Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2013 m. liepos 26 d. apie 14 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona A. K. metu, pats būdamas šiltnamyje, o žmonai stovint prie šiltnamio neuždengtos sienos tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu A. K. į dešinį riešą, taip mušdamas jis savo šeimos nariui – žmonai A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes J. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog kaltinime nurodytą dieną jis atvažiavo į sodybą pasiimti vamzdžių šiltnamiui, kuriuos su žmona buvo draugiškai pasidaliję. Minėtų vamzdžių nebebuvo, todėl jis paprašė žmonos juos grąžinti. Kadangi ji atsakė nežinanti jokių vamzdžių, jis pasakė, jog pasiims iš šiltnamio, t. y. išsipjaus tam tikrą kiekį vamzdžių ir pradėjo tai daryti – prisijungė prailgintuvą iš penkto šiltnamio ir pradėjo pjauti. Tuo metu pro šalį praėjo sūnus E., nešinas buteliu alaus. Dirbo apie 10–15 minučių, kai praėjo žmona, nuėjo į penktą šiltnamį, kur buvo elektros rozetė ir skydelis, ir ištraukė kištuką. Atėjusi prie jo pradėjo jam sakyti, jog jis nieko čia nepjaustys, pasiėmusi prailgintuvo laidą ėmė jį tampyti ir tampė, kol jį nutraukė. Tada jis supykęs ir pasakęs, kad jei neleidžia jam pjaustyti, jis eis pasiimti, kas jam priklauso ir nuėjo prie alpinariumo, kuris buvo jo įrengtas jau gyvenant atskirai ir nebuvo įtrauktas į dalinamą turtą. Eidamas matė, jog sūnus su draugu buvo prie prūdelio. Nuardžius apie pusantro metro svirduliuodamas link jo atėjo sūnus ir ėmė jį filmuoti. Kai jis ardė trinkeles, žmona stovėjo šalia. Sūnus pafilmavo ir liepė mamai kviesti policiją. Paskui eidamas pro garažą girdėjo, jog žmona kviečia policiją. Jis su žmona tik barėsi, daugiau nieko nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

2013-11-08 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog einant nuo įvykio vietos – šiltnamio sienos iki sodybos teritoriją juosiančios tvoros link upės yra 47 metrų atstumas, o nuo tilto, ant kurio stovėjo liudytojas E. K., iki tvoros yra 135 metrų atstumas. Bendras atstumas nuo vietos, kurioje ant tilto stovėjo liudytojas E. K., iki įvykio vietos, kurioje A. K. vyro J. K. buvo suduoti smūgiai, yra 182 metrai. Jokių statinių ar kitų objektų šiame tarpe nėra. Tikslu atkurti įvykio aplinkybes, A. K. buvo nurodyta atsistoti taip, kaip ji stovėjo įvykio metu ir ji atsistojo kairiu šonu į tilto pusę. Apžiūros metu dalyvavęs tyrėjas N. K. atsistojo priešais A. K. iš šiltnamio vidinės pusės. Liudytojas E. K. atsistojo toje vietoje ant tilto, kurioje stovėjo įvykio metu. Telefonu paskambinus N. K. šiam buvo nurodyta pavaizduoti rankomis judesius iš viršaus į apačią. Jo parodyti judesiai rankomis iš viršaus į apačią iš tos vietos, kurioje stovėjo E. K., buvo aiškiai matomi. A. K. taip pat pamojavo keletą kartų ir tie judesiai taip pat buvo aiškiai matomi. Po to telefonu A. K. buvo nurodyta pasakyti tokiu pat tonu, kokiu barėsi su J. K. įvykio metu, kokią nors frazę susijusią su vamzdžių pjovimu (tiksli frazė nebuvo nurodyta). Netrukus A. K., stovėdama toje pačioje vietoje, pasakė: „neleisiu pjauti“. Ši frazė aiškiai girdėjosi ant tilto. Prijungta fotolentelė, nubraižyta schema, prijungtas sutartinių ženklų, esančių schemoje, paaiškinimas (19–26 b. l);

2013-08-01 A. K. protokolu–pareiškimu, kuriame pareiškėja teigia, kad 2013-07-26 apie 14 val. atvyko jos vyras J. K., su kuriuo ji skiriasi ir kartu negyvena, ir ėmė pjaustyti šiltnamio vamzdžius. Jai pradėjus prieštarauti, vyras jai dešiniu kumščiu trenkė į dešinį riešą, dešine koja spyrė jai į dešinę čiurną, metė į ją metalinį strypą, tačiau nepataikė.(27 b. l.);

2013-07-26 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio D. B. tarnybiniame pranešime dėl informacinio pranešimo Nr. 0113000398109 nurodyta, kad 2013-07-26 apie 14 val. 38 min. kartu su vyresniuoju patruliu A. Š. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur pasitiko pareiškėja A. K., kuri paaiškino, kad vyras J. K., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, nuėjęs į šiltnamį pjaustė jo metalines konstrukcijas, dėl to kilo konfliktas, kurio metu J. K. jai trenkė kumščiu į dešinę ranką ir spyrė į dešinę koją. Ant A. K. dešinės rankos matėsi paraudimas (51 b. l.);

2013-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. K. tyrimui pateikė USB kištukinę jungtį su trimis vaizdo įrašais: Nr. 0597, Nr. 0598, Nr. 0601. Vaizdo įrašas perkeltas į tarnybinį kompiuterį ir iš jo – į CD diską, USB jungtis grąžinta E. K.. (47–48 b. l.);

2013-09-13 vaizdo įrašo, pateikto 2013-08-23 liudytojo E. K., apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog trijuose failuose matyti įvažiavimas į kiemą, su dideliais žalios spalvos metaliniais vartais. Šalia, kairėje pusėje, matosi nupjauta veja, apsodinta įvairia augmenija. Vaizdas artėja prie alpinariume esančio pagyvenusio vyriškio su akiniais, kuris apsirengęs mėlynais džinsais, baltais marškiniais, užsidėjęs baltą kepuraitę su snapeliu bei su darbinėmis pirštinėmis. Matyti, kad tai – J. K., kuris ardo aplink alpinariumą esančias sudėtas plyteles ir meta jas į vieną krūvą. Filmavimo metu pasigirsta balsas: „Iškviesk policiją ir rašyk pareiškimą“. Šiais žodžiais vienas iš vaizdo įrašo failų baigiasi. Kitame faile matyti, kaip tas pats J. K. cilindriniu pjūklu pjausto šiltnamio vamzdžius. Vaizdas trunka kelias sekundes. Trečiame faile matyti, kaip tas pats vyriškis į automobilį yra sukrovęs ir krauna nupjautus metalinius vamzdžius (49–50 b. l. );

asmens blaivumo testo parodymų lapu, iš kurio matyti, jog J. K. 2013-07-26 buvo blaivus (67 b. l.).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesie-kiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smo-giant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant ir pan.

Įvertinus byloje surinktus anksčiau nurodytus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl J. K. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog kaltinamasis dar įspyrė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinę vidinę kulkšnį. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai E. K., V. S., D. Š. įspyrimo fakto nematė, apie tai sužinojo iš nukentėjusiosios pasakojimo, be to, jie negalėjo konkrečiai pasakyti, kuri kojos vieta buvo paraudusi. Liudytojai D. B. ir A. Š. minėtos aplinkybės taip pat nepatvirtino, priešingai, D. B., nufotografavęs nukentėjusiosios ranką, teigė, jog būtų nufotografavęs ir kojos sužalojimą, jeigu toksai būtų buvęs parodytas. Byloje nesurinkus objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis įspyrė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinę vidinę kulkšnį, ši aplinkybė iš kaltinimo J. K. šalintina.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad J. K. smurtavo prieš savo sutuoktinę, t. y. vieną kartą jai sudavė ranka į dešinės rankos riešą ir tokiu būdu A. K. sukėlė fizinį skausmą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei veika turi konkrečios nusikalstamos veikos požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007).

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pirma, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, tačiau teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, jog neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai. Bet tuo pačiu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, veika, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali būti pripažinta mažareikšme.

Apklausiama teisiamajame posėdyje pati nukentėjusioji A. K. pripažino, jog tarp jos ir sutuoktinio jau keleri metai yra susiklostę konfliktiniai santykiai, vyksta skyrybų procesas, nesutaria dėl turto padalijimo, vyras savivaliauja ir savivaldžiauja, todėl tarp jų nuolat kartojasi konfliktinės situacijos. Kaip matyti iš byloje apklaustų asmenų parodymų, 2013 m. liepos 26 d. tarp kaltinamojo J. K. ir nukentėjusiosios A. K. vėl įvyko konfliktas, kuris prasidėjo J. K. pradėjus pjaustyti šiltnamio šildymo vamzdžius, o A. K. ištraukus iš rozetės prailgintuvo laidą ir jį traukiant. Taigi, akivaizdu, jog konfliktas tarp sutuoktinių prasidėjo dėl menkavertės priežasties, konfliktą įtakojo vykstantys ilgalaikiai nesutarimai nulemti skyrybų proceso ir nuosavybės nepasidalijimo. Pastarasis konfliktas iš esmės neišsiskiria iš kitų konfliktų, išskyrus tai, kad J. K. ranka sudavė sutuoktinei per ranką. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. K. būtų turėjęs ketinimų sunkiai sužaloti savo sutuoktinę, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, smurto panaudojimas apsiribojo vieno smūgio sudavimu, kuris nebuvo stiprus, nesukėlė liekamųjų reiškinių A. K. sveikatai. Be to, iš konflikto aplinkybių matyti, jog smūgio sudavimas nebuvo savitikslis, bet labiau kilusio konflikto išdava, ir nors tai nepaneigia bei nepateisina tokio J. K. elgesio, tačiau rodo jo veiksmų mažesnį pavojingumą.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog J. K. padaryta veika, nors ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl padarytos žalos pobūdžio, savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam J. K.. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nors J. K. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Be to, J. K. buvo kaltinamas dar ir tuo, jog grasino sunkiai sutrikdyti A. K. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. paėmęs 1 metro ilgio ir 1,5 centimetro skersmens metalinį strypą pro neuždengtą šiltnamio sieną metė jį į A. K., tačiau strypas užkliuvo už šiltnamio rėmo ir nukentėjusiosios nekliudė.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, J. K. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti bylą (BPK 29 straipsnis, 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis) yra išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese, kuris priimamas iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą. BPK 307 straipsnio 5 ir 6 dalys įpareigoja teismą šiame procesiniame dokumente priimti sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusioji A. K. pareiškė 5 000 Lt dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurį grindė tuo, jog dėl J. K. tyčios, įžūlių nusikalstamų veiksmų patyrė didelį psichinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, be to, nurodė, jog neturtinė žala papildomai pasireiškė ir fiziniu skausmu, nes buvo sutrikdyta sveikata.

Vadovaudamasis bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, jog turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo J. K. neturtinė žala yra 500 litų, kuri priteistina nukentėjusiajai (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos jos turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 105 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis strypas, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, kvito Nr.0034019, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo J. K. nukentėjusiajai A. K. 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo J. K. nukentėjusiajai A. K. 500 Lt (penki šimtai litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį strypą, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, kvito Nr.0034019, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.