovės ilgalaikis turtas, kurio vertė 901 761,00 EUR, pagal generalinę lizingo sutartį Nr. LIZ_1111110 nuomojamas iš UAB Medicinos bankas; nuo 2017 m. sausio 25 d. vykdomas priverstinis išieškojimas; per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 27 d. į sąskaitas bei kasą įplaukė 70 023,56 EUR, o išlaidos sudarė 70 848,97 EUR., už Bendrovę mokesčius mokėjo kiti asmenys arba buvo išieškoma, iš viso VMI sumokėta 17 326,05 EUR; Per nagrinėjamą laikotarpį visos įplaukos, gautos į UAB Medicinos bankas sąskaitą buvo banko nurašomos su šiuo banku pasirašytos generalinės lizingo sutarties įsipareigojimų vykdymui, o iš kasos piniginės lėšos buvo panaudojamos atsiskaitymui su tiekėjais, išimami grynieji atskaitingų asmenų bei atsiskaitoma su darbuotojais; Bendrovės prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka nuo paskutinio (2018 m. lapkričio 8 d.) priimto sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, faktiškai nesumažėjo, t. y. ji, vykdydama veiklą ir deklaruodama naujus mokesčius, nepajėgia lygiagrečiai mokėti einamųjų mokesčių ir mažinti nuo 2017 m. susidariusią mokestinę nepriemoką; Bendrovės galimybė atsiskaityti su biudžetu sietina tik su prognozuojamomis didėjančiomis pajamomis 2019-2020 metais iš patalpų nuomos; Bendrovėje atlikus operatyvų patikrinimą, kurio metu konstatuota, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas; Bendrovės akcininkai nesiima reikiamų priemonių savo prisidėti prie įmonės gelbėjimo, vienintelis akcininkas UAB „Garita“ 2019 m. kovo 31 d. buvo skolingas 36 458,01 EUR Bendrovei.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl 45 575,15 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.
6. Nagrinėjamu atveju teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
7. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taigi mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, kuris leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A6 – 2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.
8. Pagal aptartą teisinį reguliavimą mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).
9. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad ginčijamo atsakovės Sprendimo sudedamoji dalis yra Išvada.
10. Ginčas kilo dėl to, kad Pareiškėja nesutinka su Išvada, nes mano, kad jos finansinė padėtis įvertinta neteisingai (neteisingai vertintas veiklos pelningumas, balanso pokyčiai 2019 m. pradžioje), neatsižvelgta į svarbias aplinkybes, rodančias galimybes atsiskaityti su VMI, jeigu būtų priimtas sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (skolų kitiems kreditoriams neturi, nepagrįstai sureikšmino tam tikras aplinkybes (CK 6.390-1 straipsnio pažeidimus, aplinkybę, kad įsipareigojimai viršija turtą).
11. Kaip matyti iš Išvados, mokesčių administratorius įvertino aplinkybę, kad per analizuojamą laikotarpį mokestinė nepriemoka nesumažėjo, pareiškėja sumokėjo (už ją sumokėta) iš viso 17 326,05 Eur mokesčių. Kas reiškia, kad vidutiniškai per mėnesį sumokėdavo apie 1 700 Eur mokesčių. Tuo tarpu pati pareiškėja nurodo, kad deklaruoja vidutiniškai nuo 1 900 iki 2 400, t. y. tiek turėtų mokėti einamųjų mokesčių, o pagal pareiškėjos nurodytą nepriemokos dengimo grafiką turėtų mokėti dar po 1 500 – 3 000 Eur. Šiuo aspektu nėra pagrindo nesutikti su mokesčių administratoriaus išvada, kad šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja nepajėgia lygiagrečiai mažinti mokestinę nepriemoką ir mokėti einamuosius mokesčius. Taigi sutiktina, kad pareiškėjos teiginys, kad ji sugebės sumokėti išdėstytą mokestinę nepriemoką iš esmės remiasi prielaida apie numatomą jos veiklos sąlygų gerėjimą (nuomos kainos augimą).
12. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad Išvadoje neteisingai įvertinta pareiškėjos finansinė būklė. Pati pareiškėja sutinka, kad jos veikla nuo 2016 metų yra nuostolinga, tik iš esmės nori atkreipti dėmesį į nuostolingos veiklos priežastis (nusidėvėjimo sąnaudos, kt.) . Tuo pačiu toks pareiškėjos teiginys nesuponuoja išvados, kad atsakovė padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjos galimybių vykdyti mokestinės paskolos sutartį, jeigu tokia būtų sudaryta. Kaip minėta, sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi remtis mokesčio mokėtojo objektyviomis galimybėmis vykdyti mokestinės paskolos sutartį. Tai reiškia, kad jo finansinė padėtis turi būti objektyviai pakankamai gera, kad būtų galimybė įvykdyti mokestinės paskolos sutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors pareiškėja ir nurodo jos veiklos pelningumą iki nusidėvėjimo (kuris, jos teigimu, nesusijęs su einamojo laikotarpio piniginėmis išlaidomis), jai visgi nepavyko sumažinti mokestinės nepriemokos nuo 2018 m. spalio 1 d. Pareiškėjos argumentas, kad ji atsiskaito su kitais kreditoriais, nėra reikšmingas, nes nepaneigia aptartų aplinkybių.
13. VMI Išvadoje, vertindama pareiškėjos finansinę padėtį, pagrįstai vertino tai, kad jos turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, nes tai yra objektyvi aplinkybė, apibūdinanti juridinio asmens finansinį pajėgumą. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad VMI nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad Bendrovė pažeidinėjo CK6.390-1 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir vietoje atsiskaitymo su mokesčių administratoriumi pasirinko kitus tiekėjus. Šiuo atveju mokesčių administratorius iš esmės priima sprendimą dėl mokesčių mokėtojo kreditavimo, taigi pagrįstai siekia įsitikinti jo patikimumu. Šiuo aspektu Išvadoje VMI pagrįstai atkreipia dėmesį į nepakankamas vienintelio akcininko pastangas, kuris Bendrovei skolingas 36458,01 Eur, t. y. beveik tik, kiek prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi dėl PVM nepriemokos išdėstymo, t. y. būdama PVM mokėtoju, PVM sumas jau yra gavusi iš klientų, tačiau nesumokėjusi. Prašyme pareiškėja nenurodė jokių nuo jos nepriklausančių priežasčių (pvz., nuo jos nepriklausančių staigių veiklos sąlygų pasikeitimų), kurie rodytų, kad jos prašymas objektyviai yra pagrįstas.
14. VMI yra viešojo administravimo subjektas ir privalo veikti pagal jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, t. y. VMI sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisės ir faktinių aplinkybių vertinimu. Mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą turi naudoti tinkamai, t. y. negali suteikti nepagrįstų lengvatų ar privilegijų atskiriems mokesčių mokėtojams, tuo būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Minėta, aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, buvimą turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Šiuo atveju savo prašyme (T I b. l. 153) pareiškėja grindė tuo, kad padidėjo mokėjimai pagal lizingo sutartį bankui ir kad už patalpų nuomą pradėjo gauti didesnes pajamas. Pažymėtina, kad konkrečių dydžių ir terminų pareiškėja prašyme ir nenurodė. VMI įvertino objektyvias aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjos pajėgumą sumokėti išdėstytą mokestinę nepriemoką, kurios jau buvo aptartos, t. y. priimdama sprendimą rėmėsi objektyviais faktais. Todėl nėra pagrindo naikinti jos priimto Sprendimo.
15. Skundžiamo akto turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka įstatymo keliamus reikalavimams: skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką. Todėl nėra pagrindo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m liepos 10 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-9583. Taip pat nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos prašymą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Technikos grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.