- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1030-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Algirdas Remeika, Arvydas Žibas
- Kreditorius
- V. B.
- Kategorijos
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės išieškotojos V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio pareiškimą dėl skolininko nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje nr. 0022/08/11243.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nubausti Kauno Milikonių vidurinės mokyklos direktorių 1000 Lt bauda išieškotojos naudai. Pareiškime nurodoma, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo ir negrąžino išieškotojos į pirmesnį darbą, todėl buvo surašytas sprendimo nevykdymo aktas. Kadangi į darbą gali grąžinti tik pats skolininkas, todėl prašo vadovaujantis CPK 771 str. 5, 7 d. nubausti skolininko direktorių bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi antstolio pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-03-27 nutartimi teismas nutarė skubiai vykdyti 2008 m. vasario 29 d. civilinėje byloje nr. 2-1716-658/2008 priimtą sprendimą dalyje - grąžinant ieškovę V. B. į pirmesnį pradinių klasių mokytojos darbą Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje. 2008-03-31 skolininkas priėmė įsakymą Nr. P-120, kuriuo V. B. nuo 2008 m. balandžio 1 d. grąžino į pradinių klasių mokytojos pareigas, ir apie tai informavo antstolį. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolis neturėjo analizuoti ar darbdavys pagrįstai priiminėjo įsakymus dėl prastovos žymėjimo išieškotojai, dėl darbo vietos nustatymo metodikos kabinete, nes šiuos įsakymus ginčo teisenos tvarka teismui gali skųsti pats asmuo, kurio teisės jo manymu, pažeidžiamos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu išieškotoja V. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti skolininko (juridinio asmens) vadovui 1000 Lt baudą. Nurodo, kad skolininkas piktybiškai nevykdo teismo sprendimo - atkurti buvusius teisinius darbo santykius grąžinant išieškotoją į pradinių klasių mokytojos darbą. Įsakymu skolininkas grąžino ne į mokytojos darbą, bet į pareigas ir sekančiu įsakymu nurodė žymėti prastovą bei paskyrė darbo vietą metodikos kabinete. Teismo nutarties motyvas dėl ginčui taikytino CPK 772 str. yra nepagrįstas, kadangi šioje teisės normoje kaip sąlyga yra nurodomas išieškotojo prašymas. Nesant šio prašymo, antstolis turi pareigą elgtis pagal CPK 771 str. 5 ir 7 dalyse numatytą tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 771 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys reglamentuoja sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, per teismo nustatytą terminą neįvykdymo pasekmes. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti jam iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, bauda gali būti paskirta juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-03-27 nutartimi teismas nutarė skubiai vykdyti 2008 m. vasario 29 d. civilinėje byloje nr. 2-1716-658/2008 priimtą sprendimą dalyje - grąžinant ieškovę V. B. į pirmesnį pradinių klasių mokytojos darbą Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje. 2008-03-31 pagal šią nutartį buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį išieškotoja antstolio kontorai pateikė vykdyti 2008 m. balandžio 2 d. 2008-03-31 skolininkas priėmė įsakymą Nr. P-120, kuriame nurodoma, kad vykdant teismo 2008-02-29 sprendimą ir 2008-03-27 nutartį V. B. nuo 2008 m. balandžio 1 d. grąžinama į pradinių klasių mokytojos pareigas. 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. P-122 buvo įsakyta nuo 2008 m. balandžio 01 d. V. B. žymėti prastovą ir mokėti dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlyginimą. 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. P-123 V. B. nustatyta darbo vieta – mokytojų metodikos kabinetas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiais įsakymais nebuvo atkurta padėtis, buvusi iki darbuotojo teisių pažeidimo, kuris konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai lemia naują ginčą tarp šalių. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teismo sprendimas laikytinas įvykdytu, nes darbdavys 2008-03-31 įsakymu Nr. P-120 grąžino išieškotoją į pirmesnį darbą, atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo grąžinimas į darbą yra toks pažeistos teisės atstatymas, kai atkuriama iki asmens teisių pažeidimo buvusi padėtis. Teismas, spręsdamas dėl darbuotojo sugrąžinimo į pirmesnį darbą, turi vadovautis tuo, kad darbuotojas turi būti grąžinamas į tą darbą, kurį jis dirbo iki atleidimo. Šiomis nuostatomis turi vadovautis darbdavys, kuris pirmiausia geruoju turi vykdyti teismo sprendimą, taip pat teismo antstolis, vykdantis teismo sprendimą priverstine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. 3K-7-525-/2002 yra išaiškinęs, jog darbuotojo sugrąžinimas dirbti į pirmesnį darbą pagal teismo sprendimą reiškia, kad teisiškai turi būti atkurta iki darbuotojo atleidimo buvusi padėtis. Paprastai tai įforminama įsakymu dėl darbo santykių atkūrimo, kuriuo atkuriamas visų anksčiau darbo sutartyje sulygtų būtinųjų darbo sutarties sąlygų galiojimas (darbo vietos ir darbo funkcijų suteikimas, darbo apmokėjimo sąlygų užtikrinimas ir kt.). Taigi, teismui, sprendžiant ar teismo sprendimas, įpareigojantis darbdavį grąžinti darbuotoją į darbą, yra įvykdytas nepakanka nustatyti faktą, kad yra priimtas įsakymas, grąžinti darbuotoją į darbą. Teismas turi nustatyti ar realiai buvo atkurta iki darbuotojo atleidimo buvusi padėtis. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo argumentą, jog tik asmuo, kurio teisės, galimai yra pažeidžiamos sprendimo nevykdymu, gali kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad antstolis, manydamas jog teismo sprendimas grąžinti išieškotoją į darbą yra neįvykdytas, gali kreiptis į teismą CPK 771 straipsnio pagrindu.
Apeliantė atskirąjame skunde taip pat prašo uždrausti skolininkui nutraukti darbo sutartį su apeliante. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis reikalavimas gali būti pareiškiamas tik pirmosios instancijos teisme, todėl dėl šio klausimo nepasisako.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį ir atmesdamas antstolio pareiškimą, netyrė ir nevertino minėtų aplinkybių, todėl neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias vykdymo procesą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi neatskleista bylos esmė civilinė byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.